Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. R., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. P. ir suinteresuotų asmenų D. R. ir A. B. motina J. B.. Jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, todėl dėl paveldėjimo į notarą pareiškėja nesikreipė, iki šiol nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šių metų balandžio pradžioje pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad SEB banke yra sukaupta J. B. II pakopos pensija. SEB banko pranešimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tuo adresu ilgą laiką niekas negyveno. Pareiškėjai grįžus į Šiaulius, pranešimas buvo įmestas į jos pašto dėžutę. Pareiškėja pageidauja pinigus paveldėti, tačiau negali, kadangi praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų pareiškimo nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), R. P. yra J. P. ir R. P. duktė (b. l. 8), J. P. (B.) ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), R. P. (P.) susituokė su A. P. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), SEB banko pranešime J. B. nurodyta, kad 2016-12-31 sukaupta pensijos suma yra 125,98 Eur (b. l. 10-13), Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2019-03-28 liudijime nurodyta, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios J. B., gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimą (b. l. 6). Pareiškėja pateikė dokumentus apie tai, kad nuo 2010-09-20 nuomojosi, o vėliau nusipirko būstą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-28).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, R. P. sužinojusi apie sukauptą pensiją banke, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, t. y. kreipėsi į palikimo vietos notarą, į teismą, tokiu būdu išreikšdama valią įgyti nuosavybės teisę į J. B. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad mirusi motina nuomojosi abi patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o pareiškėja po motinos mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), patalpino šiame bute mamos daiktus. Nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad R. P. po J. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.