- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2-9-277/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00837-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Romanas Bareika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. G. ieškinį J. B. dėl naminių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1561,56 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog žala atsirado dėl to, kad ūkininkės D. B. ūkio, kurio partneris yra atsakovas, tinkamai neprižiūrimi galvijai 2016 m. birželio 23-27 dienomis iš dalies, o 2016 m. spalio 17 d. visiškai sunaikino jam priklausantį 5,07 ha ploto belukščių avižų pasėlį, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Tarosaukos kaime. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultantas K. K. apskaičiavo, kad preliminarus pasėlio derlingumas buvo 2,8 t iš hektaro, todėl iš 5,07 ha ploto pasėlio galėjo prikulti 14,196 t avižų. Žemės ūkio ministro nustatyta normatyvinė avižų supirkimo kaina – 110 Eur už toną. Pasėlis visiškai sunaikintas, todėl patyrė 1561,56 Eur turtinę žalą, nes tokias pajamas gautų už parduotus grūdus, jei pasėlis nebūtų sunaikintas. Dėl sunaikinto pasėlio patyrė ir neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą įvertina 300 Eur.
Atsakovas ieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas mano, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nes J. B. neturi ūkinių gyvūnų, todėl neprivalo atsakyti už žalą, kurią galbūt galėjo padaryti D. B. priklausantys ūkiniai gyvūnai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žalą pasėliui padarė D. B. ūkiniai gyvūnai, nes birželio 23-27 dienomis ieškovo avižų lauke niekas tų gyvūnų nematė, o tik pagal paliktas brydes daroma prielaida, jog tai galėjo būti D. B. ūkiniai gyvūnai. Pagal įrodymus, kuriais remiasi ieškovas, negalima apskaičiuoti birželio 23-27 dienomis ieškovo avižų pasėliui padarytos žalos dydžio. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K., kurio kompetenciją patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė, skaičiavimais preliminarus pasėlio derlingumas nenuganytoje pasėlio dalyje yra 2,8 t iš hektaro, o nuganytoje dalyje – 1,98 t iš hektaro, bet neaišku, kokia 5,07 ha ploto pasėlio dalis nenuganyta, o kokia nuganyta, nes nei K. K. pažymose, nei Ceikinių seniūnijos seniūno sudarytos komisijos surašytame Lauko apžiūros akte nenurodyta, koks pasėlio plotas pažeistas. Ieškovo teiginiai, kad D. B. ūkiniai gyvūnai 2016 m. spalio 17 d. visiškai sunaikino avižų pasėlį neparemti objektyviais įrodymais. Ieškovas remiasi savo artimų giminaičių parodymais, kad avižų lauke buvo D. B. ūkiniai gyvūnai, bet šie parodymai nėra teisingi, nes nuo 2016 m. spalio mėnesio D. B. ūkiniai gyvūnai prie fermos buvo šeriami šienainiu ir niekur negalėjo klaidžioti. Ceikinių seniūno sudarytos komisijos 2016 m. liepos 17 d. surašytame Lauko apžiūros akte ir K. K. 2016 m. spalio 21 d. pažymoje nėra net prielaidos, kad ieškovo avižų pasėlį galėjo sunaikinti D. B. ūkiniai gyvūnai. Pagal liudytojų S. S., E. V. ir R. D. parodymus 2016 m. spalio mėnesį ieškovo avižų lauke ganėsi galimai paties ieškovo ūkiniai gyvūnai. Atsakovas mano, kad ieškovas, susipažinęs su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog pagal ieškovo pateiktus įrodymus negalima nustatyti žalos dydžio, nusprendė visiškai sunaikinti pasėlį ir taip išspręsti šį klausimą, todėl į lauką paleido savo gyvulius, kurie pasėlį sunaikino. Ieškovas taip pat nepagrindė neturtinės žalos ir kitų su ja susijusių civilinės atsakomybės sąlygų, o vien tai, kad atsakovas nepatenkino ieškovo nepagrįstų reikalavimų neleidžia daryti išvados, kad ieškovas patyrė 300 Eur neturtinę žalą, todėl ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo D. B. ieškinio nepripažįsta, nes jos ūkiniai gyvūnai birželio 23-27 dienomis ieškovo avižų pasėlyje nebuvo rasti ir ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos ūkiniai gyvūnai padarė žalą avižų pasėliui. Nuo spalio 5 d. gyvuliai buvo šeriami šienainiu prie fermos ir net turėdami galimybę nebūtų ėję į ieškovo sunykusį avižų pasėlį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas pripažįsta nustatytomis tokias faktines aplinkybes: 2016 m. birželio 23-27 dienomis ūkininkės D. B. ūkiniai gyvūnai per netvarkingą aptvarą patekę į ieškovo 5,07 ha ploto avižų lauką, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Tarosaukos kaime, pasėlį iš dalies nuėdė, ištrypė ir išgulėjo. Dėl to preliminarus pasėlio derlingumas sumažėjo nuo 2,8 t iki 1,98 t iš hektaro. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3D-877 Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo normatyvinė avižų kaina 2016 metais buvo 110 Eur už toną.
Teismas sprendžia, kad šias aplinkybes patvirtina: Ceikinių seniūnijos komisijos 2016 m. liepos 4 d. lauko apžiūros aktas (b. l. 26), Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ceikinių seniūno 2016 m. liepos 18 d. raštas Nr. S-31 (b. l. 27), VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K. 2016 m. liepos 1 d. pažymos Dėl preliminaraus pasėlio derlingumo nustatymo (b. l. 23, 24) ir 2016 m. lapkričio 7 d. pažyma Dėl preliminaraus pasėlio derlingumo skaičiavimo metodikos taikymo (b. l. 68), Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2016 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 1S-9310 dėl D B. Ū. gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų (b. l.110-116), liudytojų S. Z., J. N. ir R. K. parodymai.
Ceikinių seniūnijos komisijos 2016 m. liepos 4 d. lauko apžiūros akte nurodyta, kad komisija apžiūrėjusi R. G. priklausantį 5,07 ha ploto avižų lauką nustatė, jog laukas išvaikščiotas galvijų, matosi jų pėdsakai, dalis avižų nuėsta, ištrypta, beėdant išrauta, matosi gulėjimo požymių, per nešienautą pievą matosi galvijų padarytos brydės nuo D. B. priklausančios galvijų fermos.
Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ceikinių seniūno R. G. adresuotame 2016 m. liepos 18 d. rašte Nr. S-31nurodyta, kad pagal pareiškimą dėl pasėlių nuganymo J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 10 Eur bauda.
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K. 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. pažymos patvirtina, kad prognozuojamas derlingumas nenuganytoje ir nuganytoje avižų pasėlio dalyje yra atitinkamai 2,8 t ir 1,98 t iš hektaro. Atsakovo atstovas išsakė abejones dėl K. K. kompetencijos teikti tokias išvadas, bet jokių šias abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad K. K. yra VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biure dirbantis specialistas – augalininkystės konsultantas, todėl jo išvadomis remiasi.
Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas patvirtina, kad D. B. ūkinių gyvūnų bandoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 metais buvo daugiau nei šimtas ūkinių gyvūnų.
Liudytojas S. Z. paaiškino, kad dirba Ceikinių seniūnijos seniūnu. 2016 m. birželio 23 d. ūkininkas R. G. pasiskundė, kad ūkininkės D. B. galvijai Tarosaukos kaime niokoja jo avižų lauką. Kartu su R. G. nuvyko į įvykio vietą. Galvijų avižų lauke nerado, bet pasėlis buvo galvijų pažeistas – matėsi brydės, nuėsti augalai. Pagal brydes galima buvo spręsti, kad galvijai ateina nuo D. B. fermos. Kalbėjo su J. B., siūlė nuvažiuoti į vietą ir patikrinti aptvarą, bet J. B. atsisakė važiuoti, aiškindamas, kad ir taip žino, kad aptvaras toje vietoje netvarkingas. Pasiūlė J. B. sutvarkyti aptvarą ir gražiuoju išspręsti ginčą su kaimynu. Liepos pradžioje R. G. raštu pateikė seniūnijai skundą dėl D. B. galvijų niokojamo pasėlio. Tada sudarė komisiją ir apžiūrėjo avižų lauką. Matėsi, kad pasėlis dar labiau galvijų pažeistas. Galvijų veiklos pėdsakai buvo matomi per visą pasėlio plotą. Iškvietė į seniūniją D. B.. Ji atvažiavo su sutuoktiniu J. B., kuris paaiškino, kad bendrai su D. B. laikomi galvijai galėjo patekti į R. G. avižų lauką dėl jo kaltės. Surašė J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pasėlio nuganymą. J. B. kaltę pripažino ir sumokėjo paskirtą 10 Eur baudą. Dėl R. G. skundo tą avižų lauką apžiūrėjo dar kartą spalio mėnesį. Laukas buvo tokios būklės, kad apie derliaus nuėmimą negalėjo būti ir kalbos. Pasėlis buvo ne tik galvijų suniokotas, bet jau ir natūraliai sunykęs.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad dirba specialiste Ceikinių seniūnijoje. 2016 m. liepos pradžioje buvo gautas R. G. skundas dėl D. B. galvijų niokojamo avižų lauko. Kartu su seniūnu S. Z. ir žemės ūkio specialistu J. N. nuvažiavo apžiūrėti lauką. R. G. palydėjo į vietą. Avižų lauke galvijų nerado, bet visame lauke buvo aiškūs galvijų buvimo pėdsakai – pasėlis galvijų ištryptas. Matėsi brydės link D. B. fermos. Buvo surašytas lauko apžiūros aktas.
Liudytojas J. N. paaiškino, kad Ceikinių seniūnijoje dirba žemės ūkio specialistu. 2016 m. liepos pradžioje buvo gautas R. G. skundas, kad jo avižų lauką niokoja D. B. galvijai. Dalyvavo apžiūrint lauką. Gyvulių lauke nerado, bet buvo jų pėdsakai. Laukas gyvulių išvaikščiotas, ištryptas, matėsi gulėjimo žymės. Pėdsakai buvo visame lauko plote. Nenušienautoje pievoje matėsi gyvulių paliktos brydės nuo avižų lauko link kitoje upės pusėje esančios D. B. fermos.
Teismas sprendžia, kad aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, jog sutuoktiniams J. B. ir D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys naminiai gyvūnai sugadino visą ieškovo 5,07 ha avižų pasėlį, kurio prognozuojamas derlingumas dėl sugadinimo sumažėjo nuo 14,196 t (5,07ha×2,8 t) iki 10,039 t (5,07ha×1,98 t), t. y. 4,157 t ir dėl to ieškovas patyrė 457 Eur (4,157 t×110 Eur) nuostolį, kurį turi atlyginti atsakovas, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).
Teismas atmeta atsakovo ir jo atstovo aiškinimą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. Ž-42 (b. l. 75) patvirtina, kad ūkininkės D. B., ūkio kodas 5574553, sutuoktinis J. B. yra partneris ūkininko ūkyje. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, kad ūkininko ir jo partnerių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal Civilinio kodekso 4.92 straipsnio 2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, jei jų nesutarta ar šio kodekso trečiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyti ūkininko ūkio daiktai. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis nustato, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo ir D. B. santuoka yra nutraukta ir turtas padalintas, sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, pagal kurią ūkininkės D. B. ūkio naminiai gyvūnai yra jos asmeninė nuosavybė, ar yra kiti Civilinio kodekso 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Pagal Civilinio kodekso 4.86 straipsnį bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), todėl J. B. yra tinkamas atsakovas pagal ieškinį dėl atlyginimo žalos, padarytos naminių gyvūnų, kuriuos su ūkininke D. B. valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai neturtinės žalos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Įstatymai nenustato, kad naminių gyvūnų padarytos turtinės žalos atveju turi būti atlyginama ir neturtinė žala.
Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė teiginio, kad D. B. ūkiniai gyvūnai 2016 m. spalio 17 d. visiškai sunaikino avižų pasėlį. Ieškovo pateiktos VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K. 2016 m. liepos 1 d. pažymos patvirtina, kad 2016 m. birželio mėnesį ieškovo avižų pasėlis dėl nuganymo buvo sugadintas ir dėl to sumažėjo prognozuojamas pasėlio derlingumas, bet nekalbama apie tai, kad pasėlis dėl nuganymo yra tokios būklės, jog derliaus nuėmimas negalimas. Pasėlio patikrą 2016 m. liepos 21 d. atlikęs VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo darbuotojas pažymėjo, jog pasėlio būklė gera, atitinkanti ekologinei gamybai keliamus reikalavimus (b. l. 60). Ieškovas pripažino, kad atsakovo pateiktose avižų lauko nuotraukose (b. l. 48-55), padarytose 2016 m. rugpjūčio 22 d., pavaizduotas jo avižų laukas, dėl kurio nuganymo pareikštas ieškinys. Pagal nuotraukas galima spręsti, jog pasėlio būklė nėra tokia, kad derliaus nuėmimas šiame lauke yra negalimas. Ieškovo aiškinimas, kad derliaus šiame lauke iki 2016 m. spalio 17 d. nenuėmė, nes laukė, kol gyvulių pažeistos, bet atžėlusios avižos subrandins grūdus, atmetamas kaip neįtikimas. Pagal ieškovo elgesį galima spręsti, kad nuimti derlių jis neketino. Pats ieškovas ieškinyje (b. l. 16) pažymėjo, kad jau 2016 m. rugpjūčio 11 d. J. B. ir D. B. pasiūlė iki 2016 m. rugsėjo 10 d. atlyginti jam padarytą 2038 Eur turtinę ir neturtinę žalą. 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pateikė teismui pareiškimą priteisti iš J. B. 1104 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad reikalavimai pareikšti dar iki derliaus nuėmimo, nežinant koks realiai bus pasėlio derlingumas, o žalos dydis (1104 Eur) apskaičiuotas pagal VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K. 2016 m. liepos 1 d. pažymą dėl prognozuojamo derlingumo nuganytame pasėlio plote (5,07 ha×1,98 t×110 Eur). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas neketino nuimti derlių, nes tikrąją žalą galima būtų apskaičiuoti tik įvertinus prognozuojamą ir realiai gautą derlių. Teiginį, kad D. B. galvijai 2016 m. spalio 17 d. visiškai sunaikino avižų pasėlį ieškovas grindžia savo sūnų T. G. ir V. G. parodymais apie avižų lauke 2016 m. spalio 17 d. užtiktus D. B. galvijus, bet liudytojai S. S., E. V. ir R. D. teigia, kad 2016 m. spalio mėnesį tame lauke matė besiganančius ne D. B. galvijus. Ceikinių seniūno 2016 m. spalio 17 d. ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro augalininkystės konsultanto K. K. 2016 m. spalio 21 d. pažymose nėra duomenų apie tai, kad derlių galėjo sunaikinti D. B. ūkiniai gyvūnai. Iš liudytojo S. Z., apžiūrėjusio ieškovo avižų lauką 2016 m. spalio 17 d., parodymų seka, kad derlius prarastas ne tik dėl galvijų padarytos žalos, bet ir dėl natūralaus pasėlio sunykimo. Teismas sprendžia, kad ieškovas avižų derliaus 5,07 ha ploto lauke nenuėmė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo veikos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo visą prognozuojamo derliaus vertę.
Abi šalys pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas prašo priteisti žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 457 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas turėjo 580 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 82). Patenkinti 25 procentai ieškinio reikalavimų (457×100:1861,56=25), todėl iš atsakovo ieškovui priteisiami 145 Eur (580×25%=145) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 130-132). Atmesta 75 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 150 Eur (200×75%=150) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus ieškovui iš atsakovo priteisiama 15 Eur (165-150=15) bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 7,08 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o iš ieškovo – proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Iš atsakovo į biudžetą išieškotina suma 1,77 Eur (7,08×25%=1,77) yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl iš atsakovo ji nepriteisiama (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 5,31 Eur (7,08×75%=5,31) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. B. R. G. naudai 457 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 472 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus).
Išieškoti iš R. G. į valstybės biudžetą 5,31 Eur (penkis eurus 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.