Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

nuteistosios I. M. gynėjui ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. M. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

I. M. – pagal BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 300 str. 1 d. 10 000 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteista už tai, kad panaudojo dokumentą, žinodama, kad jis suklastotas: ji laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2006-12-21, būdama individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, siekdama įmonės vardu ir interesais dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose konkursuose bei žinodama, kad yra pasibaigęs leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – verstis ūkine komercine veikla galiojimo terminas, nenustatytam asmeniui suklastojus leidimą – higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kopijavimo būdu originale ar tarpinėje kopijoje uždengus/užklijavus visą pirminį dokumento galiojimo datos įrašą lapeliu su dabar esančiu įrašu „2007 10 25“, taip pakeitus dokumento galiojimo datą iš „2006-10-25“ į „2007-10-25“, ji patvirtino leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – žinodama, kad jis suklastotas, kopiją savo parašu ir spaudais „Savininkė I. M.“, „Lietuvos Respublika Klaipėda IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei atliko rankraštinį įrašą savo ranka „Kopija tikra“. Po to 2006-12-21 suklastotą 2005-10-25 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – kopiją kartu su kitais dokumentais pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo, esančio (duomenys neskelbtini), organizuoto konkurso viešųjų pirkimų komisijai.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“) nuteistas už tai, kad panaudojo dokumentą, žinodamas, kad jis suklastotas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama įmonės savininkės I. M., kuri eidama vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus juridinio asmens vardu įmonės naudai ir interesais, šio juridinio asmens vardu laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2006-12-21, siekdama įmonės vardu ir interesais dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose konkursuose bei žinodama, kad yra pasibaigęs leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – verstis ūkine komercine veikla galiojimo terminas, nenustatytam asmeniui suklastojus leidimą – higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kopijavimo metu originale ar tarpinėje kopijoje uždengus/užklijavus visą pirminį dokumento galiojimo datos įrašą lapeliu su dabar esančiu įrašu „2007 10 25“, taip pakeitus dokumento galiojimo datą iš „2006-10-25“ į „2007-10-25“, patvirtino leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – žinodama, kad jis suklastotas, kopiją savo parašu ir spaudais „Savininkė I. M.“, „Lietuvos Respublika Klaipėda IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei atliko rankraštinį įrašą savo ranka „Kopija tikra“. Po to 2006-12-21 suklastotą 2005-10-25 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) – kopiją kartu su kitais dokumentais I. M. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) depo, esančio (duomenys neskelbtini), organizuoto konkurso viešųjų pirkimų komisijai.

Nuteistoji I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliantė nurodo nesutinkanti su minėtu nuosprendžiu, mananti, kad jis yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių jos kaltę nusikaltimo padarymu patvirtinančių įrodymų. Nuteistosios teigimu, byloje būtina įrodyti, jog asmuo, panaudodamas suklastotą dokumentą, žinojo, jog tas dokumentai yra suklastotas. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, todėl turi būti įrodyta, jog asmuo supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, numato galimas pasekmes ir tokių pasekmių nori.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. 11K-313 (07), paminėjo daiktų ir dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolus (jų turinys nuosprendyje neanalizuojamas, neaptariamas, bylos lapai nenurodomi), paminėta ir „kita bylos medžiaga“, tačiau teismas, spręsdamas jos kaltės klausimą, visų šių įrodymų neanalizavo, nenurodė, kaip jie patvirtina jos kaltę. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia jos kaltę ir kurie tiesiogiai patvirtintų aplinkybę, kad ji, žinodama, jog higienos pasas yra suklastotas, jį pateikė konkursui. Pasak nuteistosios, nė vienas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių dėl to, kas, kada, kur ir kaip suklastojo leidimą – higienos pasą. Liudytojai, išskyrus D. K., neturėjo jokio ryšio su dokumentų konkursui rengimu ir pateikimu, kiti liudytojai net nedirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl jau vien dėl šios priežasties jie ir negalėjo nurodyti aplinkybių, kas, kur, kaip ir kada suklastojo minėtą higienos pasą. Tuo labiau nė vienas iš liudytojų nenurodė jokių aplinkybių, kad ji tikrai žinojo, jog panaudojamas suklastotas higienos pasas. Specialisto išvada tik patvirtina klastojimo faktą ir galimą klastojimo būdą, tačiau neatsako į klausimą, kas tai padarė, nepatvirtina, kad ji dokumentą naudojo žinodama, jog šis suklastotas. Taigi jokių tiesioginių įrodymų, kad ji žinojo, jog pateikiamas higienos pasas yra suklastotas, nėra. Nuosprendyje aptarti įrodymai negali būti laikomi ir netiesioginiais įrodymais, nes nėra jokių netiesioginių duomenų apie tai, jog ji tikrai žinodama, jog higienos pasas suklastotas, šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo. Be to, kaltė vien netiesioginiais įrodymais apskritai negali būti grindžiama, nes remiantis netiesioginiais įrodymais galima padaryti tik prielaidas, bet ne išvadas, o teismo nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Teismas nepagrįstai jos parodymus laikė nenuosekliais, nes, nurodydama, jog dokumentus galėjo suklastoti bet koks darbuotojas, ji turėjo omenyje ir D. K., nes ši irgi yra įmonės darbuotoja. Be to, ji kategoriškai nenurodė, kas konkrečiai suklastojo higienos pasą, o nurodė, kas tai galėjo padaryti. Todėl prieštaravimų tarp jos parodymų nėra. Apeliantės nuomone, D. K. parodymus reikia vertinti kritiškai, remtis jais kaip objektyviais, neginčytinais ir paneigiančiais jos parodymus, nėra pagrindo, nes neįtikėtina, kad atėjęs liudyti į teismą asmuo prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. neneigė ruošusi dokumentus konkursui, o kitos apklaustos liudytojos, įmonės darbuotojos, patvirtino, kad ji su D. K. sėdi viename kabinete, jos abi, o ne ji viena, yra susijusios su dokumentų tvarkymu.

Nuteistosios teigimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojų parodymai paneigia jos parodymus, tačiau kaltinamojo parodymų paneigimas nėra laikomas jo kaltės įrodymu. Vien paneigti kaltinamojo parodymus nepakanka, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik jei yra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas vadovavosi tuo, jog ji neįrodė, kad yra nekalta dėl nusikaltimo padarymo. Jos kaltė buvo grindžiama tik samprotavimais, prielaidomis ir spėliojimais. Tą faktą patvirtina jai pareikštų kaltinimų nenuoseklumas viso proceso metu. Esant tiems patiems įrodymams, iš pradžių jai buvo pareikštas įtarimas dėl dokumento suklastojimo (nors jokių įrodymų nebuvo). Vėliau prokuroras, pamatęs, kad nėra įrodymų dėl suklastojimo, nusprendė pakeisti įtarimą ir ėmė ją kaltinti dokumento suklastojimo organizavimu, liepus nenustatytam įmonės darbuotojui suklastoti higienos pasą (nors tokiam įtarimui pareikšti įrodymų taip pat nebuvo). O teismas nusprendė, kad nėra ir dokumento suklastojimo organizavimo įrodymų ir nuteisė ją už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą. Taigi kaltinimų turinys iš esmės keitėsi tris kartus, nors visą laiką įrodymai buvo tie patys.

Teismui iš kaltinimo pašalinus dokumento suklastojimo organizavimą, susidarė situacija, kad ji higienos paso nesuklastojo, jo suklastojimo neorganizavo, todėl liko neaišku, kodėl ji turėtų žinoti, kad dokumentas buvo suklastotas. Nustačius, kad ji niekaip nedalyvavo dokumento suklastojime, byloje turėjo būti pateikti ir ištirti tiesioginiai įrodymai, kad ji panaudojo suklastotą dokumentą, tikrai žinodama, jog jis suklastotas.

I. M. atkreipia dėmesį į, jos manymu, padarytus baudžiamojo proceso pažeidimus šioje byloje, dėl to, pasak jos, surinkti įrodymai negali būti laikomi teisėtais. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl ją iš esmės už tą pačią veiką nuteisė du kartus, nors BK 2 str. 6 d. tai draudžia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2006-12-21 buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkė buvo ji. Iš šios įmonės jokio atlyginimo kaip darbo užmokesčio ji negavo, nes individualios įmonės pelnas kartu buvo jos pajamos. Todėl už tą pačią nusikalstamą veiką ir jai, ir įmonei paskirtos baudos bus mokamos iš tų pačių pinigų, t. y. jos pajamos sumažės ne tik jai paskirtos baudos, bet ir įmonei paskirtos baudos dydžiu. Taip už tą pačią veiką ji bus nubausta du kartus.

Be to, nebuvo prokuroro pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą (pažeista BPK 169 str. 2 d.), neaišku, pagal kurį pareiškimą atliekamas tyrimas – ar pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, ar pagal UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ pareiškimą, netinkamai įformintas dokumentų paėmimas, teplioti procesiniai dokumentai, neišsamus ekspertinis tyrimas, neaišku, kokia medžiaga ekspertui pateikta, nes tai nenurodyta nei užduotyje, nei lydraštyje, netinkamai patvirtintos byloje esančių dokumentų kopijos. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pasibaigus nustatytiems proceso terminams, taip buvo pažeistos BPK 99 str., 101 str. 2 d., 102 str. 1 d., 176 str. 1 ir 2 d. nuostatos bei Generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos 5.2.1, 6, 6.1.1, 7, 7.1, 8, 10 ir 14 p. nuostatos.

I. M. pastebi, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog ji yra kaltinama pagal BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d., o nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog ji yra kaltinama pagal BK 24 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. Jos manymu, šis neatitikimas turėtų būti ištaisytas. Be to, teismas patenkino jos gynėjo prašymą pridėti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 112), tačiau šio skundo prie bylos medžiagos taip ir nepridėjo.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti ar paskirtą baudą sumažinti iki minimumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas nurodo manantis, kad šis nuosprendis yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką, be to, yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, specialisto išvada, tačiau nė vienas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių dėl to, kas, kada, kur ir kaip suklastojo leidimą – higienos pasą. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia juridinio asmens kaltę. Taigi darytina išvada, kad jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių juridinio asmens kaltę, nėra. Apeliantas palaiko nuteistosios I. M. apeliaciniame skunde šiuo klausimu išdėstytus argumentus.

Pasak atstovo advokato, I. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2006-12-21, tačiau tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, o buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios įmonės I. M. jokio darbo užmokesčio negaudavo, nes individualios įmonės pelnas yra kartu ir įmonės savininkės pajamos. Todėl už tą pačią nusikalstamą veiką paskyrus baudą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjai, ir I. M., abi baudos bus mokamos iš tų pačių pinigų, t. y. I. M. pajamos sumažės ne tik jai paskirtos baudos, bet ir įmonei paskirtos baudos dydžiu. Taip I. M. bus nubausta du kartus už tą pačią veiką, o BK 2 str. 6 d. draudžia tai daryti.

Apeliantas taip pat pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta, nes yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja, tačiau joks kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje nebuvo pateiktas, ji nebuvo pripažinta kaltinamąja, teisme kaltinimas nebuvo pakeistas. Individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinis statusas visiškai skiriasi. Šiems juridiniams asmenims taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, yra skirtinga jų atsakomybė, steigimo bei likvidavimo tvarka ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad iš esmės buvo tik formalus asmenų pasikeitimas, nes vietoje vienos formos juridinio asmens atsirado kitas juridinis asmuo. Tai, kad pertvarkant juridinį asmenį civilinės teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtam juridiniam asmeniui, nereiškia, kad paskui naująjį juridinį asmenį seka ir baudžiamoji atsakomybė. Nei BK, nei BPK nenumato, kad kaltinamam juridiniam asmeniui pakeitus teisinę formą, kaltinimai ir baudžiamoji atsakomybė pereina naujai įkurtam asmeniui. Todėl nesant tokios teisinės nuostatos, pirmosios instancijos teismas, nepasiremdamas jokia konkrečia teisės norma, nepagrįstai baudžiamąją atsakomybę perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas atkreipia dėmesį į juridinio asmens atstovavimo ir gynybos problemas šioje byloje, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu I. M., kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, pareiškė pageidavimą, kad jis gintų ne tik ją, bet ir jos individualią įmonę baudžiamojoje byloje. Tuo tikslu, nuvykus į apklausą prokuratūroje, buvo pateikti atitinkami dokumentai, I. M., kaip savininkė, pageidavo atstovauti savo įmonei, o jis pateikė orderį kaip gynėjas. Tačiau prokuratūra su tokiu atstovavimo ir gynybos variantu nesutiko ir siekė paskirti visiškai netinkamą įmonės atstovą. Vėliau prokurorė priėmė nutarimą atstovu paskirti jį, nes nebebuvo kitos išeities. Teisme buvo nurodyta, kad jis negali būti ir kaltinamosios I. M. gynėju, ir įmonės atstovu, nes gynėjas teisme nėra apklausiamas dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas gynėjo pareigas. Tačiau teismas nusprendė, kad atstovavimas šioje byloje yra tinkamas. Apklausiant jį kaip juridinio asmens atstovą, buvo tam tikri suvaržymai vien dėl to, kad jis turėjo būti apklausiamas dėl aplinkybių, kurias sužinojo iš I. M. kaip jos gynėjas, tai trukdė visiškai atlikti atstovo pareigas. Apelianto manymu, teismas turėjo sureaguoti į jo pareiškimą dėl netinkamo atstovavimo ir paskirti kitą juridinio asmens atstovą. Pažymėtina ir tai, kad byloje jis dalyvavo kaip juridinio asmens atstovas, tačiau juridinis asmuo gynėjo neturėjo, byla išnagrinėta be gynėjo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pasibaigus nustatytiems terminams, jų atlikimo terminas nebuvo tęsiamas. Taip buvo pažeistos BPK 99 str., 101 str. 2 d., 102 str. 1 d., 176 str. 1 ir 2 d. nuostatos bei Generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. I-47 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos nuostatos.

Teismo posėdžio metu nuteistosios I. M. gynėjas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžio dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“) naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliantų I. M. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę grindė liudytojų parodymais, specialisto išvada.

Apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti BPK 169 str. 2 d. reikalavimai, be to, nebuvo prokuroro pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ir neaišku, pagal kurį pareiškimą atliekamas tyrimas – ar pagal Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, ar pagal UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ pareiškimą yra nepagrįsti. Bylos duomenys (b. l. 1–2, t. 1) patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra gavo UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareiškimus dėl ĮI „(duomenys neskelbtini)“ suklastoto higienos paso pateikimo viešųjų pirkimų komisijai. Gavęs šiuos pareiškimus, prokuroras vadovavosi BPK 169 str. nuostatomis, užrašė rezoliuciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir priėmė sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kaip to reikalaujama BPK 164 str. 1 d. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 176 str.) nustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, konkretūs ikiteisminio tyrimo terminai nėra nustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami pažeidžiant proceso terminus. BPK 2 str. nuostatos įpareigoja prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą visais atvejais, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, todėl ta aplinkybė, jog prokuroras savo pavedime atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nenurodė pagal kieno pareiškimą turi būti atliekamas tyrimas neturi reikšmės ikiteisminio tyrimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes abu pareiškėjai nurodė tuos pačius nusikalstamos veikos požymius.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nėra surinkta jokių tiesioginių įrodymų, jog I. M. žinojo, kad viešųjų pirkimų komisijai pateikiamas higienos pasas yra suklastotas, yra nepagrįsti. Iš dalies galima sutikti su apeliantės skundo teiginiu, kad nuosprendyje teismas nemotyvavo savo išvadų dėl I. M. kaltės. BPK 305 str. 1 d. įpareigoja teismą išsamiai ir aiškiai išdėstyti įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas, kuriomis grindžiamas nuosprendis. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamosios I. M. veika atitinka LR BK 300 str. 1 d. kvalifikaciją. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis tuo, kad I. M. žinojo, jog skalbimo paslaugų konkursų organizatoriai reikalauja pateikti higienos paso kopijas ir tokį reikalavimą buvo pateikę ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas taip pat nuosprendyje pasisakė, kad nuteistosios parodymai dėl dokumentų paruošimo ir jų išsiuntimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir pripažino juos nelogiškais. Kaip vieną iš argumentų I. M. kaltei pagrįsti, teismas nurodė liudytojos L. P. parodymus, nes ji paaiškino, kad pasibaigus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ higienos paso galiojimo laikui, jis pratęstas nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nuosprendyje dėl I. M. kaltės pasisakė labai trumpai ir lakoniškai, tačiau negali teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo BPK 305 str. 1 d. nuostatas ir padarė išvadas dėl I. M. kaltės nesant tiesioginių įrodymų, remdamasis tik prielaidomis, kaip teigiama apeliantės skunde.

Byloje nustatyta, kad higienos paso kopiją viešųjų pirkimų komisijai patvirtino I. M. Apklausiama teisme ji teigė, kad neprisimenanti, kas išsiuntė dokumentus viešųjų pirkimų komisijai, tačiau neneigė, kad higienos paso kopiją savo parašu patvirtino ji. Jos teiginys, jog ji galėjusi nežinoti, kad higienos paso galiojimo laikas yra pasibaigęs, yra nelogiškas. Byloje nėra nustatyta, kas suklastojo higienos paso kopiją, pakeisdamas jo galiojimo laiką, todėl teismas pagrįstai atmetė I. M. pareikšto kaltinimo dalį dėl dokumento suklastojimo organizavimo, tačiau kiti bylos duomenys leidžia manyti, kad I. M. turėjo žinoti ir žinojo, jog skalbimo paslaugų paskelbto konkurso metu įmonės higienos paso galiojimo terminas yra pasibaigęs. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 177–178, t. 1) apklausta I. M. nurodė, kad apie konkurso paskelbimą sužinojusi interneto tinklalapyje, kad ji, kaip įmonės savininkė, nusprendusi dalyvauti paskelbtame konkurse. Ji žinojusi, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami konkurso komisijai. Šios apklausos metu I. M. nurodė, kad paruoštus dokumentus konkursui išsiuntusi likus kelioms ar dienai iki konkurso. Iš jos parodymų taip pat matyti, kad higienos pasas Klaipėdos visuomenės sveikatos centre po atlikto patikrinimo jai buvo išduotas asmeniškai 2005 10 25. Šioje apklausoje I. M. taip pat nurodė, kad pas ją į darbovietę atvykusiam AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ji rodžiusi higienos paso originalą, kad jame nurodyta dokumento galiojimo data – iki 2006 10 25 – skyrėsi nuo dokumento kopijoje nurodytos galiojimo datos – iki 2007 10 25, tačiau papildomų apklausų metu (b. l. 179–180, t. 1) I. M. pakeitė parodymus, teigdama, kad ji nežinanti, ar įmonėje yra šis dokumentas ir kad šis dokumentas dingo. Tokie I. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teismui daryti išvadą, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kad jais buvo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje esančio IĮ „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 20–22, t. 1) matyti, kad 2006 m. gruodžio 15 d. I. M., rašydama šį pasiūlymą, tarp kitų įmonės privalumų bendraujant su klientais akcentavo, kad „skalbinių kokybė tikrinama remiantis Lietuvos higienos normomis, suderintomis su valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba“ . Taigi akivaizdu, kad konkurso rezultatu labiausiai suinteresuota buvo pati I. M., o ne kuris kitas jos personalinės įmonės darbuotojas, todėl nelogiška manyti, kad savo parašu tvirtindama higienos paso kopiją, nuteistoji I. M. nesidomėjo šio dokumento turiniu ir jo galiojimo terminu. 2007 10 19 specialisto išvadoje Nr. 11K-313 (07) konstatuota, kad kopijavimo metu buvo pakeista higienos paso galiojimo data, kad kopija buvo padaryta ne nuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro išduoto higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) originalo, o nuo kito šio dokumento egzemplioriaus (b. l. 55–57, t. 1), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą ir pripažino I. M. kalta tuo, kad ji viešųjų pirkimų komisijai su kitais dokumentais pateikė dokumentą – įmonės higienos pasą, žinodama, kad jis suklastotas, ir tinkamai kvalifikavo jos nusikalstamą veiką.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nepagrįstai pripažino kalta UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl I. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“) kaltės neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

BK 20 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos. Šiame straipsnyje teigiama, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

BK 20 straipsnyje numatyta juridinio asmens, kaip savarankiško subjekto, baudžiamoji atsakomybė. Juridinio asmens kaip nusikaltimo subjekto sampratos baudžiamieji įstatymai neapibrėžia. Juridinių asmenų samprata ir rūšys apibrėžiamos Civilinio kodekso 2.33–2.35 straipsniuose bei 2.50 straipsnio 4 dalyje. Todėl siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn įmonę, įstaigą ar organizaciją būtina remtis nurodytų CK straipsnių nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų požymius ir rūšis, taip pat specialiųjų įstatymų, taikomų atskirų įmonių veiklai, normomis.

CK 2.33 str. nustatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga arba organizacija, kuri gali savo vardu įgyti teises bei pareigas, būti ieškovu arba atsakovu teisme. CK 2.74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatūs juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos konkrečios fizinio asmens savybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) išaiškino, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, gali padaryti tik BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyti atitinkamą statusą turintys fiziniai asmenys. Jie visais atvejais byloje turi būti nustatyti. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nėra sąlygota aplinkybės, ar nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo yra pats patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Toks asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatyme numatytais pagrindais, tačiau tai nepašalina juridinio asmens atsakomybės. BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų fizinių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dar nereiškia, kad už padarytas veikas visais atvejais baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo. Tai leidžia manyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtina nuostatą, jog juridinis asmuo turi būti laikomas atskiru teisinių santykių subjektu.

Kaltinimas dėl tikro dokumento suklastojimo ir dokumento, žinant, kad jis suklastotas, panaudojimo pagal BK 300 str. 1 d. buvo pareikštas individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pagal šį kaltinimą byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2008 10 13.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu (b. l. 111, t. 2) teismui tapo žinoma, kad 2008 m. spalio 23 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pasikeitė kaltinamo juridinio asmens statusas. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo taikomos BPK 256 str. nuostatos, prokuroras, pasikeitus kaltinamojo – juridinio asmens – statusui, neprašė keisti kaltinime juridiniam asmeniui nurodytas veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateiktas. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino kalta ir nubaudė 10000 Lt bauda remdamasis tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė yra personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja ir tai nulemia jos baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija mano, kad tokia pirmosios instancijos teismo nemotyvuota išvada negali būti pripažinta pagrįsta. Byloje nustatyta, kad personalinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registre, paliekant jai tą patį įmonės kodą – Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008 10 23. Juridinių asmenų teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos civilinio kodekso normos. Jos nustato skirtingą individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės teisinį statusą. Šiems civilinių teisinių santykių subjektams taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, jų veiklos finansinis reguliavimas, atsiskaitomybė, atsakomybė, steigimo bei likvidavimo tvarka yra skirtinga. Esant šiems skirtumams, pasikeitus juridinių asmenų formai, negalima teigti, kad iš esmės buvo tik formalus juridinių asmenų pasikeitimas, neturintis reikšmės pasikeitusio juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Baudžiamoji teisė, skirtingai negu civilinė teisė, nenumato, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti perkeliama kitam asmeniui, kuris nėra padaręs nusikalstamos veikos. BK 20 str. 2 d. nustato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padaro fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu. Kaltinimas juridiniam asmeniui IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas už laikotarpiu nuo 2006 10 25 iki 2006 12 21 padarytą nusikalstamą veiką. Taigi akivaizdu, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu, negalėjo padaryti nusikaltimo, nes tuo metu neegzistavo. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad nei Baudžiamojo kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato baudžiamosios atsakomybės perėjimo ar perkėlimo naujai įkurtam ir pakeitusiam teisinę formą juridiniam asmeniui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti kaltu juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis nedalyvavo padarant kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įgyvendinant Konstitucijos įtvirtintą teisinės valstybės principą bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs įstatymui, BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 300 str. 1 d. išteisintinas, o baudžiamasis procesas dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgdama į tai, kad priimamas juridinį asmenį išteisinantis nuosprendis, teisėjų kolegija dėl kitų juridinio asmens apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiuo nuosprendžiu, nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 09 21 nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir nubaustas 10000 Lt bauda juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir baudžiamąjį procesą šioje dalyje nutraukti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.