Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., teistas:

1) 2015 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 28 MGL (1054 Eur) baudą;

2) 2019 m. vasario 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme skiriant galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 mėnesiams ir 994,86 Eur baudą.

3) 2023 m. gruodžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 994,86 Eur bauda (teismo baudžiamasis įsakymas atiduotas vykdyti 2025 m. gegužės 23 d.);

4) 2025 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, bausmė dalinio ir visiško bausmių sudėjimo subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 994,86 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 86 ct) bauda, bausmės neatlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.20 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), V. K. gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.

Be to, R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 20.50 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas.

Dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d. automobilio vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo

Dėl 2025 m. rugpjūčio 2 d. automobilio vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo

Liudytojas A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. žino, nes jau du kartus jam pardavė automobilius. 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) su savo draugu, kai jam parašė žinutę R. B., kad nori pirkti iš jo automobilį. Kadangi kaip tik buvo su automobiliu „Opel Meriva“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), tai jis sutiko jį parduoti. Tuomet R. jam atsiuntė savo namų adresą (duomenys neskelbtini), Priekulė, kad ten atvažiuotų. Atvažiavo pas jį apie 19.00 val., susitiko su juo kieme, tuo metu R. rankose laikė alaus skardinę, gėrė alų ir šiaip iš išvaizdos atrodė lengvai apsvaigęs. Dar būnant pas R. kieme, ten buvo jo draugė ar kas, kad išbėgus į kiemą šaukė: „ką jūs darot, ar duosit jam vairuoti, gi jis yra girtas“. Tuomet kartu važiavo į Priekulės mieste esančią „Maximos“ aikštelę, ten užpildė pirkimo -pardavimo sutartį, R. B. atsiskaitė už automobilį ir visi trys išvažiavo į Klaipėdą. Automobilį vairavo jo draugas. Važiavo į Klaipėdą, nes turėjo jį su draugu paleisti, o pats R. turėjo važiuoti namo. Galėjo būti apie 20.00 val., gal kiek vėliau, kai jau buvo Klaipėdoje. Atsisveikino su R. ir išėjo namo. Parėjus namo, dar po kokių 10 minučių išėjo į balkoną parūkyti ir matė, kad R. dar tebestovėjo aikštelėje. Po kurio laiko pamatė, kad jo ten nebėra. Jis asmeniškai nežinojo, kad R. neturi teisės vairuoti. R. tikrai nebuvo su jokiu draugu, iš jo išvažiavo vienas. Kol važiavo į Klaipėdą, R. su savimi turėjo tik vieną skardinę alaus, nekreipė dėmesio ar jis ją baigė gerti, ar ne. Apie 21.00 val. sulaukė skambučio iš policijos, policijos pareigūnams viską papasakojo (1 t., b.l. 152-155).

R. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 17-18 val., Klaipėdoje nusipirko automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš pažįstamo. Jis pats to automobilio nevairavo, jį automobiliu, į (duomenys neskelbtini), į kiemą, parvežė tas pats pažįstamas, o jis sėdėjo šalia. Kitu automobiliu važiavo to pažįstamo draugas, su kuriuo jis ir išvažiavo namo. Jo kaimynas A. matė, kaip pažįstami jį parvežė. Jiems išvažiavus, kieme su A. rūkė ir tuo metu priėjo jo sugyventinė L. E., pagrasino jam, kad iškvies policiją, padarys taip, kad jis nevažinės su mašina. Ką ir padarė, iškvietė policiją. Nelabai pamena, kas vyko atvykus pareigūnams. Pamena, kad jį sulaikė, uždarė į tarnybinį automobilį, du kartus nustatė neblaivumą. Pareigūnai nepaaiškino, už ką buvo sulaikytas. Jis buvo neblaivus, kai pirko „Opel“ automobilį, gėrė alkoholį visą dieną, iškart po to, kai jį paleido iš areštinės apie 11 val. Gėrė alų, jo išgėrė tikrai nemažai. Jis automobilio tą dieną nevairavo, o sugyventinė iškvietė policiją ir pranešė apie vairavimo faktą dėl to, kad susipyko (2 t.,b.l. 1-4). Papildomos įtariamojo apklausos metu R. B. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., kai jį išleido iš areštinės, apie 10 val., jis nuėjo į stotį Klaipėdoje. Netoli stoties yra kavinukė, kur išgėrė šešis 0,5 l alaus bokalus ir traukiniu apie 16 val. grįžo į Priekulę. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės nusipirko dar vieną butelį alaus 1 l talpos ir kol grįžo, eidamas išgėrė visą alų. Kiek prisimena, kai buvo kieme, alų jau buvo išgėręs. Kieme buvo apie 18 val. Kieme buvo ir kaimynas A., su juo bendravo, iš A. pasiskolino 10 Eur ir nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar 2 skardines alaus, su kuriuo grįžo į kiemą. Kadangi A. nevartoja alkoholio, jis kieme ir išgėrė abi skardines alaus. Kadangi su sugyventine susipyko dėl jo alkoholio vartojimo, ji tą dieną varė jį iš namų, todėl parašė pažįstamam per Messenger programėlę, ar šis neturi parduoti automobilio, jam iš karto atrašė, kad turi. Kadangi pigiausias buvo „Opel Meriva“, jis jį ir pasirinko. Paprašė, kad jam minėtą automobilį atvarytų į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), Priekulė. Nepraėjus nei pusvalandžiui, jam automobilį atvarė prie sugyventinės namų. Tuo metu buvo 19 val. „Opel Meriva“ vairavo tas pats pirikupas, iš kurio automobilį pirko, o pilkos spalvos automobilį „Renaut“ ar „Citroen“ vairavo kartu su juo atvykęs draugas. Kadangi kieme buvo daug žmonių, „Opel Meriva“ paliko stovėti kieme prie sugyventinės namų, o su kitu automobiliu išvažiavo iš kiemo toliau, kad būtų ramiau. Sustoję, užsipildė pirkimo - pardavimo sutartį. Tas pirikupas su draugu išvažiavo, o jį paleido ir jis išėjo į kiemą. Po to, kai grįžo į kiemą pėsčiomis, sugyventinė toliau ant jo rėkė ir už kokių 10 min. atvažiavo policija. Nuo to laiko, kai į kiemą pirikupas su draugu atvarė automobilį „Opel Meriva“ iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jis to nusipirkto automobilio net nebuvo išmėginęs kaip važiuoja. Tą dieną jokio automobilio nevairavo. Šiuo metu su sugyventine susitaikė, kodėl sugyventinė nurodo, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nežino, gal iš pykčio, kad vartoja alkoholį (2 t., b.l.5-8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

R. B. šioje byloje kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra kaltinamas, jog būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį „Citroen C5“, o 2025 m. rugpjūčio 2 d. – automobilį „Opel Meriva“.

Dėl pirmosios nusikalstamos veikos, padarytos 2025 m. rugpjūčio 1 d., kaltinamasis R. B. savo kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teismui, patvirtindamas, jog susipykęs su drauge, prieš tai išgėręs alaus, sėdo į automobilį „Citroen“ ir jį vairavo, kol (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo kaltę 2025 m. rugpjūčio 1 d. padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų, nagrinėjimo teisme metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. I. nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d. sustabdžius R. B. vairuojamą automobilį „Citroen C5“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas paaiškino, kad prieš daugmaž 20 min. gėrė alaus, vairuotojui 17.36 val., pirmu tikrinimu nustatė 2,01 promilių neblaivumą, antru tikrinimu 17.52 val. nustatė 1,90 promilių neblaivumą. Tokios liudytojo nurodytos neblaivaus R. B. sustabdymo ir neblaivumo nustatymo aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų kūno kameros apžiūros protokole. Įvykio suvestinės duomenys patvirtina, jog apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė privatus fizinis asmuo. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog R. B. antru tikrinimu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, minėtas prietaisas yra techniškai tvarkingas. Bylos duomenys patvirtina, jog R. B. vairuotas automobilis priklauso pastarajam, automobilis sulaikytas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę.

Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. 2025 m. rugpjūčio 1, apie 17.20 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas ir minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius.

Nors kaltinamasis R. B. neigė padaręs antrą jam inkriminuotą nusikaltimą, tvirtindamas, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. jam priklausančio automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis nevairavo, tačiau kaltinamojo R. B. parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, juos paneigia byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teisme apklaustos liudytojos A. G. ir E. G. patvirtino, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. R. B. į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Priekulėje, automobiliu „Opel“ buvo atvažiavęs du kartus. Pirmą kartą automobilį vairavo ne R. B., o liudytojoms nepažįstami asmenys, bet antrą kartą R. B. minėtu automobiliu į kiemą jau atvažiavo vienas. Kadangi šios liudytojos matė, jog prieš tai R. B. vartojo alkoholį, negana to, vienas kieme vairuodamas automobilį elgėsi chuliganiškai, A. G., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją. Liudytojos A. G. bei E. G. patvirtino, kad išlipęs iš automobilio R. B. iki policijos pareigūnų atvykimo buvo jų akiratyje, kieme ir liudytojos nematė, kad po to, kai vairavo, R. B. dar vartotų alkoholį. Šių liudytojų parodymai sutampa, yra nuoseklūs, tokias pačias aplinkybes šios liudytojos nurodė ne tik teisme, apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu, bet ir atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams ir tai užfiksuota pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose.

Byloje nėra duomenų, kad šios liudytojos būtų turėjusios asmeninių konfliktų su kaltinamuoju ar kitokį pagrindą jį apkalbėti, todėl jų parodymais abejoti teismui nėra pagrindo. Liudytojos A. G. parodymus patvirtina ir įvykio suvestinė bei skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolas. Tiek iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, tiek iš jų kūno kameros vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo nustatyta, jog pareigūnams atvykus nurodytu adresu, kieme pastebėtas automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia jo akivaizdžiai neblaivus R. B., kurį pranešėja A. G. įvardijo kaip automobilio vairuotoją. R. B. vairavimo išgėrus faktą patvirtino liudytojos L. E., E. G.. R. B. pareigūnams nurodė, jog vartojo alkoholį prieš dvi valandas, ir jam alkotesteriu 21.18 val. nustatytas 2,40 promilių neblaivumas, o 21.38 val. - 2,37 promilių neblaivumas. Nors R. B. pareigūnams tvirtino, kad nevairavo automobilio, teigdamas, jog vairavo draugas, tačiau jokių draugo duomenų nenurodė. Užvedus automobilį, jo variklis dar buvo šiltas, jokie kiti asmenys, kurie būtų vairavę šį automobilį, nepastebėti. Pareigūnams susisiekus su A. G., šis nurodė, jog automobilį pardavė R. B. Asmuo šiam pasirodė įtartinas, galimai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, R. B. buvo vienas ir pats apie 20.15 val. išvyko iš Klaipėdos vairuodamas minėtą automobilį. R. B. neblaivumo nustatymo duomenys patvirtina 2025 m. rugpjūčio 2 d., 21.38 val., jam nustatytą 2,37 promilių neblaivumo laipsnį. Be to, iš apžiūrėtų vaizdo įrašų, gautų iš Priekulės mst. vaizdo stebėjimo kamerų, matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 20.53 val. (tai yra kelios minutės prieš liudytojos A. G. skambutį į Bendrąjį pagalbos centrą), Žalgirio gatve, prie ten esančio Priekulės miesto tilto pavadinimu „Vymerio tiltas“ privažiuoja pilkos spalvos automobilis „Opel Meriva“, kuriame yra tik vienas asmuo - jį vairuojantis vyras. Vaizdo įraše matyti, kad vyriškis vilki tamsios spalvos, ilgomis rankovėmis marškinėlius. Ant galvos dėvi galimai akinius. Vaizdo įraše matyti pakabukas su kryžiumi, kuris užfiksuotas ir apžiūrint automobilį „Opel Meriva“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t.,b.l. 88-90). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareigūnams atliekant R. B. dalinę apžiūrą, automobilio „Opel Meriva“ rakteliai buvo rasti jo trumpikių dešinės pusės kišenėje (1 t., b. l. 113-114). Liudytojas G. teisme patvirtino, kad automobilį Opel Meriva“ pardavė išgėrusiam R. B. ir jį perdavė R. B. kieme prie savo namų, Klaipėdoje, o pats liudytojas su draugu tuomet išėjo namo. Vėliau išėjęs į balkoną parūkyti. Liudytojas A. G. nei R. B., nei minėto automobilio kieme nebematė. Aptarti duomenys paneigia kaltinamojo R. B. teiginius, jog automobilį parvairavo jo draugas. Nors kaltinamasis R. B. teigia, jog liudytojai jį apkalba, tačiau byloje nėra duomenų, kad liudytojai turėtų pagrindą kaltinamąjį apkalbėti, jų nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, jas patvirtina ir byloje ištirtų įrodymų visuma.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad R. B. 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 20.50 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas ir minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius.

Kaltinamasis R. B. abu nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip dvi pavienės BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo

Kaltinamojo R. B. atsakomybę dėl 2025 m. rugpjūčio 1 d. padaryto nusikaltimo lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl 2025 m. rugpjūčio 2 d. padaryto nusikaltimo kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos anksčiau buvo ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, šioje byloje tiriamus nusikaltimus R. B. padarė neatlikęs bausmės, kuri jam paskirta už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą. Šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad šioje byloje aptariamus ir įrodytus nusikaltimus R. B. padarė būdamas recidyvistas, todėl teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.

Kaltinamasis R. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus transporto eismo saugumui. Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę dėl pirmojo nusikaltimo lengvina tai, jog kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs, dėl antrojo nusikaltimo kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas recidyvistas. Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, neatlikęs bausmės padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, nusikalstamas veikas padarė vieną po kitos. R. B. baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b.l. 43-50), kaltinamasis užsiima individualia veikla (2 t., b.l. 52).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už abu nusikaltimus skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį parenkant didesnį nei minimalų. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) švelnesnės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Nustatyta, jog šioje byloje tiriamus nusikaltimus kaltinamasis R. B. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, 2 dalimi. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėtina dalis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, kuri pakeičiama į du mėnesius laisvės atėmimo bei visa neatlikta baudos bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikino sulaikymo laikas šioje byloje.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto šioje byloje taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. B. padarė du nesunkius nusikaltimus transporto eismo saugumui ir nors anksčiau buvo teistas, tačiau buvo teisiamas už kitokias nusikalstamas veikas. Šioje byloje tiriami du vienodo pavojingumo nesikaltimai yra padaryti dėl kaltinamojo piktnaudžiavimo alkoholiu. Kaltinamasis savo kaltės dėl vienos veikos neneigė, patvirtino, jog ir antruoju atveju buvo išgėręs, tačiau neigė vairavęs. Kaltinamasis dirba, teigė, jog gydosi nuo alkoholizmo ir labai gailisi.

Įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. B. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jo neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, to prašė ir valstybės kaltintoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, o paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. nusikalto vairuodamas transporto priemones, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog R. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia specialia teise, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. R. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dvi dienas iš eilės (2025 m. rugpjūčio 1 d. vairavo vieną automobilį, o 2025 m. rugpjūčio 2 d. vos paleistas iš areštinės, vakare vairavo jau kitą įsigytą automobilį). Abiem atvejais jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtinas draudimas naudotis specialia teise, įskaitant ir įgyti tokią teisę (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021).

Nustatyta, kad R. B. 2025 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį „Citroen C 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, o 2025 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Nors AB „Regitra“ duomenų išrašų matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas V. R., tačiau AB ‚Regitra“ sistemoje nuo 2025 m liepos 24 d. R. B. suteiktas savininko deklaravimo kodas (1 t., b. l. 54). AB „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. I. 2025 m. rugpjūčio 1 d. automobilį pardavė A. G. Tačiau iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties nustatyta, kad A. G. automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kaltinamajam R. B. (1 t., b. l. 99). Liudytojas A. G. patvirtino, kad automobilį „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė kaltinamajam R. B. Kaltinamasis R. B. taip pat nurodė, jog abu minėti automobiliai priklauso jam. Nusikalstamų veikų padarymo priemonės – automobilis „Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl kaltinamajam R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minėtų automobilių konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. dvi dienas iš eilės vairavo automobilius būdamas neblaivus ir įvykdė du nusikaltimus, teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius.

Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymai – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jo vykdymą, panaikintinos (1 t., b. l. 174-177, 2 t., b.l. 17-20).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimais paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai automobiliui „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 56-59, 101-104), taikytini iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o jį įvykdžius – panaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, saugoma voke prie bylos 2-ojo tomo viršelio, paliktina saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2025 m. rugpjūčio 2 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. B. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją pakeičiant į du mėnesius laisvės atėmimo, bei visą baudos bausmę, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 994,86 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 86 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad R. B. yra recidyvistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 2 d. bei nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 3 d., tai yra dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti jam tokias pareigas:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausančius automobilius „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymus, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus automobiliui „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.