Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (21 epizodas) ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 1 300 litų bauda;

4. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bauda 50 MGL (6 500 litų);

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bauda – 85 MGL (11 050 litų);

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 MGL bauda (520 litų);

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bauda – 85 MGL (11 050 litų);

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmę – 3 metai ir 3 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bauda 85 MGL;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. A. A. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2019 m. liepos 11 d., apie 11.40 val., Vilniuje, Goštauto g., ties J. Jasinskio g. 16B, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto „sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms“, reikalavimus t. y. važiuodamas Goštauto gatve kryptimi link Geležinio Vilko g. pusės ir sukdamas į kairę, link J. Jasinskio g. 16 B pastato, nedavė kelio, priešpriešai, tiesiai važiavusiam automobiliui „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusi keleivė G. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

A. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, paaiškino, kad nebuvo visiškai atsargus sukdamas į kairę pusę ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai (b. l. 25), taip pat kiti byloje esantys įrodymai: vyriausiojo patrulio L. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), apžiūros protokolas (b. l. 7-9), fotolentelės (b. l. 10-13), BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 4), liudytojo L. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie eismo įvykio aplinkybes ir paaiškinimai (b. l. 15, 17), teismo medicinos ekspertės pateikta išvada, jog G. B. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniajame rieše, dešinio alkūnkaulio ylinis ataugos lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Šioje byloje nėra abejonių, kad A. A., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų G. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp A. A. veiksmų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad A. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė neatsargią baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 46 – 50), baustas administracine tvarka (b. l. 43 – 45), išsiskyręs, turi nepilnametę dukrą, kuriai priteistas išlaikymas, verčiasi individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam nepareiškė, prašė skirti kuo švelnesnę bausmę (b. l. 87).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti 30 MGL dydžio baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę – 20 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus laisvės atėmimo, šią laisvės atėmimo bausmę atidėti vykdyti vadovaujantis BK 75 straipsniu, ir skirti 20 MGL dydžio baudą (b. l. 86).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė skirti kuo mažesnę baudą, kadangi jo finansinė padėtis yra sunki. Prašė atsižvelgti į tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas (b. l. 87).

Teismas įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam, t. y. 30 MGL (1 500 Eur). Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė nėra per griežta, yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 20 MGL, tai yra 1 000 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo pajamas (1 000 Eur per mėnesį, b. l. 87), nustatytą teismo nuosprendžiu įsipareigojimą per mėnesį mokėti po 500 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą (Liteko duomenys, b. l. 87), teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. A. A. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o įsidarbinus - tęsti darbą, nesilankyti azartinių lošimų vietose, per aštuoniolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 1 d., atlyginti 9 049,64 eurų išlaikymo įsiskolinimą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos O. A. naudai mokant po 500 eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 2 d.

Nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi likęs bausmės vykdymo atidėjimo laikas pagal ankstesnį nuosprendį iki naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teismų praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu A. A. nuteistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. vengimą išlaikyti vaiką. Padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai, veikos padarytos skirtinga kaltės forma, todėl šiuo atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimas.

Jeigu nuosprendžiais paskirtos bausmės yra skirtingų rūšių, teismai prie griežčiausios bausmės prideda kitas bausmes. Pažymėtina, kad baudos bausmė nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, ir skiriama kartu su kitos rūšies bausmėmis. Įstatymų leidėjas baudžiamajame kodekse yra numatęs tam tikrus pridedamos švelnesnės bausmės dalies dydžio ribojimus – šis dydis turi būti ne mažesnis už minimalų tos bausmės rūšies dydį, kuris šiuo atveju yra 20 MGL (BK 64 straipsnio 3 dalis, BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Šioje situacijoje BK 64 straipsnio 3 dalies nuostata pridėti dalį paskirtos bausmės negali būti realiai įgyvendinta, nes kaip minėta, paskirta minimali baudos bausmė. Esant šioms aplinkybėms, teismas šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrina prie griežtesnės bausmės (ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu skirtos bausmės) pridėdamas dalį švelnesnės (šiuo nuosprendžiu skirtos) bausmės, t. y. paskirtą minimalią 20 MGL dydžio baudą, ir skiriama galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė su 20 MGL dydžio bauda.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. A. A. skirta galutinė bausmė neviršija 4 metų, todėl yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl A. A. padarytos neteisėtos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, jis kritiškai vertina savo elgesį, kaltę pripažino ir gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, davė nuoseklius ir išsamius parodymus.

Nei A. A. asmenybė, nei nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, pobūdis ir pavojingumas nėra tokie, kad A. A. turėtų būti paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgia į tai, kad A. A. yra susaistytas pozityviais socialiniais ryšiais – šiuo metu gyvena su partnere, veda bendrą ūkį, turi nepilnametį vaiką, kuriam moka įsiskolinimą už išlaikymą, kiekvieną mėnesį po 500 Eur (b. l. 87), verčiasi individualia veikla (b. l. 42, 84).

Teismas sprendžia, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebūtų teisingas kaltininko atžvilgiu ir neigiamai paveiktų socialinius ryšius, nes kaltininkas netektų nuolatinio darbo, pasunkėtų vaiko išlaikymas ir pan. Kita vertus, kaltinamajam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. A. atidedamas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu A. A. įpareigotinas:

- būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nesilankyti vietose, kur vykdomi azartiniai lošimai;

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį;

- tęsti mokėti išlaikymo įsiskolinimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį:

- būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nesilankyti vietose, kur vykdomi azartiniai lošimai;

- auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį;

- tęsti mokėti išlaikymo įsiskolinimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.