Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43074-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.4.; 2.10.2.

2016 m. gruodžio 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal 2011 m. lapkričio 23 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo yra išnykęs),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), I. S. gyvenamajame name, verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos nariai, kartu gyvenančiai motinai I. S., kumščiu du kartus sudavė į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai I. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, parodė, jog tą vakarą į namus grįžo neblaivus bei rado namuose girtaujančius bei konfliktuojančius motiną ir jos sugyventinį A. L., puolė ginti motiną ir susimušė su A. L.. Neigia motinai sudavęs tyčia, aiškina, jog nesudavė ir netyčia. Taip pat neigia daužęs namuose verandos langų stiklus. Kodėl motina jį apšneka, nežino, daro prielaidą, gal dėl to, jog gina sugyventinį.

Nukentėjusioji I. S. parodė, jog buvo namuose, be jos, buvo sugyventinis A. L. bei kaimynas R. J., kai į namus grįžęs jos sūnus S. S. pradėjo reikalauti kažkur nuvežti, atsisakius tai daryti, akmeniu pradėjo daužyti verandos langų stiklus. Jai paskambinus kaimynei B. B. ir paprašius neleisti jos dukters į namus, po ko sūnus sudavė jai du smūgius į galvą, ji paprašė A. L. pagalbos, šis nuramino S. S.. Ji dėl tokio sūnaus elgesio paskambino į policiją. Po smūgių jautė fizinį skausmą, tose vietose, kur sudavė, patino. Nukentėjusioji parodė, jog anksčiau S. S. jos atžvilgiu nėra panaudojęs smurto, nėra įžeidęs. 2016 m. spalio 31 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. įvykio aplinkybių nepamena, nes tą dieną buvo girta, jos parodymai policijos pareigūnams iš esmės buvo paremti tik jos tuometinio sugyventinio A. L. teiginiais, taip pat parodė, jog galvą galėjo skaudėti ir dėl to, jog ji įsikišo į sugyventinio ir sūnaus kumščiavimąsi.

Liudytojas R. J. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. su A. L. I. S. namuose gėrė sidrą, kai parėjęs S. S. pradėjo pyktis su savo motina I. S.. Jiems pradėjus pyktis, išėjo namo. Kad būtų dužę verandos langų stiklai, nematė, taip pat nematė, kad S. S. būtų smurtavęs prieš motiną.

Liudytoja B. B. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. vakare I. S. dukra buvo pas ją namuose liko nakvoti, kai vakare paskambinusi I. S. paprašė mergaitės neleisti į namus, nes S. S. daužo langų stiklus, ji iškvietė policiją, tačiau apie tai, kad S. S. būtų smurtavęs, I. S. jai nesakė.

Liudytojas A. L. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. kartu su R. J. tuometinės sugyventinės I. S. namų verandoje gėrė sidrą, kai į namus parėjęs S. S. pradėjo konfliktuoti su savo motina. Prasidėjus konfliktui, jis nuėjo į kambarį, R. J. išėjo namo. Būdamas kambaryje girdėjo dūžtančius verandos langų stiklus, išgirdo I. S. šūktelėjimą „Padėk!“, po šio šūktelėjimo jis nubėgo į verandą ir pamatė už galvos susiėmusią I. S., šalia jos stovintį S. S.. Tai pamatęs pagalvojo, jog S. S. smurtavo prieš motiną, sudavė S. S. į veidą, po ko šis išbėgo į lauką ir vėl pradėjo daužyti verandos stiklus. Parodė, jog pats nematė, kad S. S. būtų sudavęs savo motinai, tačiau pamatęs I. S. susiėmusią už galvos pagalvojo, kad sudavė. Kategoriškai neigė buvęs verandoje ir matęs, kaip S. S. sudavė I. S. per galvą, paaiškino, jog policijos pareigūnas, surašęs jo apklausą, neteisingai jį suprato.

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, jog pagal pranešimą apie smurtą šeimoje 2016 m. rugsėjo 10 d. buvo nuvykę į I. S. šeimą, I. S. teigė, kad ją sumušė sūnus. Pati I. S. buvo neblaivi, elgėsi agresyviai, su ja buvo sunku susišnekėti. Jie apsiklausė I. S. sugyventinį A. L., kuris taip pat sakė, kad matė, kaip S. S. sudavė vieną smūgį I. S., ir išvažiavo. Apklausiant A. L. I. S. veržėsi į kambarį, kišosi į apklausą, į jo reikalavimus netrukdyti dirbti nereagavo, klausydavo tik sugyventinio nurodymų išeiti. Parodė, jog pačios nukentėjusiosios veide sužalojimų nematė. Apžiūrėję įvykio vietą išvažiavo ieškoti S. S., jį suradę sulaikė ir pristatė į komisariatą. S. S. sulaikant aiškino, kad jie, pareigūnai, sulaiko nekaltą žmogų.

Iš tarnybinio pranešimo (6 b. l.) matyti, jog nuvykusiems į (duomenys neskelbtini) pareigūnams I. S. nurodė, jog jos sūnus S. S. sudaužė gyvenamojo namo verandos stiklus, vieną kartą ranka sudavė jai per veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (7 – 14 b. l.) matyti, jog 2016-09-10 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas išdaužtas namo verandos durų lango stiklas, verandos langų stiklai (7 dalys iš 10), verandoje prie durų, pačioje verandoje rastos stiklų šukės ir akmuo, verandoje stovi du foteliai, staliukas. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos I. S. apklausos protokolų (18, 20-21 b. l.) matyti, jog I. S. parodė, jog sūnus S. S. į namus grįžo neblaivus, be jokios priežasties pradėjo ją pulti, keikti necenzūriniais žodžiais, ne mažiau du kartus kumščiu trenkė jai į veidą. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (24-31 b. l.) matyti, jog I. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur į namus grįžęs sūnus S. S. sudaužės langų stiklus, kurioje vietoje stovėjo ji, nukentėjusioji, kai jai S. S. sudavė du smūgius kumščius, kurioje vietoje tuo metu sėdėjo jos sugyventinis A. L. (verandoje stovinčiame fotelyje). Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. L. apklausos protokolų (35-36, 38-39 b. l.) matyti, jog šis 2016-09-10 ir 2016-09-15 apklausų metu parodė, jog matė, kaip į namus grįžęs S. S. su motina susipyko dėl to, kad ši atsisakė duoti išgerti, po ko pasiėmęs akmenį pradėjo daužyti verandos langų stiklus, įėjęs į verandą sudavė vieną smūgį I. S. į veidą, dėl ko ši parkrito ant žemės, daugiau, kad būtų suduota, nematė. Iš blaivumo testo šaknelės (41 b. l.) matyti, jog S. S. 2016-09-10 nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,26 ‰). Iš sulaikymo protokolo (62 b. l.) matyti, jog S. S. sulaikytas 2016-09-20 20.20 val. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių garso įrašų girdėti, kaip: 2016-09-10 19.58 paskambinusi moteris praneša, kad jos sūnus, grįžęs į namus (duomenys neskelbtini), daužo langus, artėja su peiliu, skambutis nutrūksta; 2016-09-10 20.06 val. paskambinęs vyriškis piktinasi, kad nevyksta policija, sako, kad čia vienas kitą užmuš, kol atvyks; 2016-09-10 20.16 val. pakartotinai paskambinęs vyriškis į bendrąjį pagalbos centrą vėl piktinasi, kodėl vis dar neatvyksta policijos pareigūnai.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 20 val. neblaivus kaltinamasis S. S. grįžo į namus, kuriuose A. L. ir R. J. verandoje vartojo alkoholinius gėrimus, namuose taip pat buvo neblaivi nukentėjusioji I. S.. Grįžus kaltinamajam S. S. į namus, tarp jo ir nukentėjusiosios I. S. kilo konfliktas. Kilus konfliktui, A. L. nuėjo į gyvenamojo namo kambarį, R. J. – išėjo namo. Kilusio konflikto tarp I. S. ir S. S. metu jie abu susigrūmė, I. S. pasikvietė į pagalbą kambaryje buvusį A. L., šis išskyrė konfliktuojančius I. S. su S. S., po ko S. S. išbėgo į kiemą bei pasiėmęs akmenį pradėjo daužyti verandos langų stiklus, I. S. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė S. S. bei pristatė į policijos komisariatą. Šias nustatytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios I. S., liudytojų A. L., R. J., B. B., policijos pareigūno A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, blaivumo testo šaknelės duomenys, sulaikymo protokolas, telefoninių skambučių įrašai į bendrąjį pagalbos centrą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu prokuratūra nepateikė pakankamai įrodymų, jog tą dieną konflikto tarp I. S. ir S. S. metu šis panaudojo fizinį smurtą prieš I. S., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu ir pirmo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog S. S. tyčia jai kumščiu sudavė du kartus į veidą, tai tvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu niekas nepatvirtino: kaltinamasis S. S. nuo pat sulaikymo pradžios neigė smurtavęs prieš motiną, to nepatvirtino byloje teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai A. L., R. J.. Kaip matyti iš A. L. apklausų ikiteisminio tyrimo metu (35-36, 38-39 b. l.), jis parodė, kad matė, kaip S. S. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į galvą, po ko ši parkrito, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis šiuos parodymus paneigė paaiškindamas, jog apie smūgį į galvą jis tik pagalvojo, kai atėjęs iš kambario į verandą pamatė už galvos susiėmusią nukentėjusiąją I. S., apie tai pasakė iškart po įvykio jį apklausinėjusiam policijos pareigūnui A. S., kitiems pareigūnams, tačiau teismo posėdyje parodė, kad paties smurto fakto nematė. Formaliai žiūrint, ikiteisminio tyrimo metu A. L. savo parodymais kaip ir patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie smurtą. Tačiau net ir liudytojui ikiteisminio tyrimo metu tvirtinant mačius kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusiąją, tarp šio liudytojo ir nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu yra akivaizdūs esminiai prieštaravimai, kurie sudaro pagrindą abejoti ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu užfiksuotų parodymų teisingumu: nukentėjusioji I. S. tvirtino, jog jai buvo suduoti du smūgiai, juos verandoje sėdėjęs A. L. turėjo matyti, tačiau A. L. teigė, jog buvo vienas smūgis, kito smūgio nebuvo, be to, po to smūgio nukentėjusioji parkrito, nors pati nukentėjusioji apie tai, kad parkrito, neužsiminė nei vienoje apklausoje. Todėl teismas neturi pagrindo besąlygiškai remtis tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios ir liudytojo A. L. duotais parodymais, kuriuos šis paneigė teisiamojo posėdžio metu. Tuo labiau, jog ir pati nukentėjusioji 2016 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio metu pradėjo sakyti, kad dėl girtumo visų tos 2016 m. rugsėjo 10 d. įvykio aplinkybių nepamena, o jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu grįsti liudytojo A. L. jai po įvykio išsakytais paaiškinimais. Antra vertus, jokie objektyvūs pėdsakai ikiteisminio tyrimo metu dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto nebuvo fiksuoti (nebuvo atliktas objektų (nukentėjusiosios kūno) tyrimas, kuris galėjo patvirtinti smurto panaudojimo faktą (nukentėjusioji teismo posėdyje pradžioje teigė, jog dėl smurto galvoje buvo patinimas), be to, kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas A. S. parodė, jog nukentėjusioji pati po įvykio apie jokius patinimus nieko nesakė, o išoriškai kažkokių sužalojimų nebuvo. Priešingai, liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, jog pati nukentėjusioji, būdama neblaivi, elgėsi agresyviai, trukdė dirbti ir nereagavo į jo paties reikalavimus to nedaryti, klausė tik liudytojo A. L., kas kelia pagrįstas abejones dėl liudytojos I. S. parodymų teisingumo. Pažymėtina, jog apie tai, kad būtų panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusioji netvirtino ir skambindama į bendrąjį pagalbos centrą (tik nurodė, jog sūnus daužo langus, taip pat jog vaikšto su peiliu (ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo apskritai nustatyta)), nors pati nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo pirmoje apklausoje sakė, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino po prieš ją panaudoto smurto (Bendrajam pagalbos centro operatorei nukentėjusioji nurodė, kad sūnus daužo langus). Todėl pripažįstama, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, jis yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. pažymą, jog S. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje yra 34,74 Eur (102 b. l.). Kadangi kaltinamasis S. S. yra išteisinamas, dėl šių lėšų priteisimo iš kaltinamojo nesprendžiama, jos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.