- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-104-495-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- I. J.
- Nukentėjusysis
- M. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-104/2011
Teisėja Vitalija Vaivadienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2011 m. sausio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. (I. J. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš I. J. nukentėjusiojo naudai priteistas 540 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. nuteistas už tai, kad jis įsibrovęs į ūkinį pastatą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), nuplėšęs nuo M. B. priklausančioje sodyboje esančio ūkinio pastato – malkinės, pakabinamą spyną, įsibrovė į ūkinį pastatą - malkinę, kur kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu čigonų tautybės vyru vardu „Ž.“, kuris apie jo tikslą pagrobti svetimą turtą nežinojo, iš to ūkinio pastato - malkinės pagrobė M. B. priklausantį metalo laužą bendros 490 Lt vertės, o iš namo kiemo pagrobė elektros prailgintoją 30 metrų ilgio, 50 Lt vertės, tuo savo veiksmais, padarė nukentėjusiajam M. B. bendrą 540 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apelianto teigimu, jam sunku bus atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl sveikatos būklės, kadangi jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis serga kepenų ciroze, hipertonija, kitomis ligomis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl sunkios materialinės padėties, dėl padaryto labai gailisi, su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, nukentėjusysis jam atleido, bei pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.
Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, apeliantas baigtą nusikaltimą nuosavybei padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymo motyvas, pasak apelianto, siekis lengvai užsidirbti pinigų, nors apeliantas nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino, tačiau pasirašė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 64). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors apeliantas skunde nurodo, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, tačiau bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog I. J. turtinė padėtis nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvusi tokia sunki, jog vienintelė išeitis buvo nusikaltimo padarymas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, I. J. yra nustatytas trečios grupės invalidumas, jam paskirta šalpos (socialinė) pensija (b.l. 29), be to jis yra užsiregistravęs Darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo išmokas (b.l. 51). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apeliantas apie savo sunkią turtinę padėtį prabilo tik apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie tai net neužsiminė, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė, susigundęs lengvai užsidirbti pinigų. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo LR BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pačiu atsižvelgus į tai, sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo 9 kartus teistas, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1995-05-10 nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, pastarojo atžvilgiu buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos”, taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (b.l. 31-36), paskutiniuoju Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. taip pat už metalinių daiktų pagrobimą, kuriuos pridavė į metalo laužo supirktuvę, už ką jam buvo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė (b.l. 39-40), skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliantas padarė praėjus vos keliems mėnesiams po minėtos bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Pažymėtina ir tai, kad I. J. nėra baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba, tačiau yra užsiregistravęs darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmokas, pastarajam yra nustatytas trečios grupės invalidumas, nors apeliantas serga kepenų ciroze, hipertonija, kitomis ligomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jam dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo. Juolab, kad nuteistajam už baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo I. J. (I. J. ) apeliacinį skundą atmesti.