- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- N-575-2188-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00287-2010-8
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį, t. y. kad 2010 m. birželio 20 d. 9 val. 30 min. Skuodo rajone, kelyje Skuodas – Plungė, 15 kilometre, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir kad automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 3). V. R. alkotesteriu 2010 m. birželio 20 d. 9 val. 35 min. buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 9). V. R. savo noru nuvykus į Kretingos ligoninę, 2010 m. birželio 20 d. 11 val. buvo paimtas kraujo ėminys, siekiant nustatyti etilo alkoholį, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 23 d. specialisto išvados Nr. T-A 921/10(03) pagrindu (b. l. 19) surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 10 (toliau – ir Aktas Nr. 10), kuriuo V. R. pripažintas blaiviu (b. l. 18).
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar galėjo nuo 9 val. 35 min. iki 11 val. V. R. kraujyje nelikti etilo alkoholio. 2010 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(03) patvirtinta, kad per 1 val. 24 min. 34 sek. arba 1,409 val. alkoholio koncentracija V. R. kraujyje galėjo sumažėti vidutiniškai nuo 0,53 promilių koncentracijos kraujyje iki 0,2114 promilių, per šį laikotarpį jo visiškai nelikti negalėjo. 2010 m. spalio 6 d. nutarime teismas padarė išvadą, kad nepavyko surinkti pakankamai įrodymų apie tai, kad V. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo nutraukė.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas, Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas atliko neišsamų ir nevisapusišką byloje esančių įrodymų vertinimą. Apeliantas pažymi, kad teismas be pagrindo rėmėsi asmens aiškinimu, neva nuo alaus gėrimo iki blaivumo nustatymo alkotesteriu nebuvo praėję 15 min., nes šis teiginys neparemtas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 123 straipsnio 1 dalies ir 126 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Ginčas byloje kilęs dėl V. R. neblaivumo nustatymo, t. y. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies taikymo.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 19 d.) įtvirtino, kad transporto priemonių vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apeliantas mano, kad teismas atliko neišsamią įrodymų analizę, todėl nepagrįstai administracinę bylą nutraukė. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime Nr. N62-3686/2008, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą, konstatuoja, jog aplinkybė, kad medicininės apžiūros metu ištyrus V. R. kraują, jame nebuvo rasta etilo alkoholio, negali būti vertinama kaip neginčijamas V. R. neblaivumo įrodymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. R. iniciatyva kitame rajone atliktas kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus 1 val. 24 min. 34 sek. nuo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. iniciatyva kitame rajone atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, todėl turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N444–344/2008, N444–1452/2009, N261-3165/2009). Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2010 m. liepos 22 d. nutartimi paskyrė atlikti teismo medicininę ekspertizę. Vis dėlto pirmosios instancijos netinkamai aiškino komisijinės ekspertizės aktą Nr. EKG 80/10(03) ir neatsižvelgė į aukščiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(03) nustatyta, jog per 1 val. 24 min. 34 sek. arba 1,409 val. alkoholio koncentracija V. R. kraujyje galėjo sumažėti vidutiniškai nuo 0,53 promilių koncentracijos kraujyje iki 0,2114 promilių, per šį laikotarpį jo visiškai nelikti negalėjo. Ši aplinkybė pagrindžia teisėjų kolegijos aukščiau išdėstytą argumentą, jog V. R. savanoriškai atlikta medicinine apžiūra, t. y. Aktu Nr. 10, negalima remtis kaip neginčijamu V. R. neblaivumo įrodymu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į komisijinės ekspertizės išvadą, jog per 1 val. 24 min. 34 sek. alkoholio V. R. kraujyje visiškai nelikti negalėjo, turėjo kvestionuoti Akto Nr. 10 išvadų teisingumą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir prieštaringų paties V. R. parodymų: jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole bei teismo posėdyje V. R. nurodė, kad prieš važiuodamas išgėrė alaus ir jį po kelių minučių sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 3, 33-35), tai medicininės apžiūros metu teigė, jog dieną prieš buvo gėręs degtinės (b. l. 18). Teismas netyrė, ar V. R. jį sustabdžiusiems pareigūnams buvo nurodęs, jog yra ką tik gėręs alaus (t. y., prieš mažiau nei 15 min.), ar reiškė prieštaravimus dėl alkotesterio rodmenų, ar išreiškė pageidavimą jį sustabdžiusiems pareigūnams atlikti kraujo tyrimą neblaivumo laipsniui nustatyti (jei nereiškė, tai dėl kokių priežasčių jį atliko savo iniciatyva). Prieštaringi V. R. parodymai bei neginčijamas faktas, jog jis alkoholį vartojo, pagrindžia komisijinės ekspertizės išvadą, jog medicininės apžiūros metu negalėjo būti nenustatyta jokios alkoholio koncentracijos kraujyje.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“, serijos Nr. 19109, rodmenys, pagal kuriuos nustatytas 0,53 promilių V. R. neblaivumo laipsnis, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas taip pat turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion Alcolmeter 500“, serijos Nr. 19109), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-3165/2009). Kadangi alkotesteriu ir Aktu Nr.10 nustatyti duomenys apie V. R. blaivumą skiriasi, komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 80/10(03) nustatyta, jog per 1 val. 24 min. 34 sek. alkoholio V. R. kraujyje visiškai nelikti negalėjo, o V. R. paaiškinimai byloje yra prieštaringi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti abejonių nekeliantį V. R. neblaivumo laipsnį, taip pat išreikalauti alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“, serijos Nr. 19109, naudojimosi instrukciją bei įvertinti, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų imtis visų jam prieinamų priemonių bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti ir prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų pašalinti, t. y. apklausti V. R. sustabdžiusius pareigūnus G. M. ir M. B. dėl pirminių V. R. paaiškinimų, kada jis vartojo alkoholį (ar pareigūnams nurodė, jog nuo alkoholio vartojimo nepraėjo 15 min.) ir kokia buvo jo būklė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.