Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B., Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atstovui K.Vitkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko 2011-12-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.68N-1313955-11 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.68N-1313955-11 J. B. pagal LR ATPK 125str. paskirta 400,00Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK su skundu nesutiko, nes mano, kad priimtas nutarimas yra teisingas ir neturėtų būti keistinas, nes atitinka padarytą J. B. administracinį teisės pažeidimą, kurį įrodo byloje surinkti įrodymai.

Teismo posėdžio metu J. B. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo ir jo sutuoktinės nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad buvo vėlus metais ir jis su šeima grįžo iš tėvo metinių. Priartėjęs prie SB „Dituva“ maždaug nuo ženklo degalinė jis įjungė laisvą pavarą ir riedėjo link geležinkelio pervažos ir sustojo, o po to įjungęs pirmą pavarą pajudėjo ir pamatė per galinį langą pareigūnų automobilį su švyturėliais, kurie nurodė, kad jis pažeidė ženklą ir surašė protokolą. Nurodė, kad protokolą surašęs pareigūnas jau nebedirba, o pažeidimas įrodinėjamas tik protokolu ir liudytojų parodymais, tačiau jo sutuoktinės parodymai taip pat yra reikšmingi.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra J. B. sutuoktinė ir tą vakarą kartu važiavo automobilyje, tačiau vairavo jos sutuoktinis. Paaiškino, kad buvo labai blogas oras ir vėlu, todėl jie važiavo atsargiai. Nurodė, kad ji net pyktelėjo ant sutuoktinio kai šis įjungęs laisvą pavarą riedėjo, nes labai norėjo namo. Negalėjo pasakyti kokį atstumą įjungus laisvą pavarą automobilis riedėjo, tačiau nurodė, kad automobilis tikrai buvo sustojęs prieš pervažą. Paaiškino, kad ji pati vairuoja automobilį ir žino, kad automobilis iš inercijos gali judėti ilgai ir po to sustoja.

Liudytojas R. M., dirbantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnu, teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau pamena, kad kartu su kitu pareigūnu budėjo pagal patruliavimo grafiką ir vykdė eismo kontrolę, ir abu su kolega buvo išlipę iš tarnybinio automobilio. Nurodė, kad J. B. nesustojo prie „STOP“ ženklo, o tik gal stabtelėjo, tačiau visiškai nebuvo sustojęs, nors pagal taisykles vairuotojas privalo sustoti prieš geležinkelio pervažą. Nurodė, kad teritorija gerai matoma, apšviesta, o jis su kolega buvo nuo automobilio apie 20 metrų atstumu ir matė viską labai gerai.

Liudytojas A. M. į posėdį neatvyko, negrįžo teismo šaukimo šaknelė, be to paaiškėjo, kad jis nebedirba policijoje, todėl sutikus J. B. buvo nutarta jo nebeapklausti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (LR ATPK 302str. 1d. 1p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. LR ATPK 256str. 1 – 2d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, institucijos priėmusios nutarimą atstovo paaiškinimų, liudytojų R. M. ir L. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-12-10 J. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-12-10, apie 01.35val., Derceklių k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „OPEL OMEGA“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nesustojo prie kelio ženklo Nr.204 „STOP“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tai yra už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 175p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 125str. (b.l. 15-18). 2011-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.68N-1313955-11 J. B. pagal LR ATPK 125str. paskirta 400,00Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b.l. 14).

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768, 175 punkte numatyta, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

LR ATPK 125str. yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, tai yra už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis atitinkamomis LR ATPK nuostatomis, kuriose nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248str.), ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, todėl taikant administracinę atsakomybę, visos abejonės dėl pažeidėjo kaltės yra aiškinamos administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka LR ATPK 260str. reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹str.). Skundžiamas nutarimas atitinka LR ATPK 286str. reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 225str. 1d., 2d. 2p.).

J. B. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimą, tai yra neneigė, kad jis vairavo automobilį, tačiau teigė, kad jis sustojo prie „Stop“ ženklo esančio prieš pervažą. Duodamas pirminį rašytinį paaiškinimą J. B. nurodė, kad jis labai lėtai judėjo prie sankryžos, todėl ir stabdymas buvo nežymus, be to buvo blogas oras ir pareigūnai galėjo neužfiksuoti sustojimo. Analogiškas aplinkybes, kad J. B. sustojo prie „Stop“ ženklo prie pervažos patvirtino ir apklausta jo sutuoktinė L. B..

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, o jo parodymus patvirtino teismo posėdžio apklausta jo sutuoktinė L. B., tačiau tai, kad J. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F534124 bet ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas R. M., kuris patvirtino kad J. B. vairuodamas automobilį nesustojo prie „Stop“ ženklo, esančio prie pervažos, tai yra nurodė analogiškas aplinkybes kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Nenustatyta, kad pareigūnas R. M. būtų suinteresuotas duoti byloje klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno nurodytais faktais, nes R. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, prieštaravimų juose nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti šio policijos pareigūno parodymais, nes R. M. yra policijos pareigūnas – valstybės tarnautojas, kurio vienas iš uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (Policijos veiklos įstatymo 2 ir 5 str.), yra nepriekaištingos reputacijos, nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Liudytoja L. B., yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, kuri suinteresuota bylos baigtimi todėl jos parodymai vertintini kaip siekis, kad J. B. išvengtų administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo R. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo LR ATPK 125str. sudėtį, todėl nutarime veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindo naikinti nutarimo.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. LR ATPK 30str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą) pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30²str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skirdamas nuobaudą, pareigūnas iš esmės laikėsi nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių ir paskyrė nuobaudą sankcijos ribose, nes nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sukinančių aplinkybių, todėl pagrįstai paskyrė – 400,00 Lt baudą su specialios teisės atėmimu 2 mėnesiams, todėl nėra pagrindo keisti nuobaudos. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (LR ATPK 20str.). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Asmeninis komfortas, darbinių funkcijų atlikimas ar darbų apimčių buvimas nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes yra galimybė pasinaudoti visuomeniniu ar privačiu transportu.

Pagal LR ATPK 313 str. 1d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo nutarimu jam paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Tačiau atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (LR ATPK 313 str. 4d.). Įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas 40 dienų terminas prašymui dėl baudos išdėstymo pateikti J. B. pasiūlytina su prašymu dėl baudos išdėstymo kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją, tai yra Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2011-12-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-1313955-11 palikti nepakeistą.

Dėl baudos išdėstymo dalimis J. B. pasiūlyti kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.