Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-04-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-741-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
A6.-741-990/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
R. A.
Advokatai
Nerijus Stukas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Neringai Dargytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui Nerijui Stukui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėjas mano, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus R. A. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo aplinkybės

R. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini)neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: esant pareikštiems trečiosios eilės- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriniams reikalavimams, kurių suma 2017 m. sausio 6 d. sudarė 1 400,89 eurų, o 2017 m. vasario 20 d.- 19 506,81 eurų, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais- paskesnės eilės UAB (duomenys neskelbtini)kreditoriais- kredito unija (duomenys neskelbtini), kuriai 2017 m. sausio 6 d. grąžino paskolą ir sumokėjo delspinigius bendrai 121 541,80 eurų sumai, nenustatytu asmeniu, kuriam 2017 m. sausio 6 d. grąžino 30 837,75 eurų avanso, nenustatytu asmeniu, kuriam 2017 m. vasario 20 d. sumokėjo 18,24 eurų už hipotekos išregistravimą, tokiu būdu R. A. pažeidė kreditoriaus- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teismo posėdžio metu R. A. atstovas advokatas Nerijus Stukas paaiškino, kad jo atstovaujamasis R. A. su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė nekilnojamojo turto projektais. Šiuo metu įmonės veikla nėra sustabdyta, tačiau veikla nevykdoma, nes nėra projektų. Vadovas yra, ieškomi projektai veiklai vykdyti. Kadangi šiuo metu įmonė jokių veiklų nevykdo, todėl ji negauna jokių pajamų. Įmonė turi turto reikalavimo teisių, tačiau gali būti, kad į bankrutuojančią įmonę. Jis mano, kad sąskaitose pinigų nėra. Yra pateiktas VMI prašymas, kad mokestinę prievolę perimtų kita turto ir pajamų turinti įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuri nori perimti UAB (duomenys neskelbtini)prievoles. Pagrindinė prievolė VMI kilo iš turto pardavimo PVM. Tą turtą nupirkę asmenys toliau vykdo veiklą parduoti ir nori padengti kilusią nepriemoką. Dėl šios priežasties norimą šią prievolę perduoti įmonei, kuri galės šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Toks prašymas VMI yra pateiktas, dabar svarstymo etapas. Dėl paties pažeidimo, tai VMI pareiškimo puslapyje nurodyti atsiskaitymai, kurie, kaip nurodo pareiškėjas, pažeidė VMI interesus ir pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokestinė prievolė dėl PVM mokesčio, kurį sudaro VMI reikalavimas, kilo iš 2016 m. gruodžio mėnesio sudaryto sandorio. PVM buvo deklaruotas už 2016 m. 2017 m. sausio 25 d., t. y. tą dieną kilo pareiga sumokėti PVM. Pirmasis numatytas mokėjimas, nurodytas pareiškimo 3 lape, buvo atliktas 2017 m. sausio 6 d., t. y. dar iki didžiosios prievolės susidarymo. Kaip nurodo VMI, tuo metu mokestinė skola buvo 1 400 eurų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad turtas, už kurį kilo mokestinė prievolė, buvo įkeistas hipotekoje kredito unijai (duomenys neskelbtini)“. Kai buvo parduotas įkeistas turtas, buvo atsiskaityta su kreditoriumi kredito unija (duomenys neskelbtini). Kredito gražinimas buvo kredito unijos „Baltija“ sąlyga turto pardavimui. Jei turto pardavimas nebūtų įvykdytas, tada būtų buvęs vykdomas išieškojimas ir kredito unijos (duomenys neskelbtini), kurios reikalavimas būtų buvęs įvykdytas pirmiausia. Šiuo atveju visos pardavimo pajamos priklausė kreditoriui ir kitos įmonės, tarp jų ir VMI, neturėjo pirmumo teisės į tuo pinigus. Dėl antrojo punkto, kuriame nurodyti 18 eurai už hipotekos išregistravimą, tai susiję su atliktu veiksmu, nes tai taip pat buvo privaloma sąlyga dėl vykdomo pardavimo. Tai buvo tiesiog dalis atlikto veiksmo. Dėl trečiame punkte nurodytų 175 eurų, išmokėtų indėlio draudiminiam įvykiui, tai nebuvo vadovo atliktas veiksmas. 2017 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos bankas pripažino kredito uniją (duomenys neskelbtini) nemokia, po to jai buvo iškelta bankroto byla ir dabar ji yra bankrutavusi. Pripažinus ją nemokia, pagal Įsipareigojimų indėlininkams ir investuotojams draudimo įstatymą, pripažinimas nemokia yra draudiminis įvykis, už kurį fondas išmoka išmokas. Direktorius šio išmokėjimo nežinojo ir apie jį nieko negalėjo paaiškinti. Turbūt tai buvo kredito unijos vidiniai mokėjimai. 2017 m. rugsėjo 25 d. pripažinus kredito uniją „Baltija“ nemokia, direktorius negalėjo atlikti jokių operacijų, susijusių su sąskaitomis. Kredito įmonei jau prieš tai buvo taikytos laikinos priemonės, paskirtas laikinasis bankroto administratorius, buvo pripažinta nemokia, o vėliau jau buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo. Šiuo atveju tai nebuvo direktoriaus veiksmas. Kadangi byloje yra tik sąskaitos išrašas (b. l. 25), kuriame matoma tik atlikta operacija, tačiau kas ją atliko, negalime pamatyti. Jei pareiškėjas palaiko pažeidimą šioje dalyje, tada tikslinga būtų išsireikalauti iš kredito unijos duomenis, kurie nurodytų šio veiksmo atlikimo subjektą. Dėl žemiau pareiškime nurodytų, tačiau įvardintų „taip pat išmokėtų lėšų“, tai mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini)363 eurai ir 21 euras- atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini)- 363 eurus pervedė R. A. kaip fizinis asmuo, t. y. jis įvykdė svetimą prievolę pasirinktinai. Taip pat R. A. sumokėjo 21 eurą pavedimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri nėra žemiau nei VMI, todėl VMI interesai šiuo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Šiuo atveju šiuos pavedimus atliko fizinis asmuo- R. A.. Jei pareiškėjas vis dėl to palaiko savo pareiškimą dalyje dėl 175 eurų, tai reikia užsiklausti kredito unijos, kas ir kokiu pagrindu atliko šį mokėjimą. Direktoriaus teigimu jis jokių draudiminių įvykių neapmokėjo, įmonė draudimais neužsiminėjo. Įmonės prievolė susidarė dėl parduoto turto. Jis nežino, už kiek buvo parduotas turtas, tačiau tikėtina, kad daugiau buvo gauta nei 120 000 eurų. Buvo parduotas žemės sklypas su dviejų butų nuosavu namu. Jis nežino, ar tai buvo parduota gaunant pelną. Pareiškime nurodyti: 120 000 eurų paskolos grąžinimas kredito unijai (duomenys neskelbtini); 18 eurų hipotekos išregistravimas; 175 eurai indėlis pagal draudiminį įvykį; 363 eurai UAB (duomenys neskelbtini) ir 21 euras, kur rašoma lyg ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, jo nuomone, kalbama apie mokėjimą „Sodrai“. Ar įmonė turėjo kasą ar ne, jis nežino. Direktoriaus asmeniškai sumokėtos dvi sumos buvo įtrauktos į avansinius mokėjimus, t. y. kai įmonė turės pinigų, tai šias sumas jam ateityje bus galima apmokėti. Šiuo atveju jo atstovaujamojo R. A. nėra pagrindo bausti administracine tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė A. B. paaiškino, kad palaiko savo pareiškimą. Dėl vasario 14 d. apmokėjimo 21 euro vertės iš R. A. sąskaitos, tai ji sutiktų su advokatu, turbūt įvyko rašymo apsirikimo klaida. Visi kiti mokėjimai ginčytini. Yra sąskaitos išrašas, iš kurio matoma, kad skola tai dienai VMI buvo didelė, tokia pati skola yra ir šiandien- 19 960,44 eurai. Advokatas nesutinka su 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. vasario 20 d. apmokėjimais, tačiau pagal CPK 6.930¹ str. įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, o jei buvo atsiskaitoma pagal 2016 m. gruodžio mėn. sutartį, kai turtas buvo įkeistas, šis kreditorius nebuvo ir nėra aukščiau kitų, nes pirma eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius raštus dėl padarytos žalos sveikatai ar gyvybei ir išlaikymo, tarp kurių hipotekos kreditorius nėra įvardijamas, antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius raštus dėl darbo išmokų ir autorinių sutarčių, trečiąją eile- su valstybe atsiskaitoma. Taigi įmonės direktoriaus R. A. padaryti pavedimai buvo žemesnės eilės kreditoriams, taip padarant pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Taigi šiuo atveju nebuvo laikytasi imperatyvios normos, numatytos CPK 6.930¹ str. 2017 m. sausio 6 d. nepriemoka buvo 1 400 eurų. Parduodant tokį turtą galėjo apmokėti valstybei šią sumą ir nebūtų šios bylos. Prie kitų atsiskaitymų taip pat yra pridėti išrašai iš mokesčių dėl atsiskaitymų, iš kurių matosi, kokia skola buvo vasario 20 d., rugsėjo 25 d. sausio 30 d. Iš viso to matosi atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai. Užtenka ir vieno eiliškumo pažeidimo, dėl kurio kiltų administracinė atsakomybė. Įstatymas nenumato, nuo kokio dydžio žalos VMI kreipiasi į teismą. VMI savo kartelės dėl žalos sumos neturi, vadovaujasi įstatymu. Dėl mažareikšmiškumo iki 50 ar 100 eurų nesikreipiama į teismą, VMI remiasi protingumo principu. VMI prašo tik nuobaudos pagal ANK 120 straipsnį, patirtos žalos neprašo. Dėl 175 eurų draudiminio įvykio VMI duomenų neturi, ji galvojo, kad įmonė pateiks duomenis dėl šios sumos. Prie įmonės sąskaitų prisijungimo VMI neturi, todėl atliekant operatyvų patikrinimą VMI nurodo įmonėms, kad jos pateiktų visus dokumentus, t. y. kasos dokumentus, bankų sąskaitos išrašus. Į banką VMI gali kreiptis tik su paklausimu. Dėl 175 eurų- ji tiksliai nežino, į banką nesikreipė. Iš kredito unijos nėra pateikti konkretūs duomenys dėl tos 175 eurų sumos. Papildomai jokių duomenų pateikti neturi. Visi dokumentai buvo gauti iš įmonės, kurių pagrindu buvo nustatytas šis pažeidimas. Daugiau nieko naujo pateikti ji neturi. UAB (duomenys neskelbtini) skola šiai dienai yra 19 960,44 eurų. Įmonė veiklos šiuo metu nevykdo, bankroto byla nėra iškelta. VMI neturi duomenų, už kiek buvo įsigyta turto ir už kiek tai buvo parduota.

2017 m. lapkričio 7 d. paaiškinime UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. A. nurodė, kad pardavimas, įvykęs 2016 metais, deklaruotas 2017 metų pradžioje. Šiuo metu nėra lėšų padengti susidariusią skolą. Planuojama padengti vykdant naujus sandorius, vykdant būsimus statybos darbus (b. l. 41-42).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. sausio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 1 400, 89 (b. l. 13-14).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. sausio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 19 757,89 (b. l. 19-20).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. vasario 7 d. UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 19 960,44 (b. l. 23-24).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. vasario 14 d. UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 19 506,81 (b. l. 21-22).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. vasario 20 d. UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 19 506,81 (b. l. 15-16).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso išraše nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 19 960,44 (b. l. 17-18).

Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas turi nuspręsti, ar R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas- fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vertindamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus R. A. veiksmus teismas pažymi, kad, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini)operatyvaus patikrinimo pažymos bei pastarosios priedų, 2017 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini)Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 1 400,89 eurų, iš kurių 1 116,75 eurų skola susidarė Lietuvos institucijų vykdomųjų dokumentų pagrindu, 122,84 eurų skola- dėl gyventojų pajamų mokesčio su delspinigiais ir 161,30 eurų skola- dėl žemės mokesčio (b.l. 13-14). Iš UAB (duomenys neskelbtini)vardu kredito unijoje (duomenys neskelbtini) atidarytos sąskaitos išrašo matyti, kad tą pačią dieną- 2017 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 120 000 eurų pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą, taip pat tą pačią dieną- 2017 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas 32 400 eurų dydžio pajus. Tą pačią dieną- 2017 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini)minėtas pajamas išleido patenkindama kredito unijos „Baltija“ bei nenustatyto asmens kreditorinius reikalavimus: 121 541,80 eurus sumokėjo kredito unijai „Baltija“ kaip paskolos su delspinigiais grąžinimą bei 30 837,75 eurų UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo grąžindama avansą pagal preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį (b. l. 25). Akivaizdu, kad 2017 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini), pardavusi nekilnojamąjį turtą ir už pastarąjį gavusi 120 000 eurų pajamų, turėjo galimybę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, prieš patenkindama kredito unijos (duomenys neskelbtini)kreditorinius reikalavimus dėl paskolos ir delspinigių grąžinimo bei prieš grąžindama avansą nenustatytam asmeniui, privalėjo patenkinti aukštesnės eilės- Valstybinės mokesčių inspekcijos 1 400,89 eurų dydžio kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tai, kad kredito unija „Baltija“ buvo hipotekos kreditorius, o UAB (duomenys neskelbtini) grąžino paskolą pardavusi turtą, kuris buvo įkeistas kredito unijai (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės tenkinant kreditorinius reikalavimus bei nustatant jų tenkinimo eilę: nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 665 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškant iš skolininko juridinio asmens pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, tačiau teismas pažymi, kad minėta nuostata inkorporuota į CPK VI dalį „Vykdymo procesas“, o nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu būtų buvęs pradėtas koks nors vykdymo procesas pagal kredito unijos (duomenys neskelbtini) kreditorinius reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini).

2017 m. vasario 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo skolinga 19 506,81 eurų, iš kurių 1 116,75 eurų skola susidarė Lietuvos institucijų vykdomųjų dokumentų pagrindu, 18 390,06 eurų skola- dėl pridėtinės vertės mokesčio su delspinigiais (b. l. 15-16). Iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu kredito unijoje „Baltija“ atidarytos sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 18,24 eurų už hipotekos išregistravimą (b. l. 25). Teismo įsitikinimu, nors hipotekos išregistravimas yra sudėtinė pirkimo- pardavimo sandorio dalis, tačiau tai nepanaikina debitoriaus pareigos laikytis nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu kredito unijoje (duomenys neskelbtini) atidarytos sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikta finansinė operacija, įvardinta kaip indėlio išmokėjimas pagal draudiminį įvykį- išmokėta 175,02 eurų (b. l. 25). Iš šio įrašo neaišku, nei kam, nei kas sumokėjo minėtą sumą, šių aplinkybių teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir R. A. atstovas. 2017 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini)vardu atidarytą sąskaitą pervedė 173,26 eurų, kurie minėtoje sąskaitoje buvo laikomi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskelbto kredito unijos (duomenys neskelbtini) veiklos apribojimo, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad 175,02 eurai yra suma, apdrausta valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“ Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kurią, įvykus draudiminiam įvykiui, VĮ (duomenys neskelbtini) pagal iš kredito unijos (duomenys neskelbtini)gautus duomenis apskaičiavo draudimo išmoką ir pervedė į kitą banką. Minėtas pavedimas buvo padarytas ne paties R. A., dėl ko nėra pagrindo minėtą pavedimą laikyti pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas R. A. pažeidė ir UAB „(duomenys neskelbtini)2017 m. sausio 30 d. sumokėdamas 363 eurus, o 2017 m. vasario 14 d. tai pačiai įmonei sumokėdamas 21 eurą. Vertindamas šiuos teiginius teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. sausio 30 d. R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 363 eurus (b. l. 30), o 2017 m. vasario 14 d. 21 eurą sumokėjo ne tai pačiai įmonei, bet Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui (b. l. 32). Teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo kreditorinių reikalavimų tenkinimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo kreditoriniai reikalavimai yra tos pačios eilės reikalavimai. Tuo tarpu vertinant R. A. 2017 m. sausio 30 d. mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini)pažymėtina, kad, kaip nurodyta nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, mokėtojas yra R. A. kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens- UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, taigi nėra pagrindo minėtą mokėjimą vertinti kaip pažeidžiantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai priskiriama trečiosios eilės, o atsiskaitymai sandorių šalims- penktosios eilės mokėjimams, taigi mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. R. A. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su Valstybine mokesčių inspekcija, bet su kitais UAB (duomenys neskelbtini)kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. vasario 20 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: esant pareikštiems trečiosios eilės- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriniams reikalavimams, kurių suma 2017 m. sausio 6 d. sudarė 1 400,89 eurų, o 2017 m. vasario 20 d.- 19 506,81 eurų, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais- paskesnės eilės UAB (duomenys neskelbtini)kreditoriais- kredito unija „Baltija“, kuriai 2017 m. sausio 6 d. grąžino paskolą ir sumokėjo delspinigius bendrai 121 541,80 eurų sumai, nenustatytu asmeniu, kuriam 2017 m. sausio 6 d. grąžino 30 837,75 eurų avanso, nenustatytu asmeniu, kuriam 2017 m. vasario 20 d. sumokėjo 18,24 eurų už hipotekos išregistravimą, tokiu būdu R. A. pažeidė kreditoriaus- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir interesus.

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai

Teisinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taigi R. A. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. A. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Teismas įvertina ir tai, kad 2017 m. sausio 6 d., t. y. tą dieną, kai R. A. pirmą kartą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 1 400,89 eurų, t. y. tokiais neteisėtais R. A. veiksmais Valstybinei mokesčių inspekcijai padaryta 1 400,89 eurų dydžio žala, kuri nelaikytina didele. Kita vertus 2017 m. vasario 20 d., t. y. tą dieną, kai R. A. antrą kartą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 19 506,81 eurų, tačiau pažymėtina, kad R. A. 2017 m. vasario 20 d. atlikti neteisėti veiksmai pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pasireiškė 18,24 eurų sumokėjimu, t. y. jei R. A. būtų laikęsis įstatymo reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini)sumažėtų 18,24 eurais. Ši žala taip pat nelaikytina didele. Kaip matyti iš valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (23.21-08)324-7336 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“, Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko, kad UAB (duomenys neskelbtini)18 356,65 eurų dydžio mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų UAB (duomenys neskelbtini), kas parodo, kad R. A. nesiekė vengti minėtos nepriemokos mokėjimo, bet priešingai- dėjo visas pastangas, kad minėta nepriemoka būtų sumokėta. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir R. A. skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda- įspėjimas, kurią skyrus būtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti R. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas