- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-26-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02497-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- K. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo tyrimo skyriaus specialistas R. B. 2014-09-02 priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas), kuriuo Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt (28 Eur) bauda už tai, kad jis 2014-05-17 22 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tuo Pažeidėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 p. reikalavimus.
Nesutikdamas su šiuo Nutarimu pažeidėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir mano, jog yra nubaustas nepagrįstai, kadangi įvykio metu elgėsi pakankamai rūpestingai, neviršijo leistino greičio, stengėsi važiuoti taip, kad nenukentėtų jam pravažiavimą užtvėrusio automobilio keleiviai. Pažymi, jog nustatyti automobilių apgadinimai patvirtina jo parodymus ir jo nekaltumą, o apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo ir jo atstovo prašymo paskirti eismo įvykio ekspertizę, nors pats teismas neturi reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų spręsti dėl asmens kaltės pagal padarytus transporto priemonių sužalojimus. Tvirtina, jog teismas neteisingai nustatė, jog jis galėjo matyti kitą automobilį, o tokią išvadą nepagrįstai padarė vadovaudamasis tik D. B. parodymais ir jo teiktomis foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota informacija neatitinka įvykio aplinkybių (nufotografuotas krūmas yra be lapų, nors įvykio metu jis buvo su lapais). Be to, apylinkės teismas nepagrįstai, vadovaudamasis išimtinai D. B. parodymais, konstatavo, jog pastarojo manevras jam nebuvo netikėtas. Papildomai pabrėžia, jog pagal D. B. parodymus, būtent jis matė ir stebėjo pagrindiniu keliu judančias transporto priemones, todėl puikiai matė ir atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įvykio aplinkybės yra nelogiškos, nes jo vairuojamas automobilis negalėjo per keletą sekundžių pasivyti D. B. automobilio ir į jį atsitrenkti. Pažeidėjas nurodo, jog, priešingai nei niekuo nemotyvuodamas nustatė apylinkės teismas, įvykio metu buvusi prietema bei krūmų tankumas neleido jam matyti D. B. automobilio. Negana to, apylinkės teismas net nenurodė, kodėl atmeta liudytojų parodymus, kurie patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad išvažiavimas iš kiemo, iš kurio važiavo D. B. buvo sunkiai matomas. Papildomai nurodo, kad būtent D. B. padarė KET taisyklių pažeidimus ir neįsitikino, kad išvažiuoti į pagrindinį kelią yra saugu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės bei nevažiavo arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto. Tvirtina, jog apylinkės teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, netenkino jo ir jo atstovų prašymo, nevertino ir nepasisakė dėl esminių argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas V. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, kadangi apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimu nukentėjusysis D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs, apylinkės teismas, atmesdamas Pažeidėjo skundą, nesirėmė jo parodymais, o skundžiama nutartis priimta remiantis objektyvia bylos medžiaga. Tvirtina, kad Pažeidėjas įvykio metu turėjo galimybę išvengti susidūrimo, o tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Pabrėžia, kad Pažeidėjo siekį sukelti eismo įvykį patvirtina jo elgesys, juo labiau kad jis iš stovėjimo vietos pradėjo važiuoti net neįsijungęs žibintų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pažeidėjas sutinka su paties įvykio aplinkybėmis, t. y. kad 2014-05-17 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. susidūrė jo ir D. B. vairuojami automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniu skundu ginčijama Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl šio eismo įvykio kaltas yra būtent Pažeidėjas. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas tvirtina, kad teismas vienpusiškai vertino byloje esančią informaciją, neaptarė ir nepasisakė dėl dalies byloje esančių duomenų ir todėl nevisapusiškai išsiaiškino bei įvertino bylos aplinkybes. Su tokia apelianto pozicija sutinka ir apygardos teismas.
ATPK 248 str. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Nagrinėjamu atveju, skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo pritarta Nutarime padarytoms išvadoms ir konstatuota, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas Pažeidėjas. Tokią išvadą apylinkės teismas daro remdamasis faktiškai vien byloje esančia eismo įvykio vietos schema bei automobilių apgadinimais, tačiau apygardos teismo vertinimu vien šių duomenų analizė, jų nelyginant su kitais byloje esančiais duomenimis bei aplinkybėmis, negali būti pakankamais duomenimis Pažeidėjo kaltei pagrįsti. Išties, eismo įvykio vietos schema yra pasirašyta abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir jie sutiko su šiame dokumente užfiksuotomis aplinkybėmis, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas priekinis bamperis, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ – galinės dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis (7 medžiagos lapas). Tačiau byloje be to, yra surinkta ir pakankamai daug kitų reikšmingų duomenų, apie kuriuos apylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė ir jų negretino tarpusavyje su pirmiau aptartais objektyviais duomenimis. Matyti, kad tyrimo ir apylinkės teismo posėdžio metu buvo apklausta eilė įvykio liudytojų (R. M., A. S., K. G., M. V., K. V., D. G.), kurie nuosekliai tvirtino, kad būtent D. B. staigiai išsuko iš sodybos nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio Pažeidėjo. Tokie liudytojų parodymai visiškai prieštarauja nukentėjusiojo D. B. ir liudytojo D. K. parodymams, kad įvykio metu nukentėjusiajam išsukant iš sodybos įvažiavimo Pažeidėjo automobilis stovėjo kiek toliau įsijungęs avarinius žibintus ir pradėjo važiuoti tik tada, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nevertino didesnės daugumos duomenų, nepasisakė, kodėl juos atmeta ir kuriais bei kodėl vadovaujasi priimamas sprendimą palikti galioti Nutarimą. Negana to, apylinkės teismo posėdžio metu nurodė D. B. nurodė, jog įvykio metu važiavo grioviu tam, kad nesukeltų avarijos (30 b. l.). Tokie jo paaiškinimai skundžiamoje nutartyje taip pat liko neįvertinti bei neaptarti, nors teismas ir pasisakė, kad D. B. važiavimas kairiąja kelio puse nebuvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui.
Tokiu būdu akivaizdžiai matyti, kad apylinkės teismas apsiribojo išimtinai eismo įvykio vietos schema ir automobiliams nustatytais apgadinimais, nevertindamas ir negretindamas šių įrodymų su kitais byloje esančiais duomenimis (Pažeidėjo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais), kas rodo, jog priimant skundžiamą nutartį liko neįvertinta dalis byloje surinktų faktinių duomenų. Tokia situacija kelia abejonių ir dėl to, ar byloje esantys duomenys yra pakankami išvadai dėl Pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn daryti ir nereikia rinkti jokių naujų papildomų objektyvių duomenų (skirti ekspertizę ar apklausti specialių žinių turintį asmenį).
Apygardos teismo vertinimu tokiu būdu pirmos instancijos teismas šiuo atveju nesilaikė jam nustatyto įpareigojimo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, ir dėl to sprendžia, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, joje nėra aptarti visi reikšmingi byloje esantys duomenys bei nepateiktas šių duomenų išsamesnis bei aiškesnis vertinimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p. teismas
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.