Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-16 · Byla Nr. Ik-91-428/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
Ik-91-428/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybinės įmonės „Registrų centro“
Advokatai
Tomas Rizgelis
Administracinė byla Nr.I-91-428/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00472-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 38.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui R. T. , jo atstovui advokatų padėjėjui Tomui Rizgeliui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Neringai Žukauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės „Registrų centro“ Kauno filialo atstovei Jurgitai Baltauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu (b.l.86-91) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti 2009-09-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-474 dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (toliau – ir Sprendimas), dalyje dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo netinkama gyventi, tuo tikslu parengti patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo projektą Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka, raštu suderinti parengtą projektą su įgaliotais valstybės tarnautojais, parengti statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka, užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir atstovas paaiškino, kad pareiškėjui ir R. T. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas lA2b, adresu (duomenys neskelbtini). Greta stovi trijų butų pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Alp, adresu (duomenys neskelbtini), kurio trys patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei. Kauno apskrities viršininkas 2008-12-17 priėmė įsakymą Nr.02-01-14156 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)", kuriuo buvo nustatyta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys pagal pridėtą priedą ir suformuotas 1617 kv.m žemės sklypas. Į minėto sklypo teritoriją buvo įtrauktas pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2008-12-17 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-014157 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (Kauno m.) dalių nustatymo", kuriuo buvo nustatytos 0,1617 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos kiekvienam statiniui eksploatuoti - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo išskirta 1136 kv.m dalis sklypo (atitinkamai namo bendraturčiams R. T. - 568 kv.m, R. T. - 568 kv.m), o pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo išskirta 481 kv.m dalis sklypo, atsižvelgiant į viešajame registre esančius duomenis jog šis pastatas yra gyvenamasis namas. Minėti įsakymai pareiškėjo buvo apskųsti, pareiškėjo skundas buvo atmestas, tačiau teismai ginčą sprendė vertindami faktines aplinkybes, kad pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškirtas žemės sklypo plotas pagrįstai, atsižvelgiant, kad šis pastatas viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad namų valdos plotas, kuriuo naudojasi ir už kurį moka mokesčius pareiškėjas ir tretysis asmuo yra 1456 kv. m. Suformavus naują žemės sklypą yra pažeidžiamos pastato lA2b savininkų teisės, nes yra nepagrįstai mažinamas jų naudojamas 1456 kv. m. namų valdos žemės sklypas, atimama jų naudojama žemė. Suformavus naują sklypą buvo suformuotas naudojamas netgi 481 kv. m. žemės sklypo plotas prie griūvančio pastato 2Alp, kuris viešajame registre yra įregistruotas kaip gyvenamasis namas. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Alp, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu viešajame registre yra registruotas kaip mišrus pastatas. Minėtame pastate esantys butai Nr. 1 ir butas Nr. 3 Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-03-01 sprendimu Nr. T-65 yra pripažinti netinkami gyventi ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šiuo metu minėtų butų paskirtys yra pakeistos ir viešajame registre yra įregistruotos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Butas Nr. 2 pagal savo tiksline paskirtį 2009-09-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-474 taip pat yra pripažintas netinkamu gyventi, tačiau viešajame registre minėti duomenis yra neįregistruoti. 481 kv. m. žemės sklypas buvo formuojamas atsižvelgiant į viešajame registre esančius duomenis, kad ginčo statinys yra gyvenamasis namas, nors faktiškai toks nėra. Pareiškėjas mano, kad prie statinio be jokios tikslinės paskirties formuotinas mažesnio ploto žemės sklypas, ar nustatytinas servitutas. Pakeitus ginčo statinio paskirtį ir įregistravus duomenis viešajame registre, atsirastų galimybė iš naujo vertinti kokio dydžio žemės sklypo plotas būtų reikalingas ginčo statiniui eksploatuoti. Tokiu būtų atsirastų galimybė pareiškėjui įgyti didesnio dydžio sklypo dalį jam priklausančiam statiniui eksploatuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė (b.l. 102-107), kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl 2009-09-03 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos" įvykdymo, kadangi šiuo Sprendimu jam nebuvo sukurtos jokios teisės ar pareigos. Sprendimas yra išimtinai susijęs su Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apskaitymu Kauno miesto savivaldybės balanse, t.y. pripažinus atitinkamas patalpas netinkamomis gyventi ir atitinkamai išbraukus jas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Pareiškėjas nenurodo kokių teisės aktų nuostatomis remiantis jis galėtų vykdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų vykdymo kontrolės priežiūrą. Sprendimas buvo priimtas tik dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, tai patvirtina tiek Sprendimo pavadinimas, tiek jo turinys. Jokio sprendimo dėl patalpų paskirties keitimo nebuvo ir nėra priimta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo minėto Sprendimo pagrindu atlikinėti pareiškėjo prašomus veiksmus. Kauno miesto savivaldybė kaip ginčo pastato savininkė, turi teisę pati savo nuožiūra spręsti klausimą dėl šio pastato naudojimo ir pasirinkti būdą kokius veiksmus atlikti su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tuo tarpu pareiškėjas siekia įpareigoti atsakovą priverstinai (neaišku kokiu teisiniu pagrindu) atlikti veiksmus, susijusius su pastato paskirties keitimu, tačiau kokius veiksmus atlikti su savo nuosavybe turi teisę spręsti nekilnojamojo daikto savininkas. Be to, galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kad žemės sklypo plotas, reikalingas pastato eksploatavimui, tiesiogiai priklausytų nuo jo paskirties ir, kad gyvenamosios paskirties pastatui reikalinga didesnė dalis žemės sklypui, nei negyvenamosios paskirties pastatui. Pareiškėjo argumentai, kad be jokio pagrindo buvo padidintas jo namų valdos plotas nuo 1456 m² iki 1617 m² , įtraukiant į pareiškėjo namų valdos žemės sklypą ir greta sklypo esantį pastatą 2Alp (užstatytas plotas 162 m ), priklausantį Kauno miesto savivaldybei, ko pasėkoje, šio pastato eksploatavimui priskyrus 0,0481 ha žemės sklypo, sumažėjo pareiškėjui tenkančio žemės sklypo plotas, yra nenagrinėtini šioje administracinėje byloje, kadangi dėl šių aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be to jos nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-09-03 sprendimu Nr. T- 474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ (toliau - Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-09-03 sprendimu Nr. T- 474) patvirtino gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), pripažinimo netinkamomis gyventi aktą, pripažino šias patalpas netinkamomis gyventi ir nusprendė minėtas patalpas išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (b.l. 22-29). Gyvenamosios paskirties patalpos, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimu Nr. T- 474 pripažintos netinkamomis gyventi, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 17). Pareiškėjui R. T. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T. nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), atitinkamos dalys (b.l. 12-14). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir pastatas, kuriame yra butas Nr. 2, (duomenys neskelbtini), yra viename namų valdo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Namų valdos, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenys. Pareiškėjas R. T., trečiasis suinteresuotas asmuo R. T. ir Kauno miesto savivaldybė yra 0,1617 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems Kauno apskrities viršininko 2008-12-17 įsakymu Nr. 02-01-1457 nustatytos minėto žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam statiniui eksploatuoti, t.y. gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), buvo išskirta 1136 kv.m sklypo dalis (atitinkamai namo bendraturčiams R. T. - 568 kv.m, R. T. - 568 kv.m), o pastatui, (duomenys neskelbtini), buvo išskirta 481 kv.m. ( b.l. 34-35). Pareiškėjo atstovė advokatė D.Višinskienė 2011-04-12 kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų įregistruotas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. 474 dėl buto Nr. 2 pripažinimo negyvenamąjį patalpa ir būtų pakeista pastato, plane pažymėto 2A1p, tikslinė paskirtis iš gyvenamojo namo į negyvenamąjį namą. Atsakovas 2011-05-25 raštu Nr. 53-2-607 pareiškėjo atstovei advokatei D.Višinskienė dėl 2011-04-12 prašymo pripažinti butą Nr. 2, (duomenys neskelbtini), negyvenamąjį patalpa bei pastato, (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A1p, tikslinės paskirties keitimo iš gyvenamosios į negyvenamąją, nurodė, kad keisti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirties nenumato (b.l. 30).

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2008-12-17 įsakymu Nr. 02-01-1456 ir buvo padidintas namų valdos, (duomenys neskelbtini), plotas nuo 1456 m² iki 1617 m², įtraukiant į pareiškėjo namų valdos žemės sklypą greta esantį pastatą, (duomenys neskelbtini), priklausantį Kauno miesto savivaldybei, bei šio pastato eksploatavimui priskyrus 0,0481 ha žemės sklypą. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, sumažėjo pareiškėjui tenkančio žemės sklypo dalies plotas, tačiau, pareiškėjo manymu, jeigu būtų įgyvendintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ ir būtų pakeista patalpų, (duomenys neskelbtini) ir pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis, tuomet kitos (negyvenamosios) paskirties patalpai ir pastatui, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikėtų mažesnio žemės sklypo ploto, tokiu būdu padidėtų pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis. Taigi, pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš atsakovo veiksmų (neveikimo) nevykdant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimo Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“, pagal kurį, pareiškėjo teigimu, turėjo būti pakeista patalpų, (duomenys neskelbtini) ir pastato, (duomenys neskelbtini), paskirtis, kuri įtakotų kitos (negyvenamosios) paskirties pastato eksploatacijai mažesnio žemės sklypo suteikimą.

Tačiau pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. T-474 buvo priimtas dėl gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini)– 2, Kaune, pripažinimo netinkamomis gyventi akto patvirtinimo, dėl minėtų gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos (b.l.22-29). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimu Nr. T-474 nebuvo sprendžiama dėl patalpų, (duomenys neskelbtini) ir pastato, (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. T-474 buvo priimtas vadovaujantis Gyvenamųjų patalpų apskaitos ir statistinės atskaitomybės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 1998-03-17 nutarimu Nr. 312 (toliau – Tvarka), 9, 10 ir 12 punktais. Minėta Tvarka reglamentavo gyvenamųjų patalpų įtraukimą į apkaitą, išbraukimą iš jos ir statistinę atskaitomybę, kurios tikslas – įtraukti į apskaitą gyvenamuosius namus (jų dalis), butus ir kituose pastatuose įrengtas gyvenamąsias patalpas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (Tvarkos 1 ir 2p.). Tvarkos, galiojusios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimo Nr. T-474 priėmimo metu, 9 punktas numatė, kad gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi klausimus sprendžia savivaldybės tarybos sudaryta nuolat veikianti komisija iš savivaldybės, apskrities viršininko administracijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų. Jeigu pastatas yra kultūros vertybė, šioje komisijoje turi būti Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos atstovas. Komisija, pripažinusi gyvenamąsias patalpas netinkamomis gyventi, surašo aktą, kurį pateikia savivaldybių taryboms tvirtinti. Tvarkos 10 -10.2 punktuose buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos pripažįstamos netinkamomis gyventi, jeigu jų būklė yra avarinė ir neatitinka sanitarinių ir techninių reikalavimų (esant nors vienam iš šių požymių): neturi natūralaus tiesioginio apšvietimo, gyvenamojoje patalpoje nėra stacionarinių šildymo įrenginių, gyvenamosios patalpos yra aplinką teršiančių objektų sanitarinės apsaugos zonoje, kurioje teršalai viršija leistinas normas. Tvarkos 12 punktas numatė, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į 9 punkte nurodytos komisijos pateiktas išvadas, priima sprendimą. Savivaldybės tarybos sprendimas per 10 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo išsiunčiamas gyvenamųjų patalpų savininkui bei valstybės įmonei Registrų centrui.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 punkte apibrėžta statinio paskirties sąvoka – tai statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Analogiškai nurodyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.14 punkte nurodyta, kad statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas, kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos veikos privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. To paties Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 6.1. – 6.1.2. punktuose numatyta, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus. Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.4. ir 5.5 punktuose nurodyta, kad statinio naudojimo paskirtis – statinio naudojimas tam tikram tikslui, veiklai, o statinio naudojimo paskirties pakeitimas – esamos veiklos statinyje pakeitimas taip, kad normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatyti būsimos veiklos statinyje reikalavimai yra griežtesni nei esami ir jų negalima pasiekti neatlikus statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo.

Nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatos reiškia, kad gyvenamųjų patalpų prižinimas netinkamomis gyventi ir patalpų paskirties keitimas patenka į skirtingų teisinių santykių reguliavimo sritį ir yra skirtingi teisinių santykių dalykai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. T-474 buvo priimtas dėl gyvenamųjų patalpų apskaitos tikslų, išbraukiant patalpas, (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Be to, pagal minėtų teisės aktų reglamentavimą, statinio naudojimo paskirties pakeitimas galimas atlikus statinio kapitalinį remontą ar rekonstravimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimo Nr. T-474 įgyvendinimas patalpų, (duomenys neskelbtini) ir pastato, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo tiesiogiai neįtakojo. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimo Nr. T-474 įgyvendinimas pareiškėjo nurodytu būdu nėra įmanomas, nes nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti patalpų, (duomenys neskelbtini) ir viso pastato (duomenys neskelbtini), paskirtį, tam, kad pasikeistų namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalys. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimu Nr. T-474 nebuvo nuspręsta keisti gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirties, šiuo sprendimu buvo nuspręsta gyvenamąsias patalpas pripažinti netinkamomis gyventi, jas išbraukiant iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas Nr. T-474, nesant teisinių pagrindų, negali būti vykdomas pareiškėjo nurodytu būdu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimą Nr. T-474 dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, dalyje dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo netinkama gyventi, tuo tikslu atliekant tam tikras procedūras, t.y. parengti minėtos patalpos paskirties keitimo projektą Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka, raštu suderinti parengtą projektą su įgaliotais valstybės tarnautojais, parengti statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka, užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas pareiškėjui jokių teisių pasekmių nesukūrė. Sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas, ar, kaip nurodė pareiškėjas, sprendimo nevykdymas, pats savaime nepažeidė jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas, kaip sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtis, siekia didesnės žemės sklypo dalies, tačiau pareiškėjo teisės jo pasirinktu būdu negali būti realiai apgintos. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių ir juridinių faktų nesukūrė, tai ir įpareigojimas įvykdyti sprendimą pareiškėjo nurodytų būdu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių taip pat nesukels.

Be to, jokie teisės aktai nereglamentuota, kad gyvenamosios paskirties pastatui eksploatuoti reikalingas būtinai didesnis žemės sklypas, nei negyvenamosios paskirties pastatui, ar kad prie negyvenamosios paskirties pastato žemės sklypas neformuojamas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės) 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems staliniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Taigi, akivaizdu, kad žemės sklypo dalis, reikalinga tinkamam eksploatavimui, gali būti išskiriama savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar net įrenginiui. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad žemės sklypo plotas, reikalingas pastato eksploatavimui, visiškai priklausytų tik nuo pastato paskirties. Teisės aktuose yra numatyta eilė kriterijų į kuriuos atsižvelgiama nustatant žemės sklypo dalis, siekiant užtikrinti kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamą eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad šioje teisės normoje įtvirtinta teisė paduoti skundą siejama su asmens manymu (supratimu), kad teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ir tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendžia, ar asmens kreipimasis yra pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-190 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-629/2011).

Taigi, teismas nenustatė, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepakeitus buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties iš gyvenamosios į negyvenamąją, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų pažeidžiami. Taip pat byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė jokių teisinių pagrindų, įpareigoti atsakovą keisti minėto buto paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją. Kauno miesto savivaldybė, kaip patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimus dėl šio pastato naudojimo ir paskirties keitimo, įgyvendindama nuosavybės teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d.). Nenustatyta jokių teisinių pagrindų, įgalinančių tenkinti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAlbina RimdeikaitėAlgis Markevičius