Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo palikti sutuoktinių pavardes: B.; B.; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su motina; 5) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 307 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko motinai; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui A. B. išlaikymo įsiskolinimą 8 352 Eur; 7) pripažinti 2/3 buto, esančio L. G. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 8) 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; 9) priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), 60% (210 vienetų) akcijų; 10) atsakovui priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), 34% (119 vienetų) akcijų; 11) priteisti atsakovui automobilį „Ford Scorpio“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12) priteisti atsakovui priekabą „Boeckman“ C20, valst.Nr. (duomenys neskelbtini); 13) priteisti atsakovui žirgą „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini); 14) priteisti atsakovui žirgą „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 15) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 618,43 Eur; 16) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 60 968 Eur kompensaciją; 17) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 8 352 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Nesutiko, kad šeimos būsto 2/3 dalys būtų pripažintos ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodė, kad į dalijamo turto balansą, ieškovė neįtraukia 840 000 Lt/243 280 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti 60 968 Eur piniginę kompensaciją už sodybos pagerinimą, kadangi sodyba yra šalių dukters R. B. vardu.Trečiasis asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie buvo tėvų pilnai nugriauti ir pastatyti iš naujo iš bendrų šeimos lėšų.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo G. B. prievolės vykdomojoje byloje Nr.0012/02/01692 ir Nr.0139/15/01112 yra asmeninės.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad abu tėvai turi galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei gali tinkamai prižiūrėti savo vaikus.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1987-06-27 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2489, tarp D. T. B. ir G. B. nutraukė. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą G. B.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – B.. Nustatė nepilnamečio vaiko A. B., gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo, išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-06-09 iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus atsakovo jau sumokėtas išlaikymo sūnui sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo, pavedant nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, motinai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 143 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise: automobilį Ford Scorpio, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Boeckman“ C20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 144 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 31 814,44 EUR kompensaciją. Pripažino prievolę 173 772 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-30 paskolos sutartį po santuokos nutraukimo solidaria G. B. ir D. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole. Pripažino prievolę 69 508,80 Eur UAB „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-03-30 paskolos po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo prievole. Pripažino prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos asmenine atsakovo prievole. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 57,92 Eur žyminio mokesčio bei 4 716,94 Eur advokato išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 3 000 Eur išlaidas už statybos ekspertizę, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipė vykdyti skubiai. Ieškinį kitoje dalyje atmetė.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovo elgesį, šalių paaiškinimus bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių sutuoktinės kaltę pagrindžiančių įrodymų, konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs tai, kad atsakovas pažeisdamas lojalumo pareigą, sutrikdė šeimos vidinius emocinius ryšius, dėl to sukėlė neigiamų išgyvenimų tiek ieškovei, tiek jų bendriems vaikams bei atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą ilgą laiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei.Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, byloje pateiktomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina D. T. B. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu laikė įrodytu, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo negu ieškovė. Nustatė, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. B. poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 400 EUR, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 225 EUR išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos medžiagą konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas niekada nevengė savo pareigos išlaikyti visus keturis vaikus, todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos motinos dovanotos lėšos buvo panaudotos buto pirkimui, o įsigydama butą ieškovė neišreiškė valios, kad dalis buto būtų įgyta asmeninėn nuosavybėn. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tai, kad ginčo bute atsakovas su šeima pragyveno 13 metų, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, teismas sprendė, kad ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina ½ dalis kompensacijos, t.y. 30 410,10 Eur.Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 287 vienetus paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kas sudaro 82 procentus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įmonės akcijų padalinimas natūra yra palankesnis. Perpus padalinti nesant galimumo, teismas atsakovui priteisė 1 vnt. akcijų daugiau, nes atsakovas yra šios įmonės direktorius, turi patirties versle, ieškovė įmonės veikloje nedalyvauja, todėl ieškovei priteistina 289,62 Eur kompensacija. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisęs kilnojamuosius daiktus - automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą „Boeckman“ C20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, ieškovės naudai priteisė ½ dalis transporto priemonių vertės kompensaciją, t.y. 977,47 Eur.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog faktiškai iširus šalių santuokai, šeimyniniai santykiai tarp sutuoktinių nenutrūko, pati ieškovė patvirtino, jog atsakovas mokėdavo už šeimos būstą, lankydavosi pas ieškovę ir išlaikė šeimą, atmetė ieškovės prašymą priteisti kompensaciją už 2009-07-17 parduotą katerį „Tracker“ ir katerio vežimėlį „Trailstar“, viso už 20 000 Lt, kadangi šias lėšas atsakovas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga konstatavo, kad turtas esantis (duomenys neskelbtini)., yra neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau santuokoje įgytos lėšos, kurias atsakovas be ieškovės sutikimo, investavo į naujų statinių, esančių trečiojo asmens R. B., turto pagerinimą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei kompensuoti ½ dalį 121 914,91 Eur sumos, kas sudarytų 60 957,45 Eur kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažėjimą (CK 3.98 str.3d.). Prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, kuri sudaro 289,62 Eur ir yra atsiradusi už atsakovo padarytus teisės pažeidimus, teismas pripažino asmenine atsakovo prievole.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-03-30 atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 840 000 Lt (243 280,82 EUR), kurie nėra grąžinti. Iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011-01-13 teismas nustatė, kad G. B. įsigijo 42 vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 600 000,24 Lt. Nurodė, kad iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog viso atsakovas į A. B. sąskaitą pervedė 600 000 Lt pagal 2011-01-13 akcijų – pirkimo pardavimo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad dalis, t.y. 600 000 Lt (173 772 Eur) atsakovo G. B. gautų pinigų pagal 2012-03-30 paskolos sutartį buvo panaudoti naujų bendrovės akcijų įsigijimui, kas lėmė bendro sutuoktinių turto padidėjimą, teismas sprendė, kad ši prievolės dalis - 173 772 Eur (600 000 Lt) – pripažįstama solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.109 str.). Atsakovui į bylą nepateikus jokių įrodymų, kad likusi paskolos dalis, t.y. 69 508,80 Eur buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 str.), teismas prievolės dalį - 69 508,80 EUR (240 000 Lt) – pripažino asmenine atsakovo prievole.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. T. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl 173722 EUR skolos po šalių santuokos nutraukimo pripažinimo solidaria prievole ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti pagal 2012 m. kovo 30 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 173772 EUR skolą asmenine atsakovo prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalis, t.y. 173772 EUR atsakovo gautų piniginių lėšų pagal 2012 m. kovo 30 d. paskolos sutartį panaudoti naujų bendrovės akcijų įsigijimui, nulėmė sutuoktinių turto padidėjimą, todėl laikytina solidaria šalių prievole. Apeliantė pirmosios instancijos teismui akcentavo, kad apie atsakovo prisiimtą prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį ji sužinojo tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir nepagrįsdamas jokiais rašytiniais dokumentais padarė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, jog pagal paskolos sutartį gauta lėšų dalis turėjo įtakos šalių turto padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybės, jog paskolos sutartis sudaryta 2012 m. kovo 30 d., tuo tarpu pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo sutartį piniginės lėšos akcijų pardavėjui pervestos buvo 2011 m. sausio 14 d. ir 2011 m. sausio 28 d., toks datų neatitikimas patvirtina, jog pagal paskolos sutartį gautos lėšos negalėjo būti panaudotos bendrovės akcijų įsigijimui. Apeliantė taip pat pažymi, jog minėtos paskolos sutarties 2.1 punktu paskolos davėjas įsipareigojo paskolą suteikti per 5 d., be to, šalims bylos nagrinėjimo metu sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas nei žodžiu, nei raštu nepateikė duomenų apie minėtos paskolos sudarymo faktą.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių prievolės kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdį. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovo skolinti pinigai buvo būtini ar panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė iš 2012 m. kovo 30 d. paskolos sutarties nėra gavusi jokios naudos ir nemačiusi minėtų lėšų, todėl laikytina, jog tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog remiantis CK 3.92 str. sudarant sandorį buvo reikalingas apeliantės parašas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismo iš naujo remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p., kadangi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. B. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. sausio 28 d. ir 2011 m. vasario 4 d. pavedimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atsakovo sąskaitą pervedė 600 000 Lt sumą ir tų pačių datų pavedimais atsakovas pervedė A. B. iš viso 600 000 Lt sumą pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų – pirkimo – pardavimo sutartį. Šeima nedisponavo tokio dydžio santaupomis ir akcijų įgyti nebūtų galėjusi. Kadangi atsakovui priklausė dauguma įmonės akcijų, jis įmonės vadovas, buvo tikimasi įsiskolinimą padengti iš būsimų dividendų. Tačiau prasidėjus krizei tapo aišku, kad įmonė dividendų nemokės. Pasikonsultavus su VMI dėl iš įmonės gautų lėšų į atsakovo sąskaitą, buvo išaiškinta, kad gautoms lėšoms privalu turėti paskolos sutartį. Apeliantė, neigdama, kad gautos lėšos buvo panaudotos akcijoms įsigyti nepaaiškina iš kokių lėšų tuomet jos įsigytos. Apeliantas neprieštarautų, kad ginčo prievolė būtų pripažinta jo asmenine prievole jeigu visos pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsigytos akcijos būtų pripažintos jo asmenine nuosavybe.Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog sprendimo dalis naikintina CPK 329 str. pagrindu. Pažymėjo, kad teismas neturi pareigos traukti į bylą trečiuoju asmeniu kiekvieno kreditoriaus. Esminis reikalavimas yra informuoti kreditorių apie vykstantį procesą. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo puikiai žinoma apie santuokos nutraukimo bylą, kadangi pagrindinis akcininkas bei įmonės vadovas betarpiškai dalyvavo byloje. Tai, kad teismas pasisakė dėl šalių prievolės kreditoriui pobūdžio negali būti laikoma kaip pasisakymas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, nes teismas priimdamas sprendimą privalo užtikrinti, kad teismo sprendimu nebūtų pažeisti kreditorių interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 1987 m. birželio 27 d. sudarė santuoką. Šeimyniniams santykiams faktiškai nutrūkus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisė ieškovei 1000 EUR neturtinę žalą iš atsakovo, nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo 225 EUR išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir padalino šalių turtą. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria dalis prievolės (173772 EUR) pagal 2012 m. kovo 30 d. atsakovo sudarytą paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta solidaria šalių prievole. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo vertindama ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Apeliantė skunde nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, kad ji nieko nežinojo apie minėtą paskolos sutartį ir pirmosios instancijos teismas formaliai, nesiremdamas jokiais rašytiniais įrodymais padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal paskolos sutartį gautų piniginių lėšų dalis (173772 EUR) turėjo įtakos šalių bendro turto padidėjimui, todėl yra laikytina solidaria šalių prievole. Kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo ir šalys to neginčija, jog nuo 2011-01-13 atsakovas valdo 287 (245+42) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovė ieškiniu reikalavo šias akcijas padalinti ir priteisti jai 60 proc. įmonės akcijų. 2012 m. kovo 30 d. atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 840 000 Lt (243 280,82 EUR) (3t., b.l.124-125). Iš byloje esančios 2011-01-13 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties turinio matyti, jog atsakovas G. B. iš A. B. nusipirko 42 vienetus (12 proc.) paprastųjų vardinių Įmonės akcijų, kurios įvertintos 600000,24 Lt (2t. b.l.142-144). Apeliantė akcentuoja aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta ankščiau nei ginčo paskolos sutartis. Tačiau kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su ginčo prievolės pobūdžiu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Byloje esantis atsakovo G. B. sąskaitos išrašas patvirtina faktinį 600000 Lt paskolos gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šių lėšų pervedimą A. B. pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo sutartį. Mokėjimo pavedimuose yra yra nurodyta lėšų paskirtis „pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo sutartį“. Kolegija taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog apeliantė nepateikė ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog šalys būdamos santuokoje turėjo kitų, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolintų lėšų 42 vienetų (12 proc.) paprastųjų vardinių Įmonės akcijų, kurios įvertintos 600000,24 Lt, įsigijimui. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog didžiausias pajamas B. šeima gaudavo kaip dividendus iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų (b.l. T1., b.l. 138), kurias atsakovas santuokos metu naudojo šeimos poreikiams tenkinti (4t. b.l.112-114).Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma bei nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis lėšų (173722 EUR) gautų pagal 2012 m. kovo 30 d. paskolos sutartį buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimui, kas laikytina bendro sutuoktinių turto padidėjimu. Taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų situacija, kuomet ieškovei nutraukiant santuoką priteisiama dalis pagal 2011 m. sausio 13 d. akcijų pirkimo sutartį įsigytų akcijų, o paskola, iš kurios gautomis lėšomis buvo įsigytos minėtos akcijos, būtų pripažinta asmenine atsakovo prievolė. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, pripažino prievolę pagal 2012 m. kovo 30 d. paskolos sutartį solidaria šalių prievole.Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, jog įstatymas numato, jog santuokos nutraukimo byloje turi būti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei duomenys, jog yra žinoma apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kt., trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kreditorius, net ir turėdamas informacijos apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, gali nuspręsti į jį nestoti, manydamas, kad jo metu priimtas sprendimas neturės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. gali savarankiškai nuspręsti, ar įgyvendinti jam suteiktą teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas G. B. yra kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios dalies akcininkas ir direktorius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma apie nagrinėjamą santuokos nutraukimo bylą ir turėjo galimybę įgyvendinti CK 3.126 str. nustatytą teisę ir įstoti į procesą, manydamas, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą iš pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.