- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2-15-999/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00649-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
dalyvaujant ieškovei ir ieškovo G. D. atstovei pagal įstatymą G. D., jos atstovui advokatui K. S., atsakovui T. M., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I. M., R. K., D. K., S. P., B. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovo G. D. atstovės pagal įstatymą G. D. ieškinį atsakovui T. M., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko tėvystės, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir ieškovo G. D. atstovė pagal įstatymą G. D. 2014 m. rugsėjo 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, jog G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio, (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra T. M.; papildyti G. D. gimimo įrašą Nr. 300, sudarytą 2013-12-13 Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruojant atsakovo tėvystę; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui G. D. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui, skaičiuojant nuo gimimo iki ieškinio pateikimo teismui, iš viso 2170 Lt; nustatyti sūnaus G. D. gyvenamąją vietą su motina G. D..
Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu susipažino 2013 metų pradžioje. Kelis mėnesius bendravo telefonu, o nuo 2013 m. balandžio -gegužės mėn. pradėjo gyventi kartu Pajūrio moksleivių bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol su atsakovu turėjo intymių santykių. Jai pastojus, atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, agresyviai elgtis jos atžvilgiu. Atsakovui neatsisakius alkoholinių gėrimų, pastaroji jį iškraustė. 2013 m. gruodžio 10 d. gimė sūnus G. D.. Apie vaiko gimimą ieškovė atsakovui pranešė telefonu. Pasak ieškovės atsakovas norėjo susitaikyti su ja, ir jei pastaroji būtų sutikusi taikytis, tuomet jis būtų pripažinęs vaiko tėvystę. Tačiau dabar nori atlikti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui. Atsakovas gimus vaikui su ieškove visiškai nebebendrauja, nebuvo atvykęs aplankyti vaiko, neteikė ir neteikia jam išlaikymo. Ieškovė prašo nustačius vaiko tėvystę, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 70 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti gyvenamąją vietą su ja.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas K. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. iš pradžių su ieškiniu nesutiko, tačiau atlikus DNR tyrimus paaiškino, jog su ieškiniu sutinka, pripažįsta esąs G. D. tėvas, sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimu, neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės ieškinio reikalavimus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. D. gimė (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 13 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus surašytame Gimimo įraše Nr. 300 ir 2013 m. gruodžio 13 d. išduotame ieškovo G. D. gimimo liudijime AA Nr. 885164, jo motina nurodyta G. D., tėvas nenurodytas (b. l. 7, 10). Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnametis vaikas G. D. gyvena su ieškove.
Dėl tėvystės nustatymo
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės.
Byloje buvo atliktas biologinis tėvystės tyrimas ir nustatyta, kad atsakovas T. M. yra ieškovo G. D. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe (b. l. 78-81). Po biologinio tėvystės tyrimo atlikimo atsakovas tėvystės fakto nebeginčijo ir pripažino save G. D. tėvu. Taigi, ginčo byloje dėl tėvystės neliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodytu, kad atsakovas T. M. yra ieškovo G. D., gimusio 2013 m. gruodžio 10 d., biologinis tėvas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negyvena kartu su vaiku, neprieštarauja, kad nepilnamečio G. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, be to, byloje nenustatyta, kad G. D. gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio G. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina G. D. (CK 3.169 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2013 m., nepilnametis G. D. gyvena su ieškove. Ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturi. Sūnus G. D. turi sveikatos problemų. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji Gabrieliaus rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir nurodė, jog sutinka jo išlaikymui skirti po 70 € kas mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. D. išlaikymui po 70 € tenkintinas - iš atsakovo T. M. nepilnamečio sūanus išlaikymui priteistina po 70 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2014-09-02 iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).
Ieškovė teismo prašo iš atsakovo T. M. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos po 70 € per mėnesį, viso 612,06 €. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo jam išlaikymo neteikia. Atsakovas šiam ieškovės teiginiui neprieštaravo ir su išlaikymo įsiskolinimu sutiko. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3.200 str. ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui skaičiuojant po 70 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sūnaus G. D. gimimo iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 612,06 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina G. D..
Dėl nepilnamečio vaiko gimimo įrašo papildymo
Ieškovė taip pat prašė papildyti sūnaus G. D. gimimo akto įrašą Nr. 300, sudarytą 2013-12-13 Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, grafoje „duomenys apie tėvą“ įrašant T. M. asmeninius duomenis. Lietuvos Respublikos CK 3.295 str. nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo vaiko gimimo įrašą apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. Civilinės metrikacijos įstaigoms teisės aktais yra nustatyta pareiga registruoti civilinės būklės aktus (CK 3.280 str.). Teismas pats nepildo ir nekeičia įrašų civilinės metrikacijos dokumentuose, todėl šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtinu teisme (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-24 ir 2015-09-08 sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-(duomenys neskelbtini)14 ir Nr. (1.31)TPA-1364-15 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 84,56 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 43,56 € ((70 € × 12 mėnesių + 612,06 €) × 3%) už priteistą išlaikymą) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 96 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 10,77 € bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 210,75 € (CPK 99 str. 2 d.).
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. D. yra T. M. sūnus.
Priteisti iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 70 € (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2014-09-02 iki vaiko pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 612, 06 € (šešis šimtus dvylika eurų 6 centus) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2014-09-02, nepilnamečiui vaikui G. D..
Paskirti uzufrukto teise G. D. nepilnamečiui vaikui teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina G. D..
Priteisti iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 84,56 € (aštuoniasdešimt keturis eurus 56 centus) žyminį mokestį, 10,77 (dešimt eurų 77 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 210,75 € (du šimtus dešimt eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660 (už žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), įmokos kodas 5630 (už antrinę teisinę pagalbą), mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.