Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-132-363/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
1-132-363/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00702-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-132-363/2014Proceso Nr. 1-78-1-00702-2013-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas – pagrindinis, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. S. grasino nužudyti žmogų.

Tai yra, jis, 2013 m. gruodžio 15 d., apie 10.00 val., Plungės r., (duomenys neskelbtini), M. S. gyvenamosiose patalpose, tarpusavio konflikto metu išvadino necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją M. S., bei paimdamas nuo virtuvinės spintelės peilį, laikydamas peilį rankoje ir sakydamas M. S. žodžius, kad tuoj ją nusmeigs ir, kad ji yra nereikalinga, grasino nužudyti M. S., esant pakankamam pagrindui nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad neprisipažįsta, jog išdaužė vonios kambario lango stiklą bei, kad, pasiėmęs peilį, norėjo papjauti savo močiutę M. S., kurią vadino mama, nes pas ją užaugo. Kad išvadino močiutę necenzūriniais žodžiais, prisipažįsta. Nurodo, kad 2013-12-15, apie 10.00 val., jis, būdamas neblaivus, atėjo pas savo močiutę M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., nes ji skambindavusi jam ir sakydavo, kad ateitų pas ją pernakvoti ar pavalgyti. Atsinešė alaus pakuotę, kurią ten pat ir gėrė. Močiutė pradėjo jį kaltinti, kad išdaužė vonios lango stiklą, nors apie tai, kad yra išdaužtas stiklas, pats jai pasakęs vos tik atėjęs. Stiklas buvo neišdaužtas, o tik įskilęs. Kas jį įskėlė, nežino. Jis jai pradėjo sakyti, kad to lango nedaužė. Ji vis tiek jį kaltino. Kadangi buvo neblaivus, tai tikslių įvykio aplinkybių nebepamena. Tada močiutę išvadino necenzūriniais žodžiais. Katės į jokią spintelę nemetęs bei jos deginti nenorėjęs. Katę paėmęs išmetė laukan per duris, nes ji buvusi pikta ir painiojosi po kojom. Kai jis išmetė katiną lauk per duris, močiutė taip pat išėjo iš trobos laukan. Kodėl išėjo, nežino. Jai išėjus jis nuėjo miegoti. Pabudo, kai policijos pareigūnai pradėjo jį žadinti. Močiutė teigia, kad norėjo ją papjauti, nes ji yra linkusi išsigalvoti. Pristatant į policijos komisariatą, pareigūnams pasakė, kad senę dabar tikrai užlenks, būdamas susinervinęs, nes nežinojo dėl ko ji iškvietė policiją, nors jai nieko nepadarė, jos neketino nei papjauti, nei kitaip sužaloti. Tai buvo tik jo neblaivaus žodžiai. (b.l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

2013-12-15 pareiškimas, kuriuo M. S. pranešė, kad 2013-12-15, apie 10.00 val., į jos namus, adresu Plungės r., (duomenys neskelbtini), atėjęs anūkas A. S. išdaužė vonios kambario langą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, pagriebęs peilį grasino ją nudurti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 4)

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad 2013-12-15, apie 10.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r., atėjo anūkas, globotinis A. S., laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., su savo draugu M. K.. Abu buvo neblaivūs. Anūkas A. S. atsinešė alaus pakuotę, kurią gėrė kartu su M. K.. Begeriant anūkas pradėjo jai priekaištauti, jog ji privalo jam gražinti pinigus - 500 litų, kuriuos gaudavo kiekvieną mėnesį už jo globą, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Paėmęs katę, mėtė ją į šaldytuvą. Norėjo katę įmesti į liepsnojančią krosnį. Ji puolė gelbėti katės. Tada jis, paėmęs peilį nuo virtuvinės spintelės, jai būnant per du žingsnius nuo jo, pasakė, kad tuoj ją nusmeigs, kam ji yra reikalinga. Ji matė, kaip anūkas buvo užsimojęs peiliu ir, bijodama, kad tikrai nepapjautų, išbėgo iš trobos į lauką. Žinodama jo agresyvų būdą, lauke iškvietė policiją. Tą patį rytą, kai atėjo anūkas A. S., bet nebuvo dar įėjęs į vidų, ji pastebėjo, kad yra suskilęs vonios kambario lango stiklas. Įėjęs į vidų anūkas klausė, kas jai tą langą išdaužė. Tada ji jo paklausė, o kodėl jis išmušė ir kuris išmušė, jis ar Martynas, nes kažkuris iš jų beldėsi į langą. Ji yra įsitikinusi, kad lango stiklą išmušė anūkas A., nes išvakarėse stiklas buvo dar nesugadintas. A. S. neprisipažino, kad jis išdaužė stiklą, stovėjo, šaipėsi iš jos. Jos anūkas A. S. jai ne kartą yra grasinęs tai padegti, tai kitaip susidoroti, po to pats sakėsi pasikarsiąs. Keletą kartų yra bandęs kartis. Kartą yra buvęs atsukinėjęs dujas, grasindamas susprogdinti namą. A. S. yra agresyvaus būdo, ypač kai yra išgėręs. (b.l. 9)

Liudytojas M. K. parodė, kad jis tikslios datos nepamena, tai galėjo būti 2013-12-15, apie 10.00 val., kai su A. S. nuėjo pas jo močiutę M. S. į pastarosios namus, atsinešė alaus. Jis buvo blaivus, o A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Su A. S. gėrė alų, po to A. S. pradėjo konfliktuoti su savo močiute. A. S. pradėjo jai priekaištauti dėl savo vaikystės, vadino močiutę necenzūriniais žodžiais. Visas konfliktas vyko virtuvėje. Jis į jų konfliktą nesikišo. A. S., sėdėdamas prie stalo, paėmė į rankas peilį, buvusį ant stalo ir močiutei pasakė, kiek jis prisimena, kodėl ji senė dar nenusprogo. Kad A. S. būtų jai sakęs, kad papjaus, negirdėjo. M. S., priėjusi prie A. S., paėmė iš jo peilį ir padėjo ant spintelės. A. S. nė kiek nesipriešino peilio atėmimui. Ir toliau tarp jų vyko žodinis konfliktas. Kai po virtuvę vaikščiojo katinas, A. S., paėmęs ir atidaręs krosnies dureles, norėjo pagąsdinti močiutę, kad sudegins katiną. Katino jis nebūtų deginęs. Bet katiną A. S. metė į sieną. M. S. išsigandusi išėjo iš trobos. Gal po 10 minučių M. S. grįžo į vidų, o A. S. jau buvo nuėjęs miegoti. To fakto, kad A. S. būtų daužęs vonios lango stiklą, jis nematė. (b.l. 12)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-12-15 13:26:42 A. S. nustatytas 2.36 promilių girtumas. (b.l. 15)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes jis buvo stipriai išgėręs (2,36 promilės girtumas), buvo labai agresyvus (paėmęs katę mėtė ją į šaldytuvą, norėjo ją įmesti į liepsnojančią krosnį), vadinto nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, be to, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis jai ne kartą anksčiau yra grasinęs tai padegti, tai kitaip susidoroti, kartą yra buvęs atsukinėjęs dujas, grasindamas susprogdinti namą, todėl buvo reali fizinio susidorojimo baimė. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S., būdamas agresyvus, paveiktas alkoholio, paėmęs peilį, užsimojęs juo ir sakydamas, kad tuoj ją nusmeigs, veikė tiesiogine tyčia.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. paimdamas bei užsimodamas peiliu ir sakydamas, kad tuoj ją nusmeigs, įbaugino nukentėjusiąją M. S., kuriai susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir buvo suvoktas kaip realus pavojus, grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 ir 2 d., nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Kaltinamasis neteistas, Plungės rajono savivaldybės administracijos Platelių seniūnija nurodė, kad kaltinamasis jau ir anksčiau agresyviai elgėsi su nukentėjusiąja, baustas administracine tvarka. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d., bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamąjam įsakymui įsiteisėjus, A. S. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę- 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. nustatyti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-12-15 iki 2013-12-16 įskaitytinai, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė