Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-18 · Administracinė byla Nr. AS-438-784-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
AS-438-784-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
E.K.
Administracinė byla Nr. AS-438-784/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E.K. su skundu kreipėsi į Klaiėpdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimus Nr.T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ ir Nr. T2-292 „Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas“.

Pareiškėjas nurodė, kad jo kaip mero pavaduotojo atleidimas iš pareigų yra neteisėtas, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš laiką, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos narių. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. balsavo dėl pareiškėjo atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų. Už atleidimą balsavo 11 tarybos narių (viso taryboje 21 narys), todėl sprendimas buvo laikomas priimtu. Po tarybos posėdžio pareiškėjas sužinojo, kad tarp 11 už jo atleidimą balsavusių biuletenių, buvo rastas ir priskaičiuotas balsavimo biuletenio pavyzdys, o ne originalus biuletenis. Toks biuletenis laikytinas negaliojančiu. Pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad už jo atleidimą balsavo tik 10 tarybos narių, kas nesudaro reikiamo kvorumo, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Be to, pareiškėjo vertinimu, atitinkamai nepagrįstu ir neteisėtu laikytinas iš karto po to priimtas sprendimas paskirti M.V. į mero pavaduotojo pareigas.

Su skundu teismui pareiškėjas pateikė ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė laikinai, iki bus išnagrinėta byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimų Nr.T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ ir Nr. T2-292 „Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas“ galiojimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjo E.K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimų Nr.T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų" ir Nr. T2-292 „ Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas", galiojimą.

Teismas konstatavo, jog vienu ginčijamu sprendimu yra atleistas Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas E.K., o kitu ginčijamu sprendimu mero pavaduotoja paskirta Marytė Vačerskienė. Pareiškėjas ginčydamas abu sprendimus nurodo, kad skundžiami sprendimai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui ir juos priimant buvo pažeista balsavimo procedūra. Teismo manymu, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas bus išspręstas tik išnagrinėjus administracinę bylą tačiau atsižvelgus į reikalavimų pobūdį, todėl darytina išvada, kad nesustabdžius Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimo, šie administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą gali būti sudėtingas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, teismo procesas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti, todėl galimai neteisėtai paskirta mero pavaduotoja neteisėtai užimtų šias pareigas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas. Be to, teismo vertinimu, būtų švaistomos savivaldybės biudžeto lėšos, būtų diskredituotas visuomenės pasitikėjimas vietos valdžia, jos priimamų sprendimų teisėtumu, atsirastų didelio masto materialinių nuostolių.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas, sustabdydamas ginčijamų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimą:

1) pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes sudarė pareiškėjui išskirtines sąlygas;

2) pažeidė ne tik atsakovo interesus, bet ir neįtraukto į bylą asmens neturtinius ir turtinius interesus, nes pareiškėjo skundo netenkinimo atveju šiam asmeniui atsirastų teisė į žalos atlyginimą;

3) reikalavimo užtikrinimo priemonės mastas žymiai didesnis, nei pareiškėjo siekiamas tikslas;

4) neįvykdė Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teismo pareigos t. y. nenurodė nutarties įvykdymo tvarkos ir būdo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą prašydamas teismą pripažinti neteisėtais ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimus Nr. T2-291 „Dėl E.K. atleidimo iš Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ ir Nr. T2-292 „Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas“, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti šių ginčijamų administracinių aktų galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino šį pareiškėjo prašymą. Teismas nurodė, jog nesustabdžius ginčijamų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimo, šie administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą gali būti sudėtingas. Be to, teismo vertinimu, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtų švaistomos savivaldybės biudžeto lėšos, diskredituotas visuomenės pasitikėjimas vietos valdžia, jos priimamų sprendimų teisėtumu, atsirastų didelio masto materialinių nuostolių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku administracinėje byloje yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-291 bei Nr. T2-292 teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, jog nesustabdžius ginčijamų Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimo, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (tai yra būtų neįmanomas ar pasunkėtų atsakovo priimtų sprendimų panaikinimas). Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimtų aktų panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą. Tačiau net ir šiuo atveju nėra jokio objektyvaus teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad nurodytų pasekmių pašalinimas teisiniu požiūriu būtų itin sudėtingas ar neįmanomas, t. y. nebūtų įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamų aktų priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis) bei atlikti teisės norminiuose aktuose apibrėžtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo grąžinimu į darbą (anksčiau eitas pareigas), kompensacijų dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo išmokėjimu ir pan.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ABTĮ 92 straipsnis nustato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi, viena iš pagrindinių aplinkybių, kurią būtina įvertinti sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra ir tai, ar ginčijamų aktų galiojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali iš esmės paveikti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus tokiu mastu ir apimtimi, kad jas vėliau būtų sunku ar neįmanoma atkurti. Vienas iš ginčijamų administracinių aktų (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. T2-292 „Dėl M.V. paskyrimo į mero pavaduotojo pareigas“), kurių galiojimą laikinai prašo sustabdyti pareiškėjas, yra priimtas ir taikomas ne pareiškėjo, o kito suinteresuoto asmens – Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojos M.V. atžvilgiu. Todėl šio akto galiojimo sustabdymas, visų pirma, turėtų esminę įtaką būtent nurodyto asmens teisėms ar teisėtiems interesams, kas atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, negali būti laikoma tinkamu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal pareiškėjo prašymą nenustatyta. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius