Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1S-86-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.; 2.1.16.1.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 15 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. K. gynėjo Giedriaus Baziulio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutarties, kuria A. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – dviem mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, kad jis 2009 m. spalio 19 d., apie 00.04 val., veikdamas bendrininkų grupe su Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyr. inspektoriumi J. K. , padarė kontrabandą: tuomet, kai A. K. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį Pagėgių sav., Šakininkų k., per Lietuvos Respublikos sieną gabeno vilkike MAN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantiems RAB „Dintrans“ (Kaliningrado sritis, Gurjevskij r., gyv. (duomenys neskelbtini)) 600 000 pakelių bendros 3 660 000 Lt vertės cigarečių „Jing Ling“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių nepateikė muitinės kontrolei, J. K. siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema nepatikrinęs pažymėjo, kad transporto priemonė ir (arba) prekės matomos aiškiai, ir taip sudarė sąlygas krovinio nepateikti muitinės kontrolei.

Įtariamojo gynėjo teigimu, nepratęsus suėmimo A. K. būtų pasiekti visi BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Įtariamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas ir netaikant suėmimo, nes A. K. neturi realaus pagrindo ir neketina slėptis (bėgti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, kadangi pats atvyko į policiją ir visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, geranoriškai davė parodymus. Jei A. K. būtų ketinęs slapstytis, jis perėjęs valstybės sieną galėjo pasislėpti Rusijoje, tačiau nei slapstytis, nei palaikyti ryšius su tariamais bendrininkais jis nesiekė. Nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis A. K. palaikys ryšius su asmenimis, kurių nepažįsta ir kurie privertė jį padaryti nusikaltimą, tai yra sustabdė jį važiuojantį link muitinės sienos ir grasindamas bei prievarta pakrovė į jo vairuojamą vilkiką cigarečių pakelius, davė jam mobilųjį telefoną ir telefonu davė nurodymus, ką jis turi daryti. Privažiavus muitinės postą, A. K. telefonu buvo liepta bėgti. Kadangi jis buvo išsigandęs, viską paliko ir bėgo, tuo tarpu tariamų bendrininkų kontaktai liko vilkike. Po to supratęs savo atliktų priverstinių veiksmų teisinę reikšmę, A. K. nusprendė nueiti į policiją ir papasakoti apie įvykius. Taigi akivaizdu, kad įtariamasis negali trukdyti procesui, slapstytis ar palaikyti ryšius ir bandyti paveikti su byla susijusius asmenis, nes šių asmenų nepažįsta, jokių santykių su jais neturi, ryšių nepalaiko, nes objektyviai to ir negalėtų daryti, kadangi telefoniniai kontaktai liko vilkike, o kitų būdų su jais susisiekti A. K. neturėjo ir neturi.

Įtariamojo gynėjas nurodo, kad A. K. turi šeimą, kartu su žmona augina mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, todėl jis neketina palikti šeimos ar slapstytis. Visa tai rodo, jog A. K. yra pasiryžęs dalyvauti procese. Tai, kad A. K. iki suėmimo dirbo Rusijos akcinėje bendrovėje, ir tai, kad jo žmona gyvena Rusijoje, neįrodo, jog įtariamasis turi nusikalstamų ryšių užsienyje, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Panaikinus suėmimą ir toliau netrukdomai būtų vykdomas ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas bei nuosprendžio įvykdymas, kadangi A. K. neketina slapstytis, pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jis bus pasiekiamas bet kuriuo metu ir galės dalyvauti apklausose. Tai, jog įtariamasis savo noru duoda parodymus, nieko neslepia ir siekia palengvinti ikiteisminį tyrimą, rodo pastarojo pastangas siekiant greito ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso. Nėra pagrindo manyti, kad panaikinus suėmimą, A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurią jis padarė pirmą kartą. Po nusikaltimo padarymo A. K. nesislapstė ir nieko nelaukęs pats geranoriškai prisipažino ją padaręs.

Prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas klausimą, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

Įtariamojo gynėjas nurodo, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra darbingo amžiaus, iki suėmimo dirbo Rusijos akcinėje bendrovėje. Kadangi A. K. kartu su žmona augina mažametį vaiką, todėl, žmonai nedirbant, jo uždirbamos piniginės lėšos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau dėl suėmimo jis negali dirbti ir tinkamai pasirūpinti savo šeima. Kadangi įtariamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė pirmą kartą, tai yra anksčiau niekada nebuvo teistas, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, turi šeimą ir pareigą ją išlaikyti, akivaizdu, kad jis neketina slapstytis ir trukdyti procesui, juo labiau daryti naujas nusikalstamas veikas.

BPK 122 straipsnis reglamentuoja suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Vadovaujantis šiuo straipsniu yra aišku, jog nebuvo nė vieno pagrindo įtariamajam A. K. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Nėra jokio pagrindo manyti, jog įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes tai būtų galėjęs padaryti iki prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir iki suėmimo. A. K. prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką suvokė padarytos nusikalstamos veikos ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės pasekmes, tačiau geranoriškai pasiryžo prisipažinti nusikaltęs. Tai rodo, kad jis negali trukdyti procesui, nes savo veiksmais įrodė siekiantis tinkamo ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso. Paveikti kitus su byla susijusius asmenis, su kuriais, kaip įtariama, buvo įvykdytas nusikaltimas, A. K. negalėtų, kadangi jis tų asmenų nepažįsta ir jokių santykių su jais neturi, ryšių nepalaiko. Taip pat įtariamasis negalės sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nes visi daiktai yra konfiskuoti. A. K. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tai rodo, jog naujų nusikalstamų veikų įtariamasis nedarys. Esant šioms aplinkybėms aišku, kad A. K. nebepratęsus kardomosios priemonės – suėmimo – taip pat būtų pasiekti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai, išdėstyti BPK 119 straipsnyje, todėl netikslinga jam ilgiau taikyti kardomąją priemonę – suėmimą.

Įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra duomenų (paties įtariamojo A. K. paaiškinimai, liudytojų A. P. , L. S. parodymai, apžiūros protokolas, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. K. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui buvo įstatymo numatytas pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

A. K. suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad ji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. To paties nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą ir kiti duomenys.

A. K. įtariamas nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už šį nusikaltimą numatyta itin griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis A. K. 2009-10-18, tai yra iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos pasišalino ir slapstėsi, todėl prokuroro 2009-10-22 nutarimu buvo paskelbta jo paieška, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-23 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. K. sulaikytas 2009-11-20, tą pačią dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-20 nutartimi A. K. nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą. Skundžiama nutartimi A. K. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad suėmimo pagrindas nepasikeitė, o būtent – įtariamasis A. K. nors anksčiau neteistas, tačiau yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Pratęsdamas A. K. suėmimo terminą dviem mėnesiams Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2009-10-23 nutartyje padarė teisingą išvadą, kad jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro dėl jam gręsiančios laisvės atėmimo bausmės, nes iš karto po nusikaltimo padarymo jis pabėgo ir slapstėsi. Nors įtariamojo gynėjo skunde nurodoma, kad A. K. savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau pažymėtina, kad jis į Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrių atvyko tik 2009-11-20, tai yra po to, kai buvo paskelbta jo paieška. Be to, A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo rimto paaiškinimo, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, teismui nepateikė. Esant šiems duomenims bei atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis A. K. turi ryšių užsienyje (jo sutuoktinė gyvena Rusijos Federacijoje), teismas, priešingai nei teigiama suimtojo gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad jis ir vėl gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Nusikaltimo, kurio padarymu A. K. įtariamas, pobūdis, objektas, kitos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad A. K. , siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl esant šiam suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sąlygoms įtariamajam pagrįstai pratęstas suėmimas. Taip pat pažymėtina, kad inkriminuojamos veikos sunkumas gali būti vienu iš pagrindų skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taigi nusikaltimo, kurio padarymu A. K. yra įtariamas, kategorija taip pat buvo vienas iš kriterijų, į kurį teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą.

Suimtojo gynėjas teigia, kad A. K. nepažįsta asmenų, kurie privertė jį padaryti nusikaltimą, be to, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to nelogiška manyti, kad jis būdamas laisvėje gali bandyti paveikti su byla susijusius asmenis bei daryti naujus nusikaltimus. Iš tiesų, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokią teismo išvadą. Skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo padarytos išvados, kad A. K. trukdys procesui derindamas savo veiksmus su kitais bendrininkais ir darys naujus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas, nustatęs, kad byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. gali trukdyti procesui derindamas savo veiksmus su kitais bendrininkais bei daryti naujus nusikaltimus, nes prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, anksčiau neteistas, konstatuoja, kad šie suėmimo pagrindai skundžiamoje nutartyje nurodyti nepagrįstai. Tačiau anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kitą Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytą A. K. suėmimo skyrimo pagrindą (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teismas nustatė teisingai, todėl skundžiama nutartis nekeistina.

Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad A. K. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. K. gynėjo Giedriaus Baziulio skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nutartį.

Nutartis neskundžiama.