Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-402-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2A-402-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
J., J. G.
Atsakovas
UAB „Mobili linija“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-402-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3.; 11.10.; 16.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. G.Mozūraičiui,atsakovo atstovei adv. J.Tamulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui UAB „Mobili linija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. G. 2008-02-15 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti jos atleidimą iš UAB „Mobili linija“ neteisėtu; pripažinti, jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-3). Nurodė, kad ji dirbo pas atsakovą konsultante. 2007-12-28 į jos darbo vietą prekybos centre „BIG“ atvyko administracijos vadovas M. B. ir ėmė psichologiškai spausti ieškovę išeiti iš darbo savo noru. Neišlaikiusi psichologinio spaudimo ir žeminimo, šoko būklėje 2007-12-29 ieškovė parašė prašymą nuo 2007-12-30 išeiti iš darbo bei pasirašė darbo sutartyje. 2007-12-30 ieškovė parašė pareiškimą darbdaviui, jog atšaukia prašymą išeiti iš darbo savo noru (DK 127 str. 4 d.). Kolegos atsisakė priimti iš ieškovės šį raštą, todėl ji jį išsiuntė administracijos vadovui ir buhalterei elektroniniu paštu bei registruotu laišku, o pati toliau vykdė darbines funkcijas. 2008-01-02 administracijos vadovas pareiškė, kad netenkina jos pareiškimo dėl prašymo išeiti iš savo noru atšaukimo ir pareikalavo palikti darbo vietą. Ieškovė negavo jokio dokumento, kad, nuo kada, kokiu pagrindu ir sąlygomis ji buvo atleista iš darbo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mobili linija“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.8-9) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-297/ 2007; joje sakoma, kad kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną, o laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos mažesnis negu 3 d., darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Be to, ieškovė praleido sutrumpintą 1 mėn. senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes apie atleidimą iš darbo sužinojo 2007 m. pab.–2008 m. pr.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-11-24 sprendimu (b.l.106-108) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis nuo 2005-08-26 siejo darbo teisiniai santykiai; byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Įvertinęs ieškovės darbo atsakovo įmonėje trukmę (virš 2 m.) bei ieškovės amžių atleidimo metu (26 m.), teismas laikė, jog darbdavio pokalbis su darbuotoju dėl darbo tvarkos nėra pakankamas pagrindas teigti buvus psichologinį darbdavio spaudimą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas vertė ją rašyti prašymą atleisti iš darbo pačiai prašant (CPK 178 str.), taigi ieškovės tikroji valia atitiko DK 127 str. 1 d. turinį. Nors ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su atsakovo 2007-12-29 įsakymu Nr. 07/ 1229-2 dėl jos atleidimo iš darbo nuo 2007-12-30 (b.l.42), bet abi šalys dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė ieškovės darbo sutartyje, vadinasi, ieškovė praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Ieškovė 2007-12-30 parašė pareiškimą, jog atšaukia savo 2007-12-29 prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir išsiuntė jį registruotu laišku 20⁴⁶ val. (b.l.4, 41). Tačiau, teismo nuomone, darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo galioja iki tol, kol darbdavys įformina atleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/ 04, 2007-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-297/ 2007). Kadangi pranešimą registruotu laišku ieškovė išsiuntė po darbo sutarties nutraukimo įforminimo, todėl jis nesukelia teisinių padarinių. 2007-12-30 elektroninį laišką teismas kaip įrodymą atmetė, nesant galimybių nustatyti, kas ir kam jį siuntė bei nesant įrodymų apie jo gavimą (b.l.86).

Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu (b.l.109-113) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-24 sprendimą ir vietoj jo priimti priešingą sprendimą – ieškinį tenkinti, remdamasi tokiais motyvais. Pirma, žemesnės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles T0,

eismas nesant civilinėje byloje įrodymų nustatė, kad ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais; nedispozityvioje byloje nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nesiaiškino aplinkybių, susijusių su 2007-12-30 elektroninio laiško patikimumu, nepaisant to, jog elektroninio laiško gavimo atsakovas nekvestionavo; netinkamai nustatė pokalbio tarp bylos šalių dieną. Antra, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad ieškovei darbas patiko, todėl ji neturėjo ketinimų išeiti iš darbo, likdama be pragyvenimo šaltinio ir socialinių garantijų. Darbdavys turi teisę reikšti darbuotojui pastabas dėl atliekamo darbo, atleisti jį savo iniciatyva ar šalių susitarimu. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog pokalbio metu siūlė ieškovei išeiti iš darbo bei pagalbą ieškant kito darbo. Ieškovės atleidimo iš darbo procedūra buvo baigta per 1 d., nesilaikant įprastos darbo santykių nutraukimo darbuotojo prašymu tvarkos (derybų, vykimo į centrinę būstinę, kt.), kas rodo darbdavio siekį kuo greičiau atleisti ieškovę. Trečia, darbo sutartis baigiasi ją nutraukus, t.y. paskutinę darbo santykių dieną, o ne nuo darbo sutarties nutraukimo įforminimo. Darbdavys patvirtino, kad ieškovė skambino jam 2007-12-30 ir pranešė atšaukianti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Dar daugiau, 2007-12-30 buvo sekmadienis; nedirbo nei įmonės administracija, nei buhalterė. Ieškovė pagal grafiką dirbo iki 20 val. ir anksčiau negu 20⁴⁶ val. neturėjo galimybių išsiųsti pranešimą darbdaviui registruotu laišku (DK 26 str. 4 d.). Ketvirta, darbdavys neįteikė ieškovei kokio nors dokumento, liudijančio jos atleidimą iš darbo, tad teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senatį vien tik dėl tos priežasties, jog ieškovė pasirašė darbo sutartyje.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mobili linija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.120-122) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-24 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, jog teismas padarė išvadą apie ginčo darbo sutarties nutraukimą ieškovės pageidavimu įvertinęs tiek žodinius, tiek rašytinius įrodymus. Ieškovę atstovavo advokatas, kuris ir sprendžia, kiek, kokių įrodymų reikia surinkti. Neigia daręs ieškovei spaudimą išeiti iš darbo. Ieškovė prašymą dėl atleidimo parašė darbdaviui nedalyvaujant; išsiuntė prašymą į centrinę būstinę ir buhalterė jį priėmė, o atsakovo direktorius bendrovės prekybos vietas lanko kiekvieną dieną. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, nes ieškovė turėjo dokumentą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2007-12-30, t.y. darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šia pareigą atliko tinkamai ir vertindamas ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Apeliantė nepagrįstai tvirtina teismą pažeidus įrodinėjimo taisykles. Įstatymų leidėjo valia teismas, nagrinėdamas darbo ginčus, yra aktyvus ir turi teisę, bet, pažymėtina, ne pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia. Tam būtina sąlyga – teismo manymas, kad šie įrodymai galėtų įtakoti teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 414 str.). Be to, įrodymų rinkimas teismo iniciatyva yra pateisinamas tiek, kiek tai nepažeidžia pamatinių teisės principų - šalių procesinio lygiateisiškumo, jų rungimosi procese (CPK 12 str., 17 str., 178 str.). Apeliantė vedė bylą per kvalifikuotą atstovę, o savo reikalavimus grįsdama kaip įrodymu elektroniniu laišku, turėjo ir pareigą pasirūpinti, kad būtų bent atskleistas šio laiško turinys ( b.l. 86). Kita vertus, esant jau įformintam darbo sutarties pasibaigimui joje, tokie duomenys, kaip vėlesnis savo valios atšaukimas bet kokia forma (pvz. elektroniniu laišku) įrodomosios reikšmės sprendžiant kilusį ginčą neturėtų. Taigi duomenų teisingai išnagrinėti bylą pakako.

Skundo argumentai, kad apeliantei darbas patiko ir esą ji neturėjo jokių ketinimų išeiti iš darbo, yra paneigtas jos pačios pripažinimu teismo posėdyje, kad ir anksčiau peržiūrėdavusi darbo skelbimus (b.l.102), SODROS duomenų bazėje esančiais įrašais apie įsidarbinimą dar ir kitoje darbovietėje (b.l. 81), nors tokį akivaizdų faktą apeliantė teisme mėgino neigti (b..l. 102). Toks apeliantės pozicijos nenuoseklumas leidžia abejoti jos paaiškinimų patikimumu, jų įrodomąja reikšme. Pastebėtina, kad atsakovas neneigė buvusių pokalbių su apeliante apie tolimesnes apeliantės darbo perspektyvas toje bendrovėje, juo labiau, kad ši turėjo ir galiojančią drausminę nuobaudą, ieškovė nurodė ir tokį faktą, kad tarėsi dėl darbo santykių pasibaigimo dar tais pačiais kalendoriniais metais (b.l.103). Esant tokioms aplinkybėms pats savaime tokio turinio pokalbis su darbdaviu negali būti vertinamas kaip lenkimas ar vertimas išeiti iš darbo prieš darbuotojo valią.

Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovės atleidimo iš darbo procedūros. DK 127 str. 1 d. įtvirtintas 14 dienų terminas nuo prašymo išeiti iš darbo pateikimo darbdaviui yra nustatytas ne darbuotojo, o būtent darbdavio interesais. Todėl šiam apsisprendus šio terminio nesilaikyti ir atleisti darbuotoją anksčiau, dėl to darbuotojo teisės ar interesai nėra pažeidžiami. Šiuo konkrečiu atveju pati darbuotoja (apeliantė) įvardijo pageidaujamą atleidimo iš darbo datą, darbdavys nuo šios datos ją ir atleido, taigi vien tokio turinio apeliantės prašymas nesudarė sąlygų atšaukti savo pareiškimo, juo labiau, kad darbo sutarties nutraukimas buvo įformintas darbo sutartyje dar iki prašymo atšaukimo.

Apeliantės skundo argumentai dėl be pagrindo taikyto ieškinio senaties termino taip pat atmestini. Šiuo atveju ji pati savo parašu darbo sutartyje patvirtino neabejotiną žinojimą ir apie atleidimo iš darbo datą, ir apie atleidimo iš darbo pagrindą – darbuotojo, t.y. jos pačios pareiškimu. Vien formalus dar kokio nors dokumento apie atleidimo priežastį neįteikimas nesąlygoja terminio kreiptis į teismą pratęsimo, toks traktavimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustatytų abiems darbo sutarties šalims (DK35 str.). Antra vertus, tokio dokumento, numatyto DK 297 str. 1 d., įteikimas privalomas ir turi reikšmę terminio kreiptis į teismą skaičiavimui kai darbdavio valia yra pakeičiamos darbuotojo darbo sąlygos, arba darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo darbdavio valia.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą, šis sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėAndžej Maciejevski