Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovės atstovui Jonui Griciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad nuo 2008 metų dirba Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau - Skyrius) vyriausiuoju darbo inspektoriumi. Tarnybinė nuobauda jam skirta neištyrus jo paaiškinime nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios lėmė pareiškėjo nesąmoningą veiksmą - spontanišką emocijų išsiliejimą, kurį įtakojo jo patirta ilgalaikė, nepagrįsta neteisybė iš Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - Inspekcija) administracijos vadovų bei kitų atsakingų darbuotojų, kurie nevykdė savo pareigų, neįsiklausė į pareiškėjo pastabas, darė jam moralinę žalą dėl savo nekompetencijos ir (ar) nenoro tinkamai vykdyti jiems pavestas pareigas jo atžvilgiu. Be to, pareiškėjo manymu, minėtam jo veiksmui turėjo įtakos jo liga - kairės ausies uždegimas, kuris pasireiškė ausies skausmu, nenutrūkstamu spengimu galvoje ir blogu miegu.

Pareiškėjo manymu, 2012-02-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. PTD-12 (toliau - Išvada) ir siūlymas Inspekcijos vadovui skirti jam tarnybinę nuobaudą, yra nepagrįsta, nes nebuvo nagrinėtos pareiškėjo paaiškinime nurodytos faktinės aplinkybės. Tyrimo metu nebuvo apklausti Skyriaus vedėjas L. M., pavaduotojai I. B. bei V. S. dėl to, kad pareiškėjas kitos dienos ryte minėtų pareigūnų nuoširdžiai atsiprašė. Išvadoje neįvertinta, kad pareiškėjas 2011 m. už tinkamą pareigų atlikimą buvo du kartus skatintas piniginėmis premijomis, kad tais metais jam nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo dieną sirgo.

Pareiškėjo manymu, Inspekcijos vadovas V. M. sąmoningai nesiekė, kad tyrimą atliktų nešališkas jo atžvilgiu darbuotojas, nes antri metai vyksta teisminiai ginčai tarp pareiškėjo ir Inspekcijos dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo už 2010 metus, kai vertinimo komisijos narė buvo L. P., kuri buvo paskirta atlikti ir pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Vertinimo komisijos išvadą apskundus teimine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad buvo pažeista vertinimo procedūra, posėdis nebuvo protokoluojamas. Pareiškėjo manymu, L. P. liko nepatenkinta dėl to, kad pareiškėjas teisme įrodė, kad ji pažeidė vertinimo procedūrą ir kad išdrįso teisiniu būdu ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos vadovas buvo suinteresuotas, kad tyrimą atliktų „savas" žmogus, nes pareiškėjo paaiškinime buvo nurodytos aplinkybės dėl Inspekcijos vadovo bei kitų atsakingų Inspekcijos administracijos darbuotojų netinkamo darbo pareiškėjo atžvilgiu.

Be to, tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006-05-04 įsakymu Nr. 1-100 (toliau - Inspekcijos taisyklės), 46.1.1 punktą, t.y. Išvadoje nenurodžius nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo datos, todėl neaišku, ar nėra pažeistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo data taip pat nenurodyta ir Įsakyme (b.l.1-2).

Paaiškina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, A. B. 2012 m. sausio 23 d. pranešimu Nr. PTD-6 buvo informuotas apie galimą tarnybinį nusižengimą, 2012 m. sausio 29 d. pateikė paaiškinimą. Paaiškinime aprašytos aplinkybės, Inspekcijos nuomone, nebuvo susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimo objektu, kadangi jo argumentai dėl tarnybinės veiklos už 2010 metus vertinimo yra šiuo metu vykstančio teisminio ginčo tarp A. B. ir Inspekcijos dalykas. Šios aplinkybės yra žinomos tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusiam Inspekcijos valstybės tarnautojui ir L. P., todėl Išvadoje jos neminimos, kaip neturinčios priežastinio ryšio su A. B. tarnybiniu nusižengimu.

Pareiškėjo minimos priemokos buvo skirtos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 26 str. 1 d. 1 punkto nuostatomis ir, kadangi šios išmokos nebuvo susijusios su tarnybinio nusižengimo objektu, jos nebuvo vertinamos, kaip lengvinanti aplinkybė ir todėl neminimos Išvadoje. Tačiau Inspekcija atkreipia dėmesį, kad A. B. 2011 m. balandžio 8 d. buvo svarstytas Inspekcijos Etikos komisijoje dėl galimai nepagarbaus elgesio Skyriaus inspektorės L.K. atžvilgiu, ir buvo konstatuota, kad jis pažeidė Inspekcijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 1-210 (toliau – Etikos kodeksas), 11 punkto reikalavimą. Todėl aplinkybė, kad A. B. pakartotinai pažeidė Etikos kodekso 11 punkto reikalavimą, pagrįstai vertintina kaip sunkinanti dėl sistemingo etikos nuostatų nesilaikymo.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. B. tarnybinio nusižengimo metu 2012-01-19 buvo darbe ir laikinojo nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Jam nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2012 m. vasario 24 d., t.y. daugiau kaip po mėnesio nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo pradžios. Todėl teiginys, kad A. B. tarnybinio nusižengimo veiksmą atliko dėl ligos, Išvadoje įvertintas kaip neturintis teisinio pagrindo, nes A. B. nepateikė jokių kitų įrodymų.

VDI nemato pagrindo vertinimui, kad Inspekcijos vadovas V. M. nesiekė, kad tyrimą atliktų nešališkas pareiškėjo atžvilgiu darbuotojas. Inspekcijos Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos L. P. pareigybės aprašymo, patvirtinto Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-165 (2011 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-291 redakcija) 7.2.4. punkte reglamentuota, kad ji nagrinėja valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nusižengimus ir teikia išvadas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, todėl jai buvo pavesta atlikti minėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. A. B. nuo pat tyrimo pradžios žinojo (buvo informuotas pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo), kad tyrimą atlieka L. P. ir, vadovaudamasis Taisyklių 9 punktu, turėjo teisę kreiptis dėl minėtos valstybės tarnautojos nušalinimo nuo tyrimo ir tyrimo pavedimo kitam valstybės tarnautojui, tačiau šito nepadarė.

Kita vertus, minėta valstybės tarnautoja kartu su kitais vertinimo komisijos nariais dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje kaip Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus laikinoji vedėja, jokių asmeniškų klausimų A. B. neuždavinėjo ir nesiūlė jo tarnybinės veiklos vertinti kitaip, išskyrus „gerai". Inspekcijos manymu, tarnybinių pareigų atlikimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra ir negali būti valstybės tarnautojo šališkumą įrodantis aspektas. A. B. teiginys, kad L. P. yra šališka, „kažkuo nepatenkinta" ar „savas" žmogus, neturi teisinio pagrindo, tokie teiginiai vertintini kaip įžeidžiantys tarnybines funkcijas vykdantį valstybės tarnautoją ir yra tolesnis neetiškas valstybės tarnautojo A. B. elgesys, prieštaraujantis VTĮ nustatytiems pagrindiniams valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Inspekcijos teigimu, tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų nustatytų terminų. Atsižvelgus į LVAT praktiką (nutartis adm. byloje Nr. A-3-720-03), A. B. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2012 m. sausio 19 d., kai A. B. Skyriaus vadovus išplūdo necenzūriniais žodžiais. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Išvados Inspekcijos vadovui, pateikimo diena, t.y. 2012 m. vasario 20 d. Įsakyme įvardintos datos, t.y. 2012 m. sausio 19 d., kada A. B. padarė neleistiną veiksmą, ir tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t.y. 2012 m. vasario 20 d., kai Inspekcijos vadovui pateiktoje Išvadoje konstatuota tarnybinio nusižengimo veika ir siūloma konkreti nuobauda. A. B. šias datas žino (buvo raštiški supažindintas su Išvada ir Įsakymu).

Inspekcijos teigimu, Išvadoje išsamiai ištirtos ir aprašytos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės (tyrimo metu paaiškinimus teikė A. B., Skyriaus vedėjas L. M., jo pavaduotojai I. B. ir V. S.), o Įsakyme šios aplinkybės kvalifikuojamos teisiškai. Taip pat nurodyta, kad A. B. sąmoningai siekė konfliktinės situacijos, pažeisdamas tarnybinę etiką, ir tai darė ne pirmą kartą, t.y. pakartotinai pažeidė Etikos kodekso 11 straipsnio reikalavimus, sukeldamas Skyriaus vadovams moralinį diskomfortą, taip pat neigiamai paveikdamas bendrą mikroklimatą skyriuje, tuo sukeldamas neprognozuojamas pasekmes. A. B. formalus atsiprašymas vertintinas kritiškai, nes valstybės tarnautojas net nepripažino ir nepatvirtino, kad ateityje tokie veiksmai nebus kartojami. Kita vertus, pakartotinis A. B. etikos taisyklių nesilaikymo faktas vertintinas itin griežtai, nes Inspekcijos administracijos neveikimas sudarytų prielaidas neteisėtos veikos kartotinumo prezumpcijai, taip pat tarnybinės drausmės nesilaikymo toleravimui Skyriuje. Taip gali būti kenkiama ir valstybinės institucijos prestižui (b.l. 24-27).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog pažeidimo padarymo dieną faktiškai jis sirgo, nors ir neturėjo nedarbingumo lapelio, jam dėl ausies uždegimo buvo paskirtas gydymas – šildymas, masažai. Išvadoje nėra nurodytos jo kaltę lengvinančios aplinkybės ir tai, kad pažeidimas padarytas netyčia. Turėjo būti bent paskirta švelnesnė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Skyriaus vedėjas L. M. 2012-01-20 tarnybiniu pranešimu Nr. ??-34 kreipėsi į laikinąjį Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių V. M., pranešdamas, kad Skyriaus vyr. darbo inspektorius A. B., dalyvaujant Skyriaus vedėjui L. M., vedėjo pavaduotojui V. S. ir vedėjo pavaduotojai I. B., 2012 m. sausio 19 d. 15 val. buvo pakviestas susipažinti su savo 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Supažindindamas L. M. paaiškino A. B., kad, atsižvelgus į tai, kad ne visi darbuotojo veiklos rodikliai yra viršyti, bei į Inspekcijos etikos komisijos 2011 m. išvadas ir tai, kad 2011 metais A. B. netinkamai ir nekonstruktyviai bendravo su Skyriaus administracija ir Finansų ir buhalterines apskaitos skyriumi, jo veikla yra vertinama gerai. Išgirdęs tokį vertinimą, A. B. išplūdo Skyriaus vadovus necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais, išbėgdamas ir vėl sugrįždamas į vedėjo kabinetą, pasirašė išvadose, tačiau toliau bendrauti su darbuotoju ir užbaigti pildyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadas galimybės nebuvo, todėl jo 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadose liko neužpildyti pasiūlymai kaip tobulinti kvalifikaciją. Skyriaus vedėjo ir pavaduotojų nuomone, toks A. B. elgesys prasilenkia ne tik su Etikos kodekso reikalavimais, visuotinai priimtomis padorumo normomis, bet ir kelia klausimą dėl A. B. atitikimo valstybės tarnautojo statusui ir VTĮ keliamiems reikalavimams, todėl tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. B. veiksmų atitikimo jo užimamai pareigybei bei tarnybinei etikai (b.l. 28).

2012-01-20 rezoliucija L. P. pavesta organizuoti tarnybinį patikrinimą, o A. G. – apsvarstyti Etikos komisijoje (b.l. 28).

Inspekcijos Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja L. P. 2012-01-23 A. B. surašė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. PTD-6, kad yra duomenų, jog A. B. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. 2012 m sausio 19 d. pakviestas susipažinti su 2011 m. jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada jis galimai atsisakė susipažinti su šiuo dokumentu, nes buvo informuotas, kad bus įvertintas „gerai", ir jam buvo išdėstyti tokio vertinimo argumentai. Išgirdęs tokį vertinimą, jis galimai nepagarbiai elgėsi ir išplūdo Skyriaus vedėją L. M., vedėjo pavaduotojus V. S. ir I. B. necenzūriniais žodžiais. Atlikdamas šiuos veiksmus, jis galimai nesilaikė VTĮ 3 str. 2 d. 8 punkto, 15 str. 1 d. 5 ir 6 punktų, Valstybes tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybes 2002 m. birželio 24 d. nutarimo Nr. 968 (toliau - Etikos taisyklės) 9.2, 9.4, 9.7, 9.8 punktų, Inspekcijos taisyklių 17 punkto, Etikos kodekso 11 punkto nuostatų. A. B. paprašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl minėto galimo tarnybinio nusižengimo (b.l. 30).

Skyriaus vedėjas L. M. 2012-01-24 paaiškino, kad 2012 m. sausio 19 d. 15 val. su A. B. sutartu laiku šis buvo pakviestas pokalbiui. Pokalbyje dalyvauti L. M. pakvietė Skyriaus vedėjo pavaduotojus V. S. ir I. B.. Supažindindamas A. B. su 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, L. M. pirmiausia supažindino su bendra vertinimo tvarka, kriterijais ir vertinimo skale, normatyvais, paaiškino įvertinimo motyvus ir kad, viską apibendrinus, A. B. gebėjimai buvo įvertinti „gerai". A. B. išreiškė pasipiktinimą, nesutiko su tokiu jo kvalifikacijos vertinimu bei galutiniu rezultatu. Pokalbio metu, nepaisant L. M. ir pavaduotojų pateiktų argumentų, A. B. prarado savitvardą, pradėjo kelti toną, išplūdo skyriaus vadovus, t.y. L. M. ir pavaduotojus I. B. bei V. S. necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais, išbėgdamas ir vėl sugrįždamas į vedėjo kabinetą, pasirašė vertinimo išvados formą, tačiau toliau bendrauti su A. B. ir užbaigti pildyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo nebuvo įmanoma. Tokiu būdu vyr. darbo inspektoriaus A. B. 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje liko neužpildyti pasiūlymai kaip tobulinti jo kvalifikaciją (b.l. 32).

Skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B. 2012-01-27 paaiškino, kad 2012 m. sausio 19 d. 15 val. ji buvo pakviesta dalyvauti Skyriaus vedėjui supažindinant vyr. darbo inspektorių A. B. su jo 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Kartu dalyvavo Skyriaus vedėjo pavaduotojas V. S.. Pradžioje A. B. nesutiko su vertinimo motyvais, teigdamas, kad jo darbo rezultatai labai geri, o vedėjo nurodytos priežastys, dėl ko jis vertinamas tik gerai, yra nesąmonė, smulkmenos ir pan. Vedėjas L. M., I. B. ir V. S. ir toliau bandė paaiškinti, bet A. B. išplūdo Skyriaus vadovus necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais, keletą kartų išbėgdamas ir vėl sugrįždamas į vedėjo kabinetą, paaiškino jiems, kad jie tik sraigteliai, vykdantys užsakymus, pasirašė išvadose ir išėjo į savo kabinetą. Toliau bendrauti su darbuotoju ir užbaigti pildyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadas galimybės nebuvo (b.l. 33).

Skyriaus vedėjo pavaduotojas V. S. 2012-01-27 paaiškino, kad 2012 m. sausio 19 d. 15.00 val. skyriaus vedėjo L. M. kvietimu jis dalyvavo supažindinant A. B. su jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Šioje procedūroje dalyvavo vedėjo pavaduotoja I. B. ir A. B.. A. B. nesutiko su vertinimo rezultatu, teigdamas, kad jis dirbo labai gerai ir kad vedėjas jį vertina „gerai“ dėl „patiriamo spaudimo iš viršaus". L. M., I. B. ir V. S. bandė paaiškinti tarnybinės veiklos vertinimo tvarką, kriterijus, kada darbo inspektorių galima vertinti labai gerai. Tačiau A. B. pradėjo emocingai balsu naudoti keiksmažodžius (rusų kalba) dalyvavusių vertinimo procedūroje adresu, išbėgo iš vedėjo kabineto, vėl sugrįžo balsu keikdamasis (rusų kalba) jų adresu, sakydamas, kad jie yra tik sraigteliai, vykdantys užsakymus, pasirašė vertinimo išvadą ir išėjo iš vedėjo kabineto. Kadangi tolimesnis bendravimas su A. B. buvo neįmanomas, tarnybinės veiklos vertinimo išvados užpildyti pilnai nebuvo galimybių (b.l.34).

A. B. 2012-01-29 paaiškino, kad neneigia fakto, kad 2012 m. sausio 19 d. Skyriaus vedėjo kabinete, dalyvaujant vedėjui L. M., jo pavaduotojams I. B., V. S., susipažinimo su A. B. tarnybinės veiklos už 2011 m. vertinimo išvada metu elgėsi labai nepagarbiai, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius. Šį savo poelgį A. B. vertina laibai neigiamai, todėl kitą dieną, ryte, minėtų asmenų nuoširdžiai atsiprašė. A. B. inter alia paaiškino, kad tai, kas įvyko, buvo nesąmoningas jo veiksmas, spontaniškas emocijų išsiliejimas, kurį įtakojo patirta ilgalaikė, nepagrįsta neteisybė iš Inspekcijos administracijos vadovų bei kitų atsakingų darbuotojų, kurie nevykdė savo pareigų, neįsiklausė į jo pastabas, darė jam moralinę žalą dėl savo nekompetencijos ir (ar) nenoro tinkamai vykdyti jiems pavestas pareigas jo atžvilgiu, visa tai jį skaudino ir žemino. Taip pat mano, kad šiam veiksmui turėjo įtakos jo liga - kairės ausies uždegimas, kuris pasireiškė ausies skausmu, nenutrūkstamu spengimu galvoje ir blogu miegu. Toliau A. B. išsamiai paaiškino 2011-01-31 tarnautojų vertinimo komisijoje vykusio jo tarnybinės veiklos už 2010 metus vertinimo ir teisminių ginčų dėl šio vertinimo aplinkybes. Taip pat nurodė, kad jį slegia Inspekcijos administracijos vadovų nevienodi inspektorių darbo vertinimo standartai. Paaiškino, kad 2012-01-19 vedėjo L. M. jis buvo pakviestas susipažinti su jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Vedėjo kabinete jo jau laukė vedėjo pavaduotojai I. B., V. S.. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti Taisyklių 1.1.4, 10 punktų reikalavimai. Ant stalo jau gulėjo užpildyta pareiškėjo rašyta vertinimo anketa ir vertinimo išvada. Pareiškėją pykdė ir tai, kad vedėjo pavaduotojai nestabdė pažeistos vertinimo procedūros. Skyriaus vedėjas pasakė, kad pareiškėjo veiklos rezultatai už antrą pusmetį yra labai geri ir jeigu ne pirmas pusmetis, jis tikrai pareiškėjo veiklą vertintų labai gerai. Pareiškėjas pastebėjo, kad neįrašyti pasiūlymai Inspekcijos veiklos gerinimui, kuriuos jis pateikė Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų skyriaus vedėjui S. B.. Vėliau pareiškėjas atsiminė, kad 2011-02-24 teikė pasiūlymą Inspekcijos vadovui dėl Inspekcijos transporto ekonomiško naudojimo, tačiau pasiūlymas nevertintas, nes jis kritikavo Skyriaus transporto naudojimo tvarką. Kadangi jau buvo užpildyta vertinimo išvada, todėl dėl pažeistos vertinimo procedūros nebuvo galimybės ištaisyti minėtų klaidų.

Dėl neįvykdyto vieno veiklos rodiklio bei trijų teminių inspektavimų rodikliai neviršijimo Pareiškėjas Skyriaus vedėją informavo, kad jis perėmė iš kolegos R. K. tirti mirtinus nelaimingus atsitikimus UAB „Kauno popierius" bei UAB „ Požeminių linijų statyba". Pareiškėjas taip pat paaiškino vedėjui, kad jis daug darbo laiko skyrė prioritetinei Inspekcijos veiklai - nelegaliai dirbančių darbuotojų gaudymui (nustatyti 30 asmenų bei dalyvauta su kitais inspektoriais nustatant 28 asmenis, 4 įmonės vadovams už nelegalius darbuotojus teismo paskirtos baudos sumoje 12 000 Lt., bei 100 procentų laimėtos bylos teismuose). Be to, pareiškėjas nukentėjo finansiškai, nes tirdamas UAB „Kauno popierius" nelaimingą atsitikimą, negalėjo dalyvauti statybų tikrinimo akcijoje ir dėl to gavo premiją, kuri buvo perpus mažesnė nei kolegų. Taip pat atkreipė vedėjo dėmesį, kad jis atliko kitus teminius patikrinimus, neįtrauktus į užduotis, kurie ne mažiau svarbesni už planuotus (techninių dujų - 4, kėlimo reikmenų -3, asbesto-1). Siekė vedėjui įrodyti, kad reikia atsižvelgti į jo pastabas ir vertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas labai gerai, nes ir jo inspektavimų skaičius viršytas dvigubai (už jų slypi daug darbų: statybų tikrinimas, projektų tikrinimas, kiti nepaminėti nelaimingų atsitikimų tyrimai, skundų tyrimai, dalyvavimas komisijos darbe statybos užbaigimui ir kt.). Skyriaus vedėjas paaiškino pareiškėjui, kad jo veiklos vertinimo išvada (galutinė) „gerai", nes neviršyti minėti užduočių rodikliai. Pareiškėją labai įžeidė toks neobjektyvus vertinimas, nes jo neatliktų užduočių 2011 m. yra nedaug ir tai nulėmė jo gebėjimų vertinimą „gerai". Vedėjas patarė, kad dėl vertinimo ,,gerai" pareiškėjas gali rašyti nesutikimą Inspekcijos vadovui V. M.. Pareiškėją užplūdo nuoskauda ir didelis nusivylimas, kad teks ir vėl kreiptis į V. M.. Pareiškėjas nelabai gerai atsimena, bet jam atrodo, kad po šio momento ir įvyko labai nemalonus faktas. Atsimena, kad buvo išbėgęs iš vedėjo kabineto, vėl sugrįžo pasirašyti vertinimo išvados. Skyriaus vedėjo L. M. nenoras jo tarnybinę veiklą už 2011 m. vertinti „labai gerai" yra sąmoningas ir iš anksto apgalvotas, suplanuotas keršto žingsnis, t.y. dėl jo teisybės ieškojimo teisme bei turėjimo savo nuomonę (b.l.55-61).

Inspekcijos Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja L. P., atlikusi tarnybinį tyrimą dėl galimo A. B. tarnybinio nusižengimo, 2012-02-20 surašė išvadą Nr. PTD-12, kuria konstatavo, kad A. B., vartodamas necenzūrinius žodžius bendraudamas su Skyriaus vadovais, nesistengė konfliktinės situacijos spręsti taikiai ir mandagiai, o elgėsi užgauliai Skyriaus vadovų atžvilgiu, tuo paneigdamas pavyzdingumo principo esmę. A. B., išplūsdamas Skyriaus vadovus necenzūriniais žodžiais, nebuvo mandagus ir tolerantiškas ir su jais elgėsi nepagarbiai. A. B., išgirdęs iš Skyriaus vadovų jo 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimą „gerai" ir išvadindamas juos necenzūriniais žodžiais, pats sukėlė konfliktinę situaciją ir pasišalindamas iš kabineto, nesistengė išklausyti vadovų. A. B., nors kitą dieną atsiprašė Skyriaus vadovų, atsiprašymas buvo pareikštas tik dėl paties fakto, bet nepripažįstama, kad toks jo elgesys, svarstant tarnybinius klausimus (konkrečiai tarnybinės veiklos vertinimo išvadą) buvo klaida ir, kaip matyti iš A. B. paaiškinimo, neužtikrinama, kad tai nepasikartos. Laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių yra elementarus reikalavimas, būtinas, siekiant užtikrinti darbo drausmę ir tvarką valstybės institucijose. Todėl A. B. turėjo suvokti, kad jis privalo laikytis VTĮ 15 str. 1 d. 6 punkto nuostatų bei Inspekcijos taisyklių reikalavimų. A. B., naudodamas prieš Skyriaus vadovus necenzūrinius žodžius, nesilaikė Inspekcijos taisyklių 17 punkto reikalavimų. A. B. 2011 m. balandžio 8 d. jau buvo svarstytas Etikos komisijoje dėl nepagarbaus elgesio Skyriaus inspektorės L.K. atžvilgiu ir šio svarstymo metu buvo konstatuota, kad jis pažeidė Etikos kodekso 11 punkto reikalavimą. Nagrinėjamu atveju A. B. elgėsi neetiškai, L. M., I. B. ir V. S. vykdant tarnybines pareigas, išplūsdamas Skyriaus vadovus necenzūriniais žodžiais, nebuvo tolerantiškas ir geranoriškas, todėl pakartotinai nesilaikė Etikos kodekso 11 punkto reikalavimų. A. B. nei savo veiksmais, nei žodiniais, teiginiais turėjo neleisti atsirasti prielaidoms manyti, kad jis nesilaiko teisės aktų reikalavimų.

L. P. Išvadoje pasiūlė: 1) pripažinti, kad A. B., 2012 m. sausio 19 d. supažindinant jį su 2011 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada, necenzūriniais žodžiais išplūsdamas vykdant tarnybines pareigas L. M., I. B. ir V. S., elgdamasis neetiškai bei sukeldamas jiems moralinį diskomfortą ir konfliktinę situaciją, pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 8 punkto, 15 str. 1 d. 5 ir 6 punktų, Etikos taisyklių 9.2, 9.4, 9.7, 9.8 punktų, Inspekcijos taisyklių 17 punkto, Etikos kodekso 11 punkto nuostatas; 2) konstatuoti, kad A. B., nesilaikydamas Etikos kodekso 11 punkto nuostatų, atsižvelgus į Etikos komisijos 2011 m. balandžio 8 d. išvadą, pakartotinai pažeidė minėto punkto nuostatas; 3) vadovaujantis VTĮ 29 str. 3 d. 2 punktu ir Taisyklių 14.1 punktu, pripažinti, kad A. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą; 4) A. B. elgesį svarstyti Etikos komisijoje, sprendžiant dėl galimybės situaciją perduoti svarstyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 8 punkto nuostata: išanalizuoti A. B. tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir pateikti Inspekcijai atitinkamas rekomendacijas teisės aktų nustatyta tvarka (b.l.47-51).

Atsižvelgęs į Išvadą ir vadovaudamasis VTĮ 28 straipsniu, Taisyklių 14.1 punktu, laikinasis Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. M. 2012-02-27 priėmė įsakymą Nr. PK-64, kuriuo pripažino, kad A. B., 2012 m. sausio 19 d. supažindinant jį su 2011 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada, necenzūriniais žodžiais išplūsdamas vykdančius tarnybines pareigas L. M., I. B. ir V. S., elgdamasis neetiškai bei sukeldamas jiems moralinį diskomfortą ir konfliktinę situaciją, pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 8 punkto, 15 str. 1 d. 5 ir 6 punktų, Etikos taisyklių 9.2, 9.4, 9.7, 9.8 punktų, Inspekcijos taisyklių 17 punkto, Etikos kodekso 11 punkto nuostatas; 2) vadovaujantis VTĮ 29 str. 3 d. 2 punktu, skyrė A. B. tarnybinę nuobaudą – papeikimą; 3) A. B. elgesį svarstyti Etikos komisijoje, sprendžiant dėl galimybės situaciją perduoti svarstyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 8 punkto nuostata. Su Įsakymu pareiškėjas susipažino pasirašytinai 2012-03-19 (b.l. 46).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.

Šios bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai, pagal įstatymus, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda ir ar ji nėra per griežta.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą:

1) 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 3 str. 2 d. 8 punkto, nustatančio, kad valstybės tarnautojų veiklos vienas svarbiausių etikos principų yra pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas;

2) VTĮ 15 str. 1 d. 5 punkto (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija), nustatančio, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei 6 punkto nustatančio, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

4) Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 9.2 punkto, nustatančio, kad, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas;

5) Etikos taisyklių 9.4 punkto, nustatančio, kad, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis;

6) Etikos taisyklių 9.7 punkto, nustatančio, kad, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo;

7) Etikos taisyklių 9.8 punkto, nustatančio, kad, vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;

8) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006-05-04 įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių (2011-07-27 įsakymo Nr. V-163 redakcija) 17 punkto, nustatančio, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius (b.l.71-78);

9) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2003-08-06 įsakymu Nr. 1-210 patvirtinto Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo etikos kodekso 11 punkto, nustatančio, kad Inspekcijos darbuotojų tarpusavio santykiai turi būti pagrįsti lygiateisiškumu, tarpusavio pasitikėjimu, dalykiškumu, tolerantiški ir geranoriški (b.l.68-70).

Šioje byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjas, aptariant jo tarnybinės veiklos už 2011 metus vertinimą, rusiškais necenzūriniais žodžiais išvadinęs savo vadovus bei kolegas, nebuvo tolerantiškas, pagarbus, nesilaikė nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, pokalbio metu nebuvo mandagus, malonus, nesielgė pagarbiai, aptariamomis konfliktinėmis aplinkybėmis nesielgė objektyviai ir nešališkai, neišklausė kitos pusės argumentų, savo nesutikimo su vertinimo išvada nesprendė civilizuotu, teisės aktų numatytu būdu – aukštesnėje pagal pavaldumą institucijoje ar teisme. Todėl darytina išvada, jog pagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė aukščiau cituotų teisės normų (elgesio taisyklių) reikalavimus.

VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 29 str. 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. VTĮ 29 str. 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. VTĮ 30 str. 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė.

Ši tvarka nustatyta Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1029 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, kurių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas (toliau – įstaiga), personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą (toliau – už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo) arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taisyklių 13 punkte (2011-08-17 nutarimo Nr. 953 redakcija) nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: 14.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; 14.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; 14.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Inspekcijos taisyklių 46.11 punkte nustatyta, kad jeigu išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nutrodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (b.l. 71-78).

Ištirtieji rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovė, tirdama pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą ir taikydama nuobaudą, iš esmės laikėsi teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos Personalo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojo (L. P.) pareigybės aprašymo, patvirtinto Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-165 (2011 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-291 redakcija) 7.2.4. punkte reglamentuota, kad ji nagrinėja valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, nusižengimus ir teikia išvadas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (b.l.52-54), todėl teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ji buvo paskirta tirti A. B. galimą tarnybinį nusižengimą specialiai, kaip „savas žmogus“. Antra vertus, pareiškėjas galėjo, kaip tai numato cituotos Taisyklės, pareikšti L. P. nušalinimą.

Tačiau išties, kaip nurodo pareiškėjas, išvadoje, kaip tai numato Taisyklių 13 punktas (2011-08-17 nutarimo Nr. 953 redakcija), nėra nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės. Išvadoje yra paminėta aplinkybė dėl Etikos kodekso 11 punkto pakartotinio nesilaikymo, tačiau ši aplinkybė nekvalifikuota kaip atsakomybę sunkinanti. Pareiškėjas prašo jo ligą incidento metu bei paskatinimus (priemokų skyrimą) už gerą darbą laikyti jo kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes pareiškėjas pažeidimo padarymo metu (t.y. 2012-01-19 dieną) nesirgo (b.l.91-92), į bylą nepateikė įrodymų, jog buvo gydomas, be to, teismo nuomone, vėliau pareiškėjui diagnozuotas susirgimas (ausies otitas) nėra koks nors psichinis, psichologinis ar sunkus emocinis sutrikimas, kuris pateisintų tokį asmens elgesį, už kurį A. B. buvo nubaustas. Priemokų skyrimo už iš esmės tiesioginio darbo atlikimą fakto teismas taip pat nevertina kaip kaltę lengvinančią aplinkybę. Iš pasakyto, ypač įvertinus pareiškėjo netinkamo elgesio su kolegomis pakartotinumą, darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta adekvati tarnybinė nuobauda, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.