Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir 4 punkto (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) pagrindais.

Teismas nurodė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą priimti potvarkį dėl 5220 kv. m gyvenamojo namo, butų perdavimo nuosavybės teise A. P., savo lėšomis apmokėjusiam šio gyvenamojo ploto statybą. Toks reikalavimas yra reglamentuotas daiktinės teisės ir / ar prievolių teisės numatytomis normomis ir toks keliamas ginčas turi būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog ieškovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į minimą turtą jau yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-982/2010). Teismas konstatavo, kad juridinis asmuo UAB „Dieona“ yra pasibaigęs, pareiškėjas likviduotos UAB „Dieona“ teisių ir pareigų neperėmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 nustatė, kad, „įgyvendinant teisę statyti gyvenamąjį plotą dalinio dalyvavimo būdu, buvo išreikšta komercinės firmos „Dieona“, kurios vardu veikė šios firmos prezidentas A. P., valia skirti lėšas 72,82 kv. m bendro ploto butui statyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo ieškovo A. P. ir kompetentingos valstybės institucijos susitarimas dėl ieškovo nurodomo dydžio – 4015 kv. m – gyvenamojo ploto statybos“ bei konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi jo nurodytą prievolę perduoti jam 3942 kv. m gyvenamojo ploto. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 1628-656/2014 A. P. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikdamas nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2352-465/2014 nustatyta, jog notariškai patvirtinta nuosavybės teisės perleidimo A. P. sutartis su bendrove „Dieona“ nebuvo sudaryta ir per tris mėnesius neįregistruota registre, kaip tai numatė tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis. Teismas konstatavo, jog nepagrįstas A. P. vertinimas, jog Vilniaus miesto valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 2626V suteikus butą, jis, būdamas akcininku, įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą. Be to, šios nuosavybės teisės ieškovas negalėjo įgyti ir likviduojant bendrovę (išregistruota 2003 m.), nes pastaroji savivaldybei turėjo įsiskolinimą, kuris, dėl turto nebuvimo, liko nepadengtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6998-599/2015 konstatuota, kad gautas orderis suteikė A. P. šeimai teisę tik apsigyventi ginčo bute, tačiau nepatvirtino nuosavybės teisės į ginčo butą, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo UAB „Dieona“. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje taip pat pasisakė, kad lėšų gyvenamiesiems namams ir komunalinės paskirties objektams statyti perdavimo Vilniaus miesto Valdybai protokole užfiksuota, kad „UAB „Dieona“ įsipareigojo minėtų objektų statybai pervesti 1 044 000 rublių sumą <...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį protokolą traktavo UAB „Dieona“ su valstybės įmone (statytoju) sudaryta sutartimi“, taigi taip pat pripažino, jog A. P. neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 27 405 000 Eur žalos atlyginimo.

Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I2-3355-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01477-2021-7) pagal pareiškėjo skundą Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs šioje byloje keliamą ginčą dėl žalos atlyginimo ir administracinėje byloje Nr. I2-3355-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01477-2021-7) išnagrinėtą ginčą (teismo sprendimas įsiteisėjęs), sprendžia, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą.