Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Č. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. Č. priteista A. S. 6 172 Lt turtinei ir 60 000 neturtinei žalai atlyginti ir 4 592,80 Lt Valstybinei liginių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. L. , tačiau nuosprendis dėl jo neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. nuteistas už tai, kad tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė P. S. , o D. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis:

D. Č. ir D. L. 2007 m. liepos 27 d. apie 20 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami viešąją tvarką, viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, užpuolė P. S. : D. Č. pagaliu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į viršutinę kūno dalį, o kumščiu - 5 smūgius į veidą ir spyrė 3 kartus į šonus, o D. L. sudavė 5 smūgius kumščiais ir 1 kartą spyrė į šoną, tuo padarė P. S. dešinės kaktos pusės, kairio antakio, kairio apatinio voko, nosies viršūnės, viršugalvio, viršugalvio ir pakaušio kairės pusės, kairio dilbio, kairės plaštakos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas vokuose, kairio peties, alkūnės, abiejų alkūnių sričių, kairio dilbio, kairės plaštakos, abiejų liemens pusių, kairio klubo srityse, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to D. Č. pargriuvusiam P. S. kirvio pentimi sudavė du smūgius į pakaušio sritį, taip jam padarė muštines pakaušio ir viršugalvio žaizdas kairėje pusėje, traumines kaukolės skliauto ir pamatų kaulų lūžius, dėl ko, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos dešinės pusės smegenų dangalu, sukėlusiu smegenų kamieno įstrigimą, nukentėjusysis 2007 m. rugpjūčio 2 d. 22 val. 15 min. mirė.

Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, D. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino visapusiškai, ne vien tik kaltinimo, bet ir nuteistąjį teisinančiu aspektu. Nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, todėl nuosprendis peržiūrimas tik dėl padarytų esminių BPK normų pažeidimo ir švelnesnės bausmės paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas D. Č. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealią veikų sutaptį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia D. Č. veikos kvalifikacija neteisinga.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą nusikalstamos veikos motyvas (chuliganiškos paskatos) D. Č. inkriminuotas tinkamai ir jis nuteistas pagrįstai pagal šį įstatymą. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltininko veiką turėjus chuliganiškų paskatų pripažinta tai, kad D. Č. ir D. L. , pažeisdami viešąją tvarką, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems asmenims, užpuolė P. S. ir kiekvienas iš jų padarė tam tikrą sveikatos sutrikdymą. Tokia D. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau D. Č. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už tuos pačius veiksmus nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžio matyti, kad D. Č. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį P. S. . Nors paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be to, kad sumušė P. S. , D. Č. nepadarė. Jo nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo naikinamas ir D. Č. dėl to išteisinamas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Panevėžio apygardos teismas, skirdamas D. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino D. Č. asmenybę (niekur nedirba, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikalto būdamas nepilnametis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę D. Č. , taip pat įvertino ir tai, kad jis anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko jį 2007 m. balandžio 17 d. teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, taikė jam auklėjamojo poveikio priemones, tačiau nuteistasis netrukus vėl nusikalto neatlikęs teismo paskirtų įpareigojimų. Tai įrodo, kad D. Č. dėl ankstesnio netinkamo elgesio nepadarė jokių išvadų ir yra linkęs nusikalsti. Apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, tačiau jų nekonkretizuoja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė 2007 m. liepos 27 d., t. y. jau galiojant minėto straipsnio Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijai, kuri įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 21 d. ir numatė laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kaip matyti, Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, paskyrė D. Č. už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai švelnesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, D. Č. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Panevėžio apygardos teismas iš D. Č. priteisė nukentėjusiajai A. S. 6 172 Lt turtinei ir 60 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis neginčija iš jo priteistos turtinės žalos dydžio, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino iš D. Č. priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos aptarė nuosprendyje, todėl su jais nesutikti ar kitaip vertinti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iš nuosprendžio, nukentėjusioji A. S. dėl sūnaus nužudymo prašė priteisti 200 000 Lt neturinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nedirba, neturi turto, neturtinės žalos dydį sumažino iki 60 000 Lt. Iš tikrųjų, D. Č. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl atlikęs laisvės atėmimo bausmę turės galimybę dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Nuteistasis apeliaciniame skunde neišdėsto įtikinamų naujų argumentų, kuriems esant priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. priteista neturtinė žala nėra aiškiai per didelė arba neteisinga, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. Č. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais.

D. Č. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.