- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-19-125/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- E. Š., L. Š., L.
- Ieškovas
- B. A., B.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Saulius Tamošaitis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovui E. Š., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. civilinį ieškinį atsakovams E. Š. ir L. Š. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų E. Š. bei L. Š. priešieškinį ieškovei B. A. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo bei valdymo teisės gynimo ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti naudojimosi 0,6000 ha ploto žemės sklypu tvarką. Taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Visas ieškovei skirtinas naudotis plotas sudaro 58,64 kv. m. Iš viso atsakovams atitektų naudotis 47,09 kv. m ploto namo dalimi, kuri sudaro 45/100 dalis, o ieškovei tektų 55/100 dalys. Už jai tenkančią didesnę namo dalį ji sutinka sumokėti 1 976,00 Lt kompensaciją. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad atsakovai kartu su ieškove yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3000/6000 dalys žemės sklypo bei ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis pagrindinio ūkinio pastato, dar vienas ūkinis pastatas bei kiemo rūsys, taip pat ½ dalis kiemo statinių su kitais ūkiniais pastatais. Atsakovas jam priklausančią žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį 2006-12-01 įsigijo iš ankstesnio savininko V. J.. Kadangi žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybės dalys tarp bendraturčių yra nustatytos, ieškovė pageidauja nustatyti naudojimosi tvarką, kadangi su atsakovu kyla nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu.
Nesutikdami su ieškovės ieškinio reikalavimais, atsakovai pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti gyvenamojo namo su palėpe dalis pagal atsakovų pateiktą gyvenamojo namo patalpų padalijimo projektą. Už ieškovei atidalytą didesnę gyvenamojo namo dalį priteisti iš jos atsakovams 1 573, 99 Lt kompensacijos. Taip pat pareiškė reikalavimus dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė naudojimosi 0,6000 ha ploto žemės sklypu tvarką:
ieškovei paskyrė naudotis: žemės sklypo dalimi, turinčia 3000 kv. m bendro ploto, plane pažymėta mėlyna spalva, kuri susideda iš žemės sklypo dalies A1, turinčios 2779 kv. m, žemės sklypo dalies A2, turinčios 67 kv. m ploto, žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamuoju namu, plane pažymėtos indeksu C1, turinčios bendrą 120 kv. m plotą, ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies plotas 60 kv. m, žemės sklypo dalies, esančios po ūkiniu pastatu, plane pažymėtos indeksu C3, bendras žemės sklypo plotas 155 kv. m, ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies plotas 77 kv. m. Taip pat bendram naudojimuisi su atsakovais (po ½ dalį) ieškovei skirti naudotis keliuku, plane pažymėtu indeksu C2, einančiu iki ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A2 ir turinčiu bendrą 34 kv. m plotą, ieškovei tenkanti keliuko dalis sudaro 17 kv. m.
Atsakovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, turinčia 3000 kv. m, plane pažymėta raudona spalva ir susidedančia iš: žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B, turinčios 2845 kv. m ploto, žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamuoju namu, plane pažymėtos indeksu C1, turinčios bendrą 120 kv. m plotą, atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies plotas 60 kv. m, žemės sklypo dalies, esančios po ūkiniu pastatu, plane pažymėtos indeksu C3, bendras žemės sklypo dalies plotas – 155kv. m, atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies plotas – 77 kv. m. Taip pat bendram naudojimui su ieškove (po ½ dalį) atsakovams skirti naudotis keliuku, plane pažymėtu indeksu C2, turinčiu bendrą 34 kv. m plotą, einančiu iki ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu A2, atsakovui tenkanti keliuko dalis sudaro 17 m².
Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį patenkino iš dalies:
Atidalijo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo dalį, pripažįstant jiems asmeninę nuosavybės teisę į šias gyvenamojo namo patalpas: patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-1, turinčią 2,16 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-2, turinčią 8,97 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, turinčią 8,92 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-4, turinčią 6,67 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-5, turinčią 20,37 kv. m ploto, ir 11/20 dalių patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3, tai sudaro 4,36 kv. m ploto, iš viso į 49/100 dalys namo, t. y. 51, 45 kv. m gyvenamojo namo ploto, taip pat – 25,08 kv. m palėpės patalpą, UAB „Vakarų matininkai“ kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1-13.
Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis paskyrė patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1, turinčią 3,52 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-2, turinčią 4,23 kv. m ploto; 9/20 dalis patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-3, tai sudaro 3,56 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-4, turinčią 22,92 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-5, turinčią 8,34 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6, turinčią 9,15 kv. m ploto; patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-7, turinčią 2,56 kv. m ploto. Iš viso ieškovei atitenka 54, 28 kv. m gyvenamojo namo, tai sudaro 51/100 jo dalį, taip pat 24, 01 kv. m palėpės (pastogės) patalpa, UAB „Vakarų matininkai“ kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-14.
Už ieškovei tenkančią 1/100 dalimi didesnę namo dalį atsakovams iš ieškovės priteisė 1573,99 Lt piniginę kompensaciją.
Įpareigojo ieškovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovams skirtos naudotis žemės sklypo dalies žemių sankasą, suformuotą aplink ieškovės rūsį ir sandėlį, atliekant tai pagal VĮ Registrų centro įregistruotas šio rūsio bei sandėlio koordinates bei jų užimamo žemės sklypo koordinates. Dėl ieškovės įpareigojimo per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nukelti jai priklausančią tvorą, esančią šalia gyvenamojo namo į savo žemės sklypo pusę, patvirtino taikų šalių susitarimą ir bylą nutraukė. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 13,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš atsakovų priteisė solidariai 13,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš ieškovės atsakovams solidariai priteisė 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo atidalijimo, dėl įpareigojimo nukasti žemes bei dalis, kuriomis ieškovei priteista 13,20 Lt valstybei ir 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti, ieškovės reikalavimo dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tenkinti.
1. Nurodė, kad ieškovė jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje gyvena nuo 1976 metų ir su ankstesniuoju savininku buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka, kuria ir remiasi. Teigia, kad atsakovai klaidina teismą, jog negali patekti į jiems priklausančios palėpės dalį. Įėjimas į palėpę yra įrengtas iš atsakovams priklausančios patalpos. Taip pat mano, kad atsakovų reikalavimas atidalyti gyvenamąjį namą negali būti tenkinamas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. LR CK 4.80 str. yra reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o LR CK 4.81 str. – naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, nustatymo tvarką. Esant atidalijimui yra suformuojamas naujas nekilnojamasis objektas, be to, esant atidalijimui negali likti jokių bendro naudojimo patalpų, tuo tarpu atsakovai prašo palikti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir atidalyti gyvenamąjį namą, o tai prieštarauja LR CK 4.40 str. 1 d. nuostatoms. Taip pat teigia, kad negali būti atidalyta namo dalis – palėpė, kuri nėra registruota Nekilnojamojo turto registre.
2. Nurodė, jog ieškovė jokių žemių į atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį nėra vežusi ir suvertusi. Visos žemės prie rūsio ir sandėlio susikaupė per keletą metų. Atsakovai neįrodė, jog ieškovė šias žemes supylė pati. Taip pat atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad žemės pylimo nukasimas neturės jokios įtakos pastatų būklei ir teismas šių aplinkybių neanalizavo, todėl ši teismo spredimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apelianto nuomone, kad gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys, todėl negalima atidalyti gyvenamojo namo dalis. Nurodė, kad daiktas dalijamas natūra kiek įmanoma be didesnės žalos jo paskirčiai (LR CK 4.80 str. 2 d.). Atsakovai teigia, kad žemės sklypas jiems priklauso lygiomis dalimis ir namo dalių atidalijimas niekaip negali daryti įtakos teisėms į žemės sklypą ir neužkerta kelio toliau įgyvendinti žemės savininko bendrosios dalinės nuosavybės teises. Taip pat teigia, jog ieškovės reikalavimas padalyti namą taip, kad jai 5-iomis dalimis namo atitektų daugiau nei atsakovams, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir apskaičiuota kompensacija yra aiškiai neteisinga. Pirmosios instancijos teismas dėl šios daliespriėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat nurodo, jog projektų ir leidimų dėl pertvaros ginčo patalpoje įrengimo negalėjo pateikti, nes ieškovės prašymu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir draudžiama pradėti bet kokius remonto darbus. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad negalima atidalyti namo pastogės, nes ji neregistruota viešajame registre. Mano, kad pastogė nėra savarankiškas teisinių santykių objektas, tai esminė namo dalis – stogas, lubos yra laikytinos pagrindinėmis namo konstrukcijomis, todėl atidalijant namo dalis, pastogę, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl atidalijant namo dalį turi būti atidalijama ir tai namo daliai tenkanti pastogės dalis. Nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl žemės sankasos. Teigia, jog įrodė, kad žemės sankasos yra nusidriekusios nuo ieškovės rūsio ant atsakovų žemės sklypo, todėl įrodinėti, ar ji atvežė tas žemes, nėra jokio pagrindo. Ieškovė yra sandėliuko ir jo užimamo žemės ploto valdytoja, vadinasi, kartu ir sankasų valdytoja, ir ji privalo pašalinti kliūtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl gyvenamojo namo atidalijimo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų reikalavimą ir atidalijo jų dalį šio gyvenamojo namo pirmajame aukšte. Vadovaudamasis VĮ Registrų centro parengtu projektu ir UAB „IBB“ sudaryto namo padalijimo planu, nustatė, kad patalpą galima padalyti į dvi dalis, pratęsiant sieną, skiriančią ieškovės ir atsakovų valdomas namo puses. Apeliantė nesutiko su atidalijimu ir teigia, kad neatidalijus žemės sklypo, ant kurio yra gyvenamasis namas, negalima atidalyti namo, be to, nepateikė leidimų ir projektų, kurie leistų atlikti rekonstrukcijos darbus.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliaus Statybos įstatymas) 2 str. 13 p. įtvirtinta, kad statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 str.18 p.). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.
Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p. ir 23 str. 6 d. 2 p. nustatyta, kad norint gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams. Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, minėta, jog kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-260/2009). Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas R. Aušros individualios įmonės parengtas gyvenamojo namo padalijimo projektinis pasiūlymas, t. y. pasiūlymas, kaip atidalyti gyvenamojo namo dalis (priedas prie bylos Nr. 1), tačiau nėra gautas bendraturčio sutikimas. Ieškovė teismui pateikė statinio dalinės ekspertizės aktą, kuris patvirtina, kad dėl avarinės statinio būklės, didelių kaštų, gyvenamojo namo atidalijimas nėra galimas (priedas prie bylos Nr. 2). Ieškovė nesutinka su namo atidalijimu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad negavus bedraturčio sutikimo, neturint reikiamų dokumentų rekonstrukcijai pradėti, namo atidalijimas negalimas ir pirmosios instancijos teismas, atidalydamas gyvenamąjį namą ir igyvendinęs statytojo, šiuo atveju atsakovų, teises, pažeidė kitos bendraturtės, t. y. ieškovės, teises.
Dėl įpareigojimo nukasti žemes.
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pašalinti iš atsakovams skirtos naudotis žemės sklypo dalies žemių sankasą, suformuotą aplink ieškovės rūsį ir sandėlį, atliekant tai pagal VĮ Registrų centro įregistruotas šio rūsio bei sandėlio koordinates bei jų užimamo žemės sklypo koordinates. Apelianė ginčija šią sprendimo dalį ir teigia, kad atsakovai neįrodė, jog žemes suvertė būtent ieškovė, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pašalinti žemės sankasas.
Byloje nustatyta, kad ieškovės rūsio ir sandėlio užimamas plotas, įvertinus ir 1 m juostą šio statinio apėjimui iš visų pusių, yra 67 kv. m (t. I, b. l. 29), toks plotas įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre, o faktiškai šio statinio su aplink jį susidariusiomis žemių sankasomis ar nuošliaužomis užimamas plotas yra žymiai didesnis – 88,38 kv. m, žemės kauburiai driekiasi po 1,5–2 m už riboženklių, žyminčių šios sklypo dalies ribas.Taigi žemės nuošliaužos patenka į atsakovų naudojamą žemės sklypą. LR CK 4. 98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kurios jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė privalo laikytis susitarimo dėl žemės sklypo dalių naudojimo, kurį sudarė su ankstesniu savininku ir jį įregistravo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai naudojasi 11,38 kv. m atsakovų naudojimui paskirtos žemės plotu, t. y. pažeidžia sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo dalių naudojimo. Atsakovams nuo rūsio susidariusios žemės sankasos trukdo naudotis jiems priklausančiu žemės plotu. Apeliantė yra rūsio savininkė, vadinasi, taip pat ji yra ir statinio užimamo žemės ploto, kartu ir sankasų, valdytoja (LR CK 6. 266 str. 2 d.). Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė, kaip šio statinio valdytoja, nepriklausomai nuo to, ar žemes suvertė ieškovė ar jos susikaupė per keletą metų, privalo pašalinti kliūtis, todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę pašalinti už sklypo dalies indeksu A2 ribų esančią žemių sankasą taip, kad sklypo ribos atitiktų VĮ Registrų centro nustatytas koordinates, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal pateiktus duomenis nėra galimybės apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos iš esmės.
Neišsprendus bylos iš esmės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą pirmosios instancijos teismas turi išspręsti LR CPK 93 str.4 d. nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, naikintina.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės naikintina ir ši dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.; 30 str.). Naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nuta r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.