Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei D. V. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Vilnijos namai“, AB „Lietuvos draudimas“, DNSB „Mindaugo 16 Vilnius“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. P. (2014 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas pakeitė pradinį ieškovą G. P. į naują ieškovą D. P., II t., b.l. 93-94) kreipėsi į teismą ieškinio pareiškimu atsakovei D. V. P. dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo, prašydamas iš jos priteisti 13.940,57 Lt žalą (nuostolius), 22.000,00 Lt buto terasos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto darbų atlikimui bei prašė įpareigoti atsakovę leisti atlikti jai priklausančios buto terasos remonto darbus į terasą patenkant per minėtą butą. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šeštame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2012 metų pavasario iš atsakovei priklausančio buto su terasa, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 7 septintame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuolat užliejamos ieškovui priklausančio buto sienos bei lubos. Patalpų užliejimo faktas yra užfiksuotas antstolio V. M. 2012-10-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-12-782. Pakartotinis patalpų užliejimo faktas užfiksuotas kitame antstolio 2012-11-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pažymėjo, jog 2012-10-31 buvo surašytas Sugadinimų fiksavimo aktas Nr. l, kuriuo nustatyta, kad 18 buto patalpoje, plane pažymėtoje 18-5, ant lubų atsiradę dideli drėgmės plėmai su pelėsio ir grybelio užuomazgomis, todėl būtina virš buto esančioje terasoje tvarkyti hidroizoliaciją. Prie akto buvo sudaryta Lokalinė sąmata Nr. l, kurioje nurodyta, kiek kvadratinių metrų sienų bei lubų reikia suremontuoti bei kokius konkrečius darbus atlikti, taip pat nurodyta, kad užliejimu padaryta žala sudaro 6482,07 Lt. Taip pat nurodė, kad 2012-11-13 Sugadinimų fiksavimo akte Nr. 2 nustatyta, jog 18 buto patalpoje, plane pažymėtoje 18-5, atsirado nauji drėgmės plėmai ant lubų ir galinės sienos (A-B), netvarkant 19 butui priklausančios terasos, patalpos 18 bute tampa avarinio stovio, nes pradeda lašėti vanduo, kuris gali pažeisti ir grindų dangą. Prie minėto akto sudarytoje Lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodyta, kiek kvadratinių metrų sienų bei lubų reikia suremontuoti bei kokius konkrečius darbus atlikti, t.y. užliejimu padaryta žala sudaro 7458,50 Lt. Tuo tarpu 2012-11-22 Sugadinimų fiksavimo akte Nr. 3 nustatyta, kad 18 butui dėl virš patalpų esančio balkono pažeistos hidroizoliacijos pro lubas prasiskverbiančio vandens padaryti šie apgadinimai: atšokę ir nutekėję sienų dažai, išpūstos lubos, atšokę lubų dažai miegamajame, svetainėje atšokę sienos dažai, vonios kambaryje pradėję atšokinėti lubų dažai. Pasak ieškovo, nurodytais Sugadinimų fiksavimo aktais buvo nustatyta, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas iš virš jo esančio 19 buto terasos, užliejimo priežastis - pažeista hidroizoliacija. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog 2012-10-08 pranešimu informavo UAB „Vilnijos namai“ apie esamą situaciją ir pareikalavo nurodyti, kada bus atlikti virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios išorinės namo konstrukcijos remonto darbai. 2012-10-29 pranešimu ieškovas informavo UAB „Vilnijos namai“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mindaugo 16 Vilnius“ pirmininką M. C. apie tai, kad 2012-10-31 bus vertinama 18 butui užliejimu padaryta žala. 2012-11-09 pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog 2012-11-13 vyks užlieto 18 buto apžiūra, kurios metu bus fiksuojama butui padaryta žala. 2012-11-14 pakartotiniu pranešimu ieškovas informavo atsakovę ir UAB „Vilnijos namai“ apie tai, jog 2012-11-22 bus pakartotinai fiksuojama 18 butui padaryta žala. Pažymėjo, jog nors atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo raginama dalyvauti apžiūrint 18 butą ir užfiksuojant jame padarytus sugadinimus, tačiau pastaroji atvykti atsisakė, taip pat atsisakė atlyginti užliejimu padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, jog butas su terasa, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl remiantis CK 6.266 str. 2 d., 4.19 str., jai kyla pareiga prižiūrėti turimą turtą. Nurodė, jog terasa naudojasi išimtinai atsakovė, be to, patekti į terasą galima tik iš 19 buto, patekti nuo stogo į terasą yra praktiškai neįmanoma, nes stogas yra metalinis, slidus ir šlaitinis. Kadangi terasa priklauso atsakovei, ji nėra bendro naudojimo patalpa, už kurią turėtų būti atsakinga UAB „Vilnijos namai“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius. Būtent atsakovei kyla atsakomybė už ieškovui padarytą žalą. Pasak ieškovo, nuostoliai dėl jam priklausančio turto sužalojimo sudaro 13 940,57 Lt, be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 22 000 Lt sumą 19 buto terasos remonto darbų atlikimui bei prašė įpareigoti atsakovę leisti atlikti jai priklausančio 19 buto terasos remonto darbus į terasą patenkant pro 19 butą. Pažymėjo, kad į atsakovės terasą, iš kurios buvo aplietas ieškovo butas, galima patekti tik pro atsakovės butą, kito įėjimo ar patekimo galimybės nėra.

Atsakovė D. V. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 13.940,57 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Nors ieškovas žalos padarymo faktą įrodinėjo 2012-10-21, 2012-11-13 ir 2012-11-22 sugadinimų fiksavimo aktais, 2012-10-30 ir 2012-11-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei lokalinėmis sąmatomis, atsakovės teigimu, pastarasis privalo įrodyti, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija, dėl kurios sugriuvimo ar kitokių trūkumų ieškovui padaryta žala, nuosavybės teise priklauso būtent atsakovei, taip pat turi įrodyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija yra sugriuvusi ar turi kitokių trūkumų (t.y. neatitinka statybos norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų) bei, kad būtent pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos sugriuvimas ar kitokie trūkumai nulėmė vandens patekimą į ieškovo butą ir pastarasis, likviduodamas vandens patekimo į butą pasekmes, realiai išleido 13.940,57 Lt. Pasak atsakovės, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad pastatas, statinys, įrenginys ar kitokia konstrukcija, dėl kurios sugriuvimo ar trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Pažymėjo, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatytas 1999 metais, o 2008 m. buvo įsteigta daugiabučių namu savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“, namas yra administruojamas UAB „Vilnijos namai“. Nurodė, jog namas yra septynių aukštų, 19 butas yra viršutiniame - septintame namo aukšte, butas yra atitrauktas nuo bendros namo sienos per maždaug 1 metrą, kurį sudaro ir terasa. Pažymėjo, jog po terasa randasi visa kita namo dalis, t.y. šeši namo aukštai, tame tarpe ir ieškovo butas Nr. 18, esantis šeštajame namo aukšte. Pasak atsakovės, terasa yra namo stogas - t.y, viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, priklausanti visiems namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu už bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą turi atsakyti visi namo, butų savininkai proporcingai savo daliai joje (CK 4.76 str.). Taip pat atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad terasa yra sugriuvusi ar turi kitokių trūkumų. Pažymėjo, kad terasą apžiūrėjo AB „Lietuvos draudimas“ vyresnioji žalų ekspertė, kuri 2012-11-22 turto sunaikinimo, sugadinimo akte konstatavo, kad buto terasos Nr. 1 ir Nr. 2 yra tvarkingos, grindų dangos (plytelės) - pažeidimų neužfiksuota. Be to, byloje esantys duomenys apie tai, kad vandens patekimą į ieškovo butą nulėmė terasos trūkumai, yra nenuoseklūs, juose pateikiamos net kelios viena kitai prieštaraujančios vandens patekimo į ieškovo butą versijos. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog patyrė realių išlaidų (nuostolių). Atsakovė taipogi nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 22.000,00 Lt sumą terasos remonto darbų atlikimui bei įpareigoti ją leisti atlikti terasos remonto darbus.

Tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. tretysis asmuo sudarė Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr.1-2011/9 su daugiabučio namo savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“ (toliau - DNSB), kuria įsipareigojo namo bendraturčiams teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymėjo, jog gavus iš ieškovo pranešimą, kad lyjant smarkiam lietui ar tirpstant sniegui į jo butą galimai per išorines namo konstrukcijas skverbiasi krituliai, 2012 m. balandžio mėnesį buvo kreiptasi į UAB „Begasta“, kuri daugiau kaip dešimt metų specializuojasi hidroizoliacinių darbų atlikime. Nurodė, kad apie kilusias problemas tretysis asmuo pranešė ir DNBS pirmininkui M. C.. Manant, jog vanduo į ieškovo butą gali skverbtis iš virš ieškovo buto esančios terasos, į kurią patenkama tik iš atsakovės buto, su UAB „Begasta“ įmonės darbuotojais buvo apžiūrėta terasa ir nustatyta, jog vanduo galimai skverbiasi pro terasos grindis dėl blogai atliktos hidroizoliacijos. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. iš UAB „Begasta“ buvo gautas komercinis pasiūlymas dėl terasos remonto darbų atlikimo. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovė neprieštaravo dėl terasos remonto darbų, tačiau nesutiko, jog vandens pratekėjimo likvidavimo darbai būtų atliekami į terasą patenkant iš jos buto. Be to, buvo kreiptasi į bendrovę UAB „IDG service“, atliekančią aukštuminius darbus, tačiau įvertinus situaciją vietoje, įmonės vadovas konstatavo, kad patekimas į terasą nuo stogo yra neįmanomas, nes nebus galima užtikrinti tinkamos darbuotojų saugos. Nesant kitos techninės galimybės patekti į terasą, remonto darbai vykdomi nebuvo ir galimi vandens pratekėjimo taškai likviduoti taip pat nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esantį butą su terasomis. Tokiu būdu terasa priklauso atsakovei ir nėra bendrojo naudojimo objektas. Taigi atsakovei kyla pareiga sutvarkyti netinkamai prižiūrimą turtą.

Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, atsakovė su AB „Lietuvos draudimas“ yra sudariusi Būsto draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo polisas TIA Nr. 125333656, pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 draudimo laikotarpiui nuo 2011-12-31 iki 2012-12-30. Pažymėjo, jog Draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė dalį rizikos, susijusios su draudėjo civiline atsakomybe už jo valdomu turtu sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Civilinės atsakomybės draudimo suma yra 20 000 Lt. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti konkretų užliejimo šaltinį, ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės atsakomybės už užliejimus. Pabrėžė, jog AB „Lietuvos draudimas“ atstovas buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir apžiūrėjęs terasą neaptiko jokių pažeidimų, kurie galėtų sąlygoti vandens pratekėjimą iš atsakovės terasos į po ja esančias patalpas. Be to, terasa (atliekanti stogo funkciją) ir jos fasadas bei išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektai ir terasa, kuri yra įrengta su išėjimu iš atsakovės buto, atlieka atitvarinės konstrukcijos, t.y. stogo paskirtį. Dėl šių aplinkybių terasa negali būti pripažintina išimtinai atsakovės nuosavybe. Atkreipė dėmesį, jog lokalinės sąmatos, sudarytos juridinio asmens, vykdančio atitinkamus apdailos darbus, yra laikytinos komerciniu pasiūlymu, o ne objektyviu nuostolių apskaičiavimu. Taip pat prie lokalinės sąmatos nėra pridėta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atitinkamus skaičiavimus atliko kompetentingas asmuo.

Tretysis asmuo DNSB „Mindaugo 16 Vilnius“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė ir jos atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ teismo posėdyje prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens DNSB „Mindaugo 16 Vilnius“ atstovas į tesimo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad šalys neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, teismas išnagrinėjo civilinę bylą pastarajam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis namo šeštame aukšte su bendro naudojimo požemine mašinų stovėjimo aikštele (II t., b.l. 90-91). Atsakovei D. V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis namo septintame aukšte su terasomis ir bendro naudojimo požemine mašinų stovėjimo aikštele (I t., b.l. 11).

2012-10-30 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-12-782 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buto patalpose (18-5) lubų dalis palei išorinę buto sieną, yra drėgna (I t., b.l. 12-14). 2012-11-12 antstolis surašė dar vieną faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-12-785, kuriame konstatavo, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buto patalpose (18-5) lubų dalyje palei išorinę buto sieną, trijose vietose glaistas yra atsilupęs, susidariusios dažų pūslės. Visos šios trys vietos yra drėgnos. Patalpos sienų dalyje, kairėje pusėje, kampe matyti vandens nubėgimo žymės, susidarę dažų pūslės (I t., b.l. 15-17). 2012-10-31 Sugadinimų fiksavimo akte Nr. l nurodyta, kad butui (duomenys neskelbtini) (6 aukšte), dėl virš patalpų esančio balkono (7 aukšte) pažeistos hidroizoliacijos pro lubas prasiskverbiančio vandens padaryti apgadinimai: patalpoje 18-5 ant lubų atsiradę dideli drėgmės plėmai su pelėsio ir grybelio užuomazgomis, todėl būtina virš buto esančiame balkone tvarkyti hidroizoliaciją (I t., b.l. 18). Prie Sugadinimų fiksavimo akto buvo sudaryta Lokalinė sąmata Nr. l, kurioje nurodyti buto (duomenys neskelbtini) (kambario 18-5) darbų ir išlaidų aprašymai, taip pat išlaidų dydis, t.y. 6482,07 Lt (I t., b.l. 19-21). 2012-11-13 buvo surašytas dar vienas Sugadinimų fiksavimo aktas Nr. 2, kuriuo nustatyta, kad 18 buto patalpoje 18-5, atsirado nauji drėgmės plėmai ant lubų ir galinės sienos (A-B), netvarkant 19 butui priklausančios terasos, patalpos 18 bute tampa avarinio stovio, nes pradeda lašėti vanduo, kuris pažeis ir grindų dangą (I t., b.l. 22). Prie nurodyto akto buvo sudaryta Lokalinė sąmata Nr. 2, detalizuojanti darbus ir išlaidas, sudarančias 7458,50 Lt (I t., b.l. 23-26). 2012-11-22 surašytas dar vienas Sugadinimų fiksavimo aktas Nr. 3, kuriame nurodyta, kad ieškovui priklausančiam 18 butui dėl virš patalpų esančio balkono (7 aukšte) pažeistos hidroizoliacijos pro lubas prasiskverbiančio vandens padaryti šie apgadinimai: atšokę ir nutekėję sienų dažai, išpūstos lubos, atšokę lubų dažai miegamajame, svetainėje atšokę sienos dažai, vonios kambaryje pradėję atšokinėti lubų dažai (I t., b.l. 27-28). Taip pat byloje nustatyta, jog pradinis ieškovas, kuris 2014-05-29 nutartimi buvo pakeistas į naują (II t., b.l. 73-74), 2012-10-08 pranešimu informavo UAB „Vilnijos namai“ apie tai, kad į butą (duomenys neskelbtini), pro lubas patenka vanduo, todėl pareikalavo nurodyti, kada bus atlikti virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios išorinės namo konstrukcijos remonto darbai (I t., b.l. 29). 2012-10-29 pranešimu pradinis ieškovas informavo UAB „Vilnijos namai“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mindaugo 16 Vilnius“ pirmininką M. C. apie tai, kad 2012-10-31 bus vertinama 18 butui padaryta žala dėl užliejimo (I t., b.l. 30). 2012-11-09 pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog 2012-11-13 vyks užlieto 18 buto apžiūra, kurios metu bus fiksuojama butui padaryta žala dėl per terasą pratekančio vandens (I t., b.l. 31). 2012-11-14 ieškovas pakartotiniu pranešimu informavo atsakovę ir UAB „Vilnijos namai“ apie tai, jog 2012-11-22 bus pakartotinai fiksuojama 18 butui padaryta žala (I t., b.l. 32).

Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Vilnijos namai“ 2012-10-31 pranešimu dėl pratekėjimo informavo pradinį ieškovą, jog buvo kreiptasi 2012 m. balandžio mėn. į UAB „Begasta“, kuri atlieka hidroizoliacinius darbus – šalina pratekėjimus ir pan. Su įmonės direktoriumi buvo apžiūrėta terasa ir nustatyta, jog vanduo galimai patenka pro terasos grindis, kur yra bloga hidroizoliacija. Buvo kalbėta su buto Nr. 19 savininku dėl terasos darbų, tačiau pastarasis nesutiko, kad darbai būtų atlikti patenkant per butą. Dėl nurodytų aplinkybių buvo kreiptasi į UAB ,,IDG service“, kuri atlieka aukštuminius darbus. Su įmonės direktoriumi buvo apžiūrėtas patekimas į terasą (balkoną) nuo namo stogo, tačiau direktorius nurodė, kad patekimas nuo stogo yra negalimas, nes nėra galimybės užtikrinti darbininkų saugumo, stogas yra metalinis, slidus, šlaitinis (I t., b.l. 35).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje fasadas yra aptrupėjęs, ginčo objektas - terasa yra padengta akmens masės plytelėmis (I t., b.l. 86-94).

Taip pat nustatyta, kad 2008-07-08 buvo įregistruota Daugiabučio namo savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“ (I t., b.l. 101-102).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“ yra sudariusi Būsto draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo polisas TIA Nr. 125333656 (I t., b.l. 52-53). Sutartis sudaryta pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 064 (I t., b.l. 111-122). Draudimo laikotarpis nuo 2011-12-31 iki 2012-12-30. Draudimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė dalį rizikos, susijusios su draudėjo civiline atsakomybe už jo valdomu turtu sukeltą žalą tretiesiems asmenims, t.y. civilinės atsakomybės draudimo suma - 20 000 Lt. Iš 2012-11-22 AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatyta, kad vyresnioji žalų specialistė 2012-11-22 atliko daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vizualinę apžiūrą ir nustatė, kad namo fasadas pažeistas – vietomis atšokęs dekoratyvinis tinkas, matomos šlapios vietos. Tuo tarpu terasos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo tvarkingos, pažeidimų neužfiksuota (I t., b.l. 54-55).

Taip pat bylioje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ sudarė Gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr.1-2011/9 su daugiabučio namo savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“ (toliau - DNSB), kuria įsipareigojo namo bendraturčiams teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o butų savininkai įsipareigojo už nurodytas paslaugas sumokėti (I t., b.l. 61-65). Sutarties 3.1.1 ir 3.1.5 punktais UAB „Vilnijos namai“ įsipareigojo organizuoti pastovią daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausančių patalpų, jų konstrukcijų, visų bendro naudojimo vidaus inžinierinių sistemų ir tinklų priežiūrą, jų gedimų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus bei organizuoti bendrijai priklausančių bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir jų būklės įvertinimą.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, jog ieškovo turtui – butui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2012 m. spalio-lapkričio mėn. buvo padaryta žala, t.y. buto lubos ir sienos buvo užlietos per namo septintame aukšte esančią terasą prasiskverbusiu vandeniu. Pasak ieškovo, terasa ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir dėl terasos pažeistos hidroizoliacijos ne kartą buvo užlietas ieškovo butas, dėl ko jo turtui padaryta žala. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog ji nėra tinkamas atsakomybės subjektas, nes terasa yra namo stogas, viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, priklausanti visiems namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu už bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą turi atsakyti visi namo butų savininkai proporcingai savo daliai. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė netinkamai eksploatavo terasą bei, kad terasos trūkumai nulėmė vandens pratekėjimą į ieškovo butą. Taip pat ieškovė ginčijo ir žalos dydį.

Sprendžiant, ar atsakovė nagrinėjamojoje byloje yra tinkamas atsakomybės subjektas, pirmiausia būtina išanalizuoti ir įvertinti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

1) UAB „Vilnijos namai“ 2012-11-11 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl terasos, esančios nuo Mindaugo gatvės pusės, besiribojančios su butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausomybės nuosavybės teise (b.l. 68). Iš 2012-12-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su terasomis ir su b.n. požemine mašinų stovėjimo aikštele nuosavybės teise priklauso atsakovei D.V. P. (I t., b.l. 70).

2) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) su terasomis (I t., b.l. 131); iš patalpos (buto) įkainojimo pažymos matyti, kad atsakovei priklausantis butas buvo įkainotas kartu su terasomis (I t., b.l. 132).

Nors ekspertas padarė išvadą, kad ginčo objektas (terasa) yra eksploatuojamas atvirkštinis stogas (priedas prie bylos teismo ekspertizės aktas, pusl. 44-48), teismas, spręsdamas kuo yra laikytinas ginčo objektas nagrinėjamojoje byloje, įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir išanalizuoja bei įvertina įrodymų, susijusių su ginčo objektu, visetą. CK 218 str. nurodyta, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Juolab, kad santykių teisinė kvalifikacija priskirta teismo kompetencijai. Pažymėtina, jog ekspertas apklaustas teismo posėdyje paaiškino, jog iš terasos konstrukcijos nustatė, kad terasa yra atvirkštinis stogas. Tuo tarpu bylos faktiniai duomenys, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad ginčo objekto – terasos viršutinė dalis yra ieškovui priklausančių patalpų stogas, o atsakovė tą pačią dalį naudoja kaip balkoną (terasą). Nustatyta, kad terasa gali naudotis tik atsakovė, nes tik iš jai priklausančio buto galimas yra į ją patekimas. Pagal 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintą reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, balkonu laikoma prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų. Terasa yra atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo objektas atitinka esminius balkono (terasos) požymius ir savo paskirtimi yra pastatytas kaip balkonas (terasa). Svarbu pažymėti, jog iš kadastrinių matavimų bylos duomenų, o būtent – atsakovei priklausančio buto plano (I t., b.l. 130), patalpų (buto) kadastro duomenų ir įkainojimo pažymos (I t., b.l. 131-132), matyti, jog ginčo objektas – balkonas (terasa) yra inventorizuotas kaip atsakovės buto priklausinys, t.y. atskiras nekilnojamasis daiktas. Be to, sprendžiant, kuo laikytinas ginčo objektas, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažįsta pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) inventorinius duomenis apie tai, kad gyvenamojo namo stogas yra inventorizuotas konkretizuojant jo dangos konstrukciją, t.y. nurodant, kad stogo danga yra skarda (II t., b.l. 5). Tuo tarpu ginčo objektas terasa, kurią atsakovė siekia pripažinti gyvenamojo namo stogu, yra padengta akmens masės plytelėmis, tai patvirtina ir fotonuotraukos (I t., b.l. 86, 91-94), ir eksperto išvada (ekspertizės akto 47 lapas). Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus ekspertizės akto 4.4.4 teismo klausimo tiriamąją dalį, teismas konstatuoja, jog eksperto išvada, kad terasa yra eksploatuojamas atvirkštinis stogas, buvo padaryta įvertinus tik terasos konstrukciją santykyje su STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos.Stogai“ bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcija. Stogai“ reikalavimais. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies turinio nustatyta, jog ekspertas atliko tik nurodytų reglamentų analizę, tuo tarpu buto kadastriniai duomenys nebuvo išanalizuoti ir įvertinti santykyje su nurodytais teisės aktais. Teismo vertinimu, vien ta faktinė aplinkybė, jog terasoje yra akmens masės plytelių danga (47 lapas), kurią nustatė ekspertas išvadoje, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčo objektas – terasa yra atvirkštinis namo stogas.

Tokiu būdu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ginčo objektas egzistuoja kaip terasa ir pagal savo paskirtį laikytina atsakovei priklausančio buto priklausiniu (CK 4.4 str., 4.19 str.). Nors atsakovė teigė, jog terasa yra bendro naudojimo objektas – stogo konstrukcija, dėl to nėra jos asmeninė nuosavybė, byloje neginčytinai konstatuota, jog jai įsigyjant butą, į jo kainą buvo įtraukta ir terasos kaina, nes tai nurodyta buto kadastrinių matavimų byloje (I t., b.l. 132).

Taigi atsakovė yra terasos savininkė, kuri yra atsakomybės subjektas pagal CK 2.666 str. Pažymėtina, jog CK 6.266 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Taigi disponavimas statiniu, pastatu ar kitokia konstrukcija pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Savininku yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Vadinasi esminis reikalavimas disponuojant statiniu, jo konstrukcijomis, nagrinėjamu atveju - terasa, yra jos tinkamas ir saugus naudojimas, t. y. naudojant ir prižiūrint ją taip, kad būtų išvengta žalos atsiradimo kitų asmenų turtui rizikos.

Sprendžiant, ar atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog objektyviosios civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos tik trys deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, disponavimo (valdymo) faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Byloje konstatuota, jog atsakovė yra buto su terasomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkė, butą įgijo 1997-12-22 Sutarties ir 1999-09-16 GNSB pažymos Nr. 349 pagrindu. Nurodyto buto su terasomis nuosavybės teisė viešai registruota 2005-04-06 (I t., b.l. 11). Faktą, jog terasa buvo inventorizuota, patvirtina Kadastrinių matavimų bylos duomenys (I t., b.l. 124-148), iš kurių nustatyta, kad atsakovės nekilnojamas turtas – butas su terasa ir požemine stovėjimo aikštele 2005-03-21 buvo inventorizuotas. Pažymėtina, jog šiai dienai duomenys viešame registre nėra nuginčyti, todėl laikytina, jog atsakovė yra terasos savininkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog duomenys registre yra vieši, todėl laikytina, jog atsakovei buvo žinoma, kad būtent jai nuosavybės teise priklauso terasa. Nors atsakovė teismo posėdyje teigė, kad nesinaudoja terasa, tesimo vertinimu, tai savaime neatleidžia jos nuo pareigos prižiūrėti nuosavybės teise valdomą turtą. CK 4.37 str. 1 d. reikalauja, jog asmuo nuosavybės teisę įgyvendintų savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų.

Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė 1999-09-16 bendrijos pažyma, kurioje nurodyta, jog atsakovei priklauso 3 kambarių butas 153,42 kv.m. su 2 požeminio aikštelės vietomis ir sandėliuku rūsyje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 110). Pažymėtina, jog 2012-12-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (I t., b.l. 70) patvirtina, jog atsakovė butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su terasomis ir su b.n. požemine mašinų stovėjimo aikštele, įgijo ne tik 1999-09-16 pažymos Nr. 349, bet ir 1997-12-22 Sutarties pagrindu. Taigi nuosavybės teisė į butą, terasas ir požeminę mašinų stovėjimo aikštelę atsakovė įgijo nurodytų dokumentų pagrindu. Be to, iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Mindaugo g. 16-19 su terasomis, kurios buvo įkainotos kartu su butu (b.l. 131-132).

Pažymėtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-07-01 raštas, kuriame nurodyta, jog terasa, esanti virš 6 aukšte esančio buto Nr. 18 atlieka 6 aukšto namo dalies perdangos ir stogo funkcijas, nėra privalomas teismui, juolab, kad terasos teisinis statusas nagrinėjamojoje byloje vertintinas santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent: kadastrinių matavimų bylos ir VĮ Registrų centro duomenimis.

Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad terasa buvo vandens pratekėjimo šaltinis į ieškovo butą. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė nuotraukas (b.l. 85-94), o atsakovė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (b.l. 54-55), iš kurių, pasak draudimo atstovės, matyti tik tai, kad daugiaaukščio namo fasadas yra pažeistas, vietomis matyti atšokusios ar atsilūpusios statybinės medžiagos, o terasos pažeidimų nenustatyta. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog draudimo atstovė turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, jog 2012-11-22 buvo atlikta vizualinė apžiūra. Taigi draudimo atstovė konstatavo tik tai, kas buvo matoma išoriškai paviršiuje, todėl tokio pobūdžio įrodymai nėra pakankami faktui, jog terasa nebuvo pratekėjimo šaltinis, konstatuoti. Faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tik tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Taip pat draudimo atstovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog kad terasa nėra įskaičiuota į buto naudingąjį plotą, todėl ji priskirtina stogui. Teismas nurodytus teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 p., į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Vadinasi ta aplinkybė, jog terasa nėra įskaičiuota į buto naudingąjį plotą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ji nepriklauso asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Priešingu atveju, terasa nebūtų inventorizuota.

Teismo ekspertizės akte ekspertas konstatavo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienų ir lubų užliejimo priežastys yra: 1) terasos nuolydis 0,8 proc. mažesnis, negu reikalauja STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcija. Stogai“ (1,25 proc.). Kai stogo nuolydis 0,8 proc. mažesnis nei reikalauja teisės aktai, yra didelė tikimybė, kad vanduo gali prasiskverbti per terasos dangos siūles žemiau į pastato konstrukcijas; 2) esamos terasos mazge nenumatytas nuolydžio suformavimo sluoksnis po hidroizoliacijos sluoksniu ir drenuojantis sluoksnis virš hidroizoliacijos, kaip reikalauja STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcija. Stogai“ bei STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Esamoje situacijoje vanduo gali kauptis ant hidroizoliacijos sluoksnio ir prasiskverbti per hidroizoliacijos siūles žemiau į pastato konstrukcijas. Šis defektas yra paslėptas, kurio nustatyti priimant pastatą į eksploataciją neįmanoma; 3) terasoje dekoratyvinis tinkas yra įtrūkęs ir atsisluoksniavo nuo sienų, grindjuosčių plytelės atsisluoksniavo nuo sienų, terasos parapetų apskardinime yra skylių. Eksperto nuomone, per įtrūkius ir siūles tarp grindjuosčių plytelių ir sienų vanduo gali prasiskverbti žemiau į pastato konstrukcijas.

Vertindamas šias išvadas ekspertizės akte, teismas išanalizavo byloje esančius faktinius duomenis (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, Sugadinimų fiksavimo aktus) bei šio akto turinį, tyrimo eigą ir nenustatė, jog eksperto išvados, susijusios su užliejimo priežasties nustatymu, padarytos ekspertizės metu, prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Ekspertas padarė išvadas remiantis bylos medžiaga, apibendrindamas jam pateiktus įrodymus ekspertizės akte. Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su vandens į ieškovo butą pratekėjimo priežastimis, santykyje su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Tokiu būdu teismas vadovaujasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis apie ieškovui priklausančio buto sienų ir lubų užliejimo priežastis bei konstatuoja, jog ieškovui priklausančio buto lubos ir sienos buvo užlietos dėl terasos defekto, sąlygojusio vandens prasiskverbimą į ieškovo butą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų), asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš asmens valdomos patalpos, o ne iš kitų šaltinių, t. y. žalą patyręs asmuo privalo įrodyti aplinkybę, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai.

Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo suformuotas nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas pro terasa prasiskverbusiu vandeniu, darytina išvada, jog atsakovė, būdama terasos savininke, nepalaikė turto techninės būklės tinkamai, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims ir nesiėmė priemonių, jog būtų apsaugotas kitų asmenų, o būtent – ieškovo turtas nuo neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str., 6.246 str.). Taigi atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti nuosavybės teise valdomą turtą.

Ieškovas prašė priteisti iš ieškovės 13 940,57 Lt nuostolių atlyginimo dėl turto sužalojimo.

Byloje konstatuota, kad vandens pratekėjimo šaltinis – atsakovei nuosavybė teise priklausanti terasa, dėl kurios defektų buvo užlietas ieškovui priklausantis butas. Byloje konstatuota, kad atsakovė yra terasos savininkė, todėl jai kilo atsakomybė tinkamai prižiūrėti turtą. Kadangi atsakovė šios pareigos nevykdė, ieškovo turtui buvo padaryta žala (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Žalos padarymo (CK 6.249 str. 1 d.) ieškovui priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) faktą patvirtina ne tik ekspertizės aktas, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-10-30 ir 2012-11-12 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (I t., b.l. 12-17), 2012-10-31, 2012-11-13 ir 2012-11-22 Sugadinimų fiksavimo aktai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (I t., b.l. 18, 22, 27). Įvertintina ir tai, kad ekspertas ekspertizės metu nustatė, kokie sugadinimai buvo padaryti butui užliejimu (ekspertizės akto 82 pusl.) bei apskaičiavo sugadinimų padarytų butui pašalinimo vertę pagal 2013 m. spalio mėn. kainas. Tuo tarpu atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 str. 1 d.).

Ieškovas reikalavimą atlyginti 13 940,57 Lt nuostolius grindė Lokalinėmis sąmatomis Nr. 1 ir Nr. 2 (I t., b.l. 19-20, 24-25). Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, teismas vadovaujasi eksperto išvadomis. Teismo ekspertizės akte ekspertas padarė išvadas, jog: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užlietas 2012 m. spalio – lapkričio mėn.; 2) sugadinimų padarytų butui užliejimu pašalinimo vertė skaičiuojant pagal 2013 m. spalio mėn. kainas yra 3123 Lt su PVM; 3) butas laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. galėjo būti remontuojamas įvertinant higienos normas; 4) ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti, ar butas po 2012 m. lapkričio 13 d. dėl užliejimo buvo remontuojamas, t.y. ar realiai buvo atlikti darbai, įvardinti lokalinėje sąmatoje Nr. 2.

Pažymėtina, jog ekspertas išanalizavęs Lokalinėje sąmatoje Nr. 1 darbų ir išlaidų aprašymus, padarė išvadą, jog ieškovui priklausantis butas buvo užlietas 2012 m. spalio – lapkričio mėn. ir butas galėjo būti remontuojamas, tačiau remonto kaina sudarė pagal eksperto paskaičiavimus 3123 Lt su PVM. Tokią išvadą ekspertas padarė įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis: sugadinimų pobūdį, užliejimo mastą, detalizavo, kokie sugadinimai padaryti butui užliejimu ir kokius darbus dėl to reikėjo atlikti, ekspertas vadovavosi UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga. Pažymėtina, jog ekspertizės akte ekspertas pateikė sąmatinį nustatytų sugadinimų padarytų butu užliejimu pašalinimo vertės skaičiavimą atliktą pagal 2013 m. spalio mėn. kainas. Tuo tarpu ieškovas prašė priteisti 6482,07 Lt už šiuos darbus, tačiau įrodymų, jog realiai jis patyrė tokio dydžio išlaidas, pastarasis nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į eksperto atliktus išsamius paskaičiavimus dėl galimų nuostolių bei į tai, kad pagal higienos normas butas turėjo būti remontuojamas, teismas daro išvadą, jog 3123 Lt suma už atliktą remontą yra protinga, pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės.

Tuo tarpu įvertinus eksperto išvadą, jog ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti, ar butas po 2012 m. lapkričio 13 d. dėl užliejimo buvo remontuojamas, t.y. ar realiai buvo atlikti darbai, įvardinti lokalinėje sąmatoje Nr. 2, taip pat įvertinus tai, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad faktiškai patyrė 7458,50 Lt išlaidas dėl remonto darbų, teismas atmeta ieškovo reikalavimą šioje dalyje kaip nepagrįstą.

Vertinant eksperto išvados išsamumą yra atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius ? ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju ekspertas iš teismo ekspertizei pateiktos medžiagos negalėjo nustatyti, ar butas po 2012 m. lapkričio 13 d. dėl užliejimo buvo remontuojamas, t.y. ar realiai buvo atlikti darbai įvardinti lokalinėje sąmatoje Nr. 2, tačiau į esminius klausimus - dėl kokių priežasčių buvo užlietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos ir lubos, kiek kainuotų nustatytų trūkumų (užliejimo priežasčių) pašalinimas, skaičiuojant vidutinės rinkos kainomis, kokia yra virš ieškovo buto septintame aukšte esančios terasos funkcinė paskirtis, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užlietas 2012 m. spalio-lapkričio mėn., jei taip – kokia žala padaryta butui užliejimu, ar butas laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. dėl užliejimo buvo remontuojamas, ar realiai buvo atlikti lokalinėje sąmatoje Nr. 1 nurodyti darbai, - ekspertas atsakė. Taigi neatsakymas į aukščiau nurodytą klausimą, šios bylos kontekste nesudaro pagrindo vertinti, jog eksperto išvada nėra išsami. Priešingai, tai tik patvirtina išvados patikimumą ir objektyvumą.

Ieškovas ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovės 22.000,00 Lt buto terasos, esančios Mindaugo g. 16-19, Vilniuje, remonto darbų atlikimui bei įpareigoti atsakovę leisti atlikti jai priklausančios buto terasos remonto darbus į terasą patenkant per minėtą butą. Reikalavimą grindė UAB „Begasta“ pasiūlymu (b.l. 36).

Sprendžiant dėl terasos trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi eksperto išvadomis, pateiktomis ekspertizės akte. Ekspertas nustatė, jog pašalinti nustatytus trūkumus (užliejimo priežasčiai) atstatant atvirkštinio stogo sluoksnius, pašalinimo vertė pagal 2013 m. spalio mėn. kainas yra 11.851,00 Lt su PVM, patenkant į terasą per (duomenys neskelbtini) butą, o terasos trūkumų (užliejimo priežasčių) pašalinimo vertė pagal 2013 m. spalio mėn. kainas naudojant keltuvą - 17.851,00 LT su PVM. Tuo tarpu trūkumų (užliejimo priežasčių) panaudojant elastingą stogo dangą „Protan SE“ pašalinimo vertė pagal 2013 m. spalio mėn. kainas yra 6493,00 Lt su PVM patenkant į terasą per Mindaugo g. 16-19 butą, o terasos trūkumų pašalinimo vertė panaudojant keltuvą yra 8893,00 Lt su PVM. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog esamojoje situacijoje, kad užtikrinti terasos atsparumą atmosferiniam vandeniui, geriausias būdas yra panaudoti elastingą stogo dangą „Protan SE“. Atsižvelgiant į eksperto išvadą, teismas mano, jog racionaliausias, protingiausias ir ekonomiškiausias būdas pašalinti terasos užliejimo priežastį yra panaudoti elastingą stogo dangą „Protan SE“. Tokiu būdu iš atsakovės priteistina suma sudaro 6493,00 Lt su PVM. Taip pat atsakovė įpareigotina remonto darbų atlikimui sudaryti sąlygas leidžiant per jai priklausantį butą patekti į terasą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį patenkino iš dalies, t.y. 27 proc. Todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2012-10-30 ir 2012-11-14 antstolio kvitus 150 Lt sumai (b.l. 37-38) bei sumokėjo už ekspertizę 3630 Lt (II t., b.l. 50, 66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 291 Lt žyminio mokesčio, 40,50 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 980 Lt už ekspertizę, iš viso – 1311,50 Lt. Kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo patirtas atstovavimo išlaidas, teismas jų nepriteisia.

Atsakovė patyrė 5082 Lt atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (II t., b.l. 110-112). Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, prašomos priteisti išlaidos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 2000 Lt. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., teismas priteisia atsakovei iš ieškovo proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai 1460 Lt atstovavimo išlaidų.

Tretysis asmuo UAB „Vilnijos namai“ patyrė 2400 Lt atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (II t., b.l. 118-125). Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos iki 1500 Lt ir vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovės priteistina 1095 Lt trečiojo asmens naudai, o iš ieškovo – 405 Lt atstovavimo išlaidų trečiojo asmens naudai.

Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovės - 65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo D. P. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo D. P., a.k.: (duomenys neskelbtini), naudai 3123 Lt nuostolių už atliktus remonto darbus, 6493,00 Lt trūkumų (užliejimo priežasčių) pašalinimo išlaidų, iš viso – 9616 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus šešiolika Lt), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (9616 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1311,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovę D. V. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas remonto darbų atlikimui, leidžiant per jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikti į terasą.

Priteisti iš ieškovo D. P., a.k.: (duomenys neskelbtini), atsakovės D. V. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1460 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt Lt) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“, į.k.: 302654311, naudai 405 Lt (keturis šimtus penkis Lt) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. V. P., a.k.: (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“, į.k.: 302654311, naudai 1095 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis Lt) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. P. į valstybės biudžetą 24 Lt (dvidešimt keturis Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. V. P. į valstybės biudžetą 65 Lt (šešiasdešimt penkis Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.