Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios M. M. IĮ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovui M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. ieškinys tenkinamas. Priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

5. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių dokumentų turinio nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla M. M. IĮ (toliau – ir Įmonė), bankroto administratoriumi paskirtas L. P., Įmonės savininkas M. M. buvo įpareigotas turto administratoriui perduoti visą Įmonės turtą ir visus dokumentus. Patikrinus Įmonės finansinius ir apskaitos dokumentus buvo nustatyta, jog Įmonei priklausė priekaba „RYDVAN A750/8 O1-DC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios priekabos atsakovas turto administratoriui neperdavė. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14906-19 nustatė, kad atsakovas priekabą pardavė ir gavo 2 000 Lt (579,24 Eur), pirkėjui atidavė priekabos registracijos liudijimą, techninės apžiūros aktą bei draudimo dokumentus, tačiau pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Atsakovas pardavė Įmonės turtą – priekabą, tačiau jokio apskaitos dokumento (PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderio) neišrašė, gautų pinigų neįnešė į Įmonės kasą. Tai yra atsakovas, kaip įmonės savininkas Įmonės finansinėje apskaitoje neapskaitė ir pasisavino 579,24 Eur. Šias sumas buvo galima skirti atsiskaitymui su kreditoriais. Ieškinio reikalavimai pagrįsti byloje esančiais dokumentais.

6. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

7. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, tai yra pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis). CK 2.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

8. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendžia, jog byloje nustatyta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę už ieškovei padarytą žalą, tai yra atsakovui neįtraukus į finansinę apskaitą įmonei sumokėtų sumų, neįnešus pinigų į kasą ir juos pasisavinus, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, įmonei buvo padaryta žala, todėl 579,24 Eur suma priteisiama iš atsakovo.

9. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomo iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovei bankrutavusiai M. M. individualiai įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita LT19 7181 1000 0346 8608, Šiaulių bankas, AB.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.