- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-281-71/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UADB „ERGO Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Transnema“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
dalyvaujant ieškovui UADB „ERGO Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, atsakovo UAB „Transnema“ atstovui direktoriui Vladislovui Šimaičiui,
kolegijos posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 dienos sprendimo pnaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transnema“ dėl žalos atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, prašė priteisti iš atsakovo 49430,85 litus žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 09 08 eismo įvykio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Hanoverio regione, autostradoje A2, 245,80 km metu, A. P. vairuojamas vilkikas Volvo FH 12, v/n (duomenys neskelbtini) su balnine puspriekabe Krone, v/n (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kitą eismo juostą, kliudė ir apgadino vilkiko VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini), balninę puspriekabę Schmitz, v/n (duomenys neskelbtini), bei lengvąjį automobilį MB, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo vilkiko Volvo FH 12, v/n (duomenys neskelbtini) vežamas krovinys, kuris pasklido įvykio vietoje, todėl buvo atliekami kelio valymo ir sutvarkymo darbai. Vokietijos federacinės Respublikos, Hanoverio policijos direkcija nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Volvo FH-12, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės. Ieškovas su atsakovu 2007 02 02 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri nustatė, kad pagal sutartį suteikiamą draudimo apsaugą atsakovas mokės pusmetines draudimo įmokas, tuo pačiu jam kas šeši mėnesiai bus išduodami draudimo liudijimai. Atsakovas laiku sumokėjo pirmą draudimo įmoką už suteikiamos draudimo apsaugos periodą nuo 2007 02 02 iki 2007 08 01, tačiau antrąją pusmetinę įmoką už sutartimi suteikiamą draudimo apsaugą nuo 2007 08 02 iki 2008 02 01, sumokėjo pavėluotai t.y. 2007 09 19, po eismo įvykio Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu nuostolius patyrusiems asmenims, išmokėdamas jiems 47849,13 litų draudimo išmokų sumą, taip pat buvo atlygintos administravimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad naudojosi ieškovo teikiamomis draudimo paslaugomis, o ieškovas turėjo pareigą mokėti atsakovui komisinį mokestį, todėl tarp šių įmonių buvo atliekamos piniginių lėšų užskaitos. Ieškovo suteikiamų paslaugų kaina visada viršydavo atsakovui mokėtino komisinio mokesčio sumą, todėl ieškovas periodiškai informuodavo atsakovą žodžiu, kokio dydžio ir kokias draudimo įmokas privalo sumokėti atsakovas. Be atskiro ieškovo pranešimo, atsakovas nežinojo pagal kurias draudimo sutartis yra užskaitomos draudimo įmokos. Iki eismo įvykio Vokietijoje, atsakovas nebuvo informuotas, kad jis privalo sumokėti draudimo įmoką. Tik po minėto eismo įvykio, ieškovas informavo atsakovą, kad jis yra nesumokėjęs draudimo įmokos, todėl šį mokėjimą nedelsiant atliko. Atsakovas draudimo įmokos nesumokėjo, esant ieškovo kaltei.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 21 dienos sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos labai svarbios priežastys, dėl kurių atsakovas privalėtų grąžinti draudiko išmokėtas sumas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas, ieškovas uždaroji akcine draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 02 21 sprendimą panaikinti ir priimti nauja sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo motyvus nurodo šiuos:
Žemesnės instancijos teismas
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi šiai bylai aktualios draudimo sutarties galiojimo metu) 11 str. reglamentuoja draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes, sutarties šalių teises ir pareigas, jei pareiga mokėti draudimo įmoka yra pažeista. Šis specialus įstatymas įtvirtiną specialią sankcija, kuri taikoma draudėjui, jeigu jis laiku nesumoka draudimo įmokos; draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (įstatymo 11 str. 7 d.);nesutinka su apylinkės teismo sprendime nurodytu motyvu, kad ieškovas nevykdė savo pareigos, t.y. neįspėjo atsakovo apie laiku nesumokėtą draudimo įmoką. Kadangi draudimo įmokų terminai yra apibrėžti draudimo sutartyje, kurios po vieną egzempliorių turi kiekviena iš sutarties šalių, taigi rūpintis savalaikiu draudimo įmokos sumokėjimu yra šį įsipareigojimą prisiėmusios šalies pareiga ir negali būti perkeliama kitai sutarties šaliai ar saistoma kitos sutarties šalies veiksmu;Teisiškai nepagrįstas teismas sprendime nurodytas argumentas, kad nuo 2008 02 24 nebegalioja LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimo Nr. 795 nuostata (58 p.), kad draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo padarytos žalos išmokėtas sumas, kai draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Nurodo, kad nuo 2008 02 04 įsigaliojus naujai „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ (LR Vyriausybės 2008 02 13 nutarimas Nr. 122) redakcija pakeitė taisyklių punktų numeracija ir minėta nuostata buvo įtvirtinta 64 punkte, taigi išliko draudiko teisė susigrąžinti iš draudėjo išmokėtas sumas, jeigu jis netinkamai vykdė pareigą mokėti draudimo įmoką; Šalys nebuvo sudariusios papildomų susitarimų, kurie pakeistų įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr.02-0478376 nustatytų įmokos mokėjimo terminus, nebuvo susitarta, kad įmokas už draudimo apsaugą, mokės užskaitos būdu;
Nepagrįstas apylinkės teismo sprendime motyvas, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas būtų vengęs atsiskaityti pagal draudimo sutartį. Ieškovas nurodo, kad draudimo bendrovei specialiame įstatyme suteiktos teisės realizavimas nėra susietas su draudėjo tyčiniu vengimu mokėti draudimo įmoką. Civilinės teisės prasme, sutarties įvykdymo termino praleidimas laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.205 str.), o sutartį neįvykdžiusios šalies subjektyvus psichologinis santykis su konkrečiu tikslu (siekimu tyčia neįvykdyti sutarties) nėra teisiškai reikšmingas. Įstatymo leidėjas taip pat nėra nustatęs tokio fakto konstatavimo būtinybės, kad draudimo bendrovė galėtų išreikalauti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas UAB „Transnema“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 02 21 sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas reglamentuoja draudimo įmokos nesumokėjimo teisines pasekmes. Šio įstatymo 11 str. 5 d. yra numatyta, kad, „jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip“. Šiuo konkrečiu atveju, draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai dėl ieškovo kaltės, todėl taikant sankcijas už ieškovo nuomone netinkamai vykdomą sutartį, pirmiausia turi būti taikoma ne tokia griežta sankcija. Minėto įstatymo 11 str. 7 d. numatyta draudiko teisė reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį apsaugą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovo veiksmai lėmė tai, kad atsakovas pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką, todėl cituojama įstatymo norma, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, taip pat įsitikina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263, 320, 329 straipsniai)
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 dienos sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys tenkintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas (CPK 330 straipsnis).
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia neteisingai, jo manymu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių draudimo teisinius santykius, taikymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ir neteisingai išaiškino bei taikė teisės normas (CPK 185 str.).
Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo sudaręs su atsakovu 2007 01 30 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-0478376 (b.l. 8) ir draudimo įmoka pagal šią sutartį sudarė 4001,10 Lt, dalį jos – 2000,55 Lt atsakovas sumokėjo, tačiau tokio pat dydžio sumą už kitą pusę draudimo sutarties galiojimo laiko nebuvo sumokėta. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad šios sutarties nustatyta tvarka nenutraukus ji tebegaliojo, tačiau būtent dėl šios priežasties draudikas (ieškovas) ir turėjo prievolę nukentėjusiam asmeniui atlyginti dėl atsakovo darbuotojo kaltės padarytą žalą už transporto priemonių apgadinimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Hanoverio regione. Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. numato draudikui teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju, nutraukiant draudimo sutartį, draudimo įmoka draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Nesant imperatyvios pareigos draudikui kitos šalies netinkamai vykdomą draudimo sutartį nutraukti, ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ar nesąžiningi kitos draudimo sutarties šalies atžvilgiu.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatas ir ginčo atveju netinkamai jas taikė. Draudikas, būdamas atsakingas prieš trečiuosius nukentėjusiuosius asmenis net ir tais atvejais, kuomet draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip (Įstatymo 11 str. 5 d.), o įvykus draudiminiam įvykiui, turi pareigą atlyginti žalą; išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Įstatymo 11 str. 7 d., CK 6.280 str. 1 d.). Šia teisę ieškovas ir pasinaudojo, pareikšdamas ieškinį teisme ir prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą 48660,54 litus bei su žalos administravimu susijusias išlaidas 770, 31 Lt (už vertimo paslaugas). Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).
Jokių įrodymų apie susiklosčiusią atsakovo ir ieškovo draudimo teisinių santykių praktiką, apie priešpriešinio reikalavimo šiuo konkrečiu atveju užskaitymą ar ieškovą pareigą pranešti atsakovui apie draudimo įmokos sumokėjimą, atsakovas nepateikė ir šio atsikirtimo į ieškinį argumento leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 177 str. , 178 str.).
Kolegija, remdamasis išdėstytų motyvų pagrindu, panaikina Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 dienos sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkina.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 88 str.1d.3p. ir 6p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transnema“ (į/k 272438550, Taikos g. 13, Nemakščių mstl., Raseinių raj.) 49430,85 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt litų 85 centus ) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gruodžio 24 dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2953,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarajai akcinei draudimo bendrovei „ERGO Lietuva“ (į/k 110012799, Geležinio Vilko g. 6a, LT-03507 Vilnius) naudai
Priteisti iš atsakovo UAB „Transnema“ 11,27 Lt (vienuolika litų 27 centus ) valstybei, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
.