Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl nekilnojamo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motina, naudodamasi visais gyvenamajame name esančiais patogumais, komunikacijomis, paslaugomis, už nieką nemoka, ji net šaltuoju metų laiku nešildo savo kambarių. Jis yra sumokėjęs 722,61 Eur už namo apšildymą bei komunalinius mokesčius, todėl ieškovė turėtų sumokėti pusę šios sumos. Atsakovė už gyvenamojo namo išlaikymą nemoka nuo 2015-06-18, todėl viso namo išlaikymo našta gula ant jo pečių.

Be to gyvenamajam namui reikalingas neatidėliotinas remontas, o atsakovė jam neleidžia tinkamai prižiūrėti gyvenamojo namo. Jis ne kartą bandė susitarti, kad motina jo šeimai leistų naudotis dar vienu kambariu ir dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė į jokius geranoriškus susitarimus nesileidžia. Todėl tikslinga būtų atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam turtą paliekant turtą natūra, o atsakovei išmokant kompensaciją pinigais.

Gyvenamąjį namą padalinti natūra nėra jokių galimybių, nes atsakovė nenori niekuo dalintis. Norint gyvenamąjį namą atidalinti, reikėtų patirti neprotingai dideles išlaidas, nes reikėtų įvesti atskirą kanalizaciją, santechniką, elektrą bei padaryti atskirus įėjimus. Atsakovė nemoka už būsto išlaikymą, o apie papildomas lėšas būstui atidalinti, nesileidžia į jokias kalbas. Tokiu būdu, atidalijimas natūra yra akivaizdžiai neracionalus.

Jis sutinka sumokėti atsakovei kompensaciją, atitinkančią tikrąją atidalijamo turto vertę. Remiasi VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriama nurodoma gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo rinkos vertė ir kurios nustatymo data yra 2016-01-8, ir iš esmės atitinka realią turto vertę, todėl jis sumokėtų 8496,50 Eur piniginę kompensaciją.

2015-06-18 naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kaip daiktinė teisė buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre.

2016-01-25 buvęs sutuoktinis savo namų valdos dalį padovanojo jų sūnui - ieškovui G. L.. S. G. kartu su dabartine ieškovo sutuoktine tėvo dalyje- mansardoje esančiomis patalpomis, naudojosi ir gyveno nuo 2011 metų. Tose patalpose iki G. įsikraustymo į mansardos patalpas, gyveno kitas jos sūnus, ieškovo brolis. Jis brolį tiesiog išmetė iš patalpų, todėl kitas jos sūnus iš karto išsikraustė pas močiutę. Dar ieškovas nebuvo namo dalies savininkas, tačiau jau tada pradėjo ją terorizuoti, pradėjo rašyti pareiškimus policijai. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai ji atsisakė sūnui tarnauti. Abu laikė gyvulius. Laiku bėgant, ieškovas atsiribojo nuo gyvulių priežiūros, pašarų jiems ruošimo, nors gautus pinigus dalinosi pusiau. Siekdama negilinti konfliktinės situacijos, susiklosčiusios tarp jos ir sūnaus, ji nuo 2015 m. liepos mėnesio apsigyveno motinos name ir iki šio laiko jame gyvena. Šiuo metu jau ir prižiūri seno amžiaus motiną.

Ieškovas turi seserį, kurį dirba Kaune, tačiau neturi nuosavo būsto, būstą nuomojasi už 800 Lt. Ieškovo brolis taip pat nuosavo būsto neturi, gyvena pas močiutę, kartu su ja.

Ginčo name ji gyvena nuo 1985 metų. Čia gimė, užaugo ir gyveno vaikai. Kitos gyvenamosios patalpos ji neturi. Gyvena jos motinai priklausančiame name, tačiau tik laikinai, nes motinai mirus, esant ir kitiems- dar dviem (be jos) motinos turto paveldėtojams, ji neturės išskirtinės teisės į motinos turto paveldėjimą. Motinos valia nežinoma, o testamento kiek jai žinoma, motina nėra surašiusi. Ji sutinka su visais turto atidalijimo variantais, t. y. sutiktų išmokėti sūnui kompensaciją, pati ieškojo sūnui ir jo šeimai tinkamo gyventi parduodamo būsto. Kaip bendraturtė sutiktų ir dėl gyvenamojo namo pertvarkymų dėl jo atsidalijimo, nes toks pertvarkymas galimas, tačiau ieškovas su bet kokiais jos pasiūlymais nesutinka, siekdamas ją išvaryti iš namų. Ieškovo pasiūlytas būdas- išmokėti kompensaciją nesąžiningas tiek jos, tiek ieškovo brolio ir sesers atžvilgiu. Pirmiausia, tai už siūlomą kompensaciją pinigais, ji negalėtų įsigyti gyvenamosios patalpos ir neturėtų kur gyventi, o kiti vaikai netektų namų, kuriuose gimė ir užaugo, o ieškovas nėra išskirtinis iš vaikų tuo atveju, kad jam atitektų visa namų valda. Todėl ieškovo siūlomas toks atsidalijimo būdas jai nėra tinkamas. Be to, pats ieškinys jai yra staigmena, nes sūnus niekada dėl atsidalijimo nekalbėjo. Poreikio atsidalijimui šiuo momentu ir nėra, nes nuo 2015 m. liepos mėnesio name ji negyvena, gyvena tik ieškovas su šeima.

Nors ieškovo šeima susideda iš 4 asmenų, tačiau jis niekada nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su turto išlaikymu. Ji mokėjo ir už vandenį ir už elektrą bei kitus mokesčius, šaltajam sezonui pirkdavo malkas, o atsakovas prie būsto išlaikymo jokia forma neprisidėjo. Sūnaus šeima naudojosi jos vardu sudaryta internetinio ryšio paslauga, tačiau už ją nemokėjo, nors žadėjo. Nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2015-07-27 už elektrą AB „L.“ ji yra sumokėjusi 796,91 Eur.

Dar iki santuokos nutraukimo, nuo 2013 metų ji gyveno viena, nes sutuoktinis išėjo gyventi kitur, nors mokesčius ji mokėjo ir už ieškovą ir už kartu gyvenančią draugę, vėliau tapusia jo sutuoktine, ir už jų nepilnamečius vaikus. Tik jau nuo 2015-07-27 ji sumokėjo už elektros energiją mažesnę sumą, nei buvo sunaudota pagal faktą, nes likusią dalį turėjo sumokėti ieškovas, kaip bendraturtis.

Paskutinį kartą už šaltą vandenį ji mokėjo 2015-06-06 24,19 Eur, skaitiklių parodymams esant nuo 135 iki 135 ir nuo 366 iki 372. Tokiu būdu, ji yra sumokėjusi tiek už save, tiek už ieškovą ir jo šeimos barius. Už vandenį ji mokėti neprivalo, nes sodyboje negyvena ir faktiškai vandeniu nesinaudoja. Vien tik pagal pateikiamus dokumentus, už šaltą vandenį ir nuotekas yra sumokėjusi 144,62 Eur laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2015-06-16. Pateiktose apmokėjimui sąskaitose deklaruojami 3 asmenys, nors faktiškai paskutiniu metu gyveno- 5, 4 iš kurių buvo ieškovas ir jo šeimos nariai.

Po santuokos nutraukimo ji su šia įmone sudarė sutartį ir mokesčius moka savarankiškai pagal jai tenkančią nekilnojamo turto dalį. Ji sutinka, jog ieškovas turėjo išlaidų namo apšildymui, nupirkdamas kietą kurą 118,38 Eur sumai. Tačiau atlikus užskaitas, kiek ji yra sumokėjusi už ieškovo ir jo šeimos narių sunaudotą vandenį ir elektros energiją, ji ieškovui nėra skolinga, veikiau atvirkščiai.

Ieškovas nėra išnaudojęs galimybių parengti žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų atidalijimo natūra projektą, o problemą sprendžia jam patogiausiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė.

Byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas ir išlaidų apmokėjimo už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą klausimas.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

Ieškovas 2016-01-25 dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovė 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo pagrindu tapo ginčo nekilnojamo turto- žemės sklypo ir gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, valdantys asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį ginčo nekilnojamo turto.

Pažymėtina, kad 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kuri buvo išviešinta Nekilnojamo turto registre.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi, ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti ir atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo patalpomis ar kito nekilnojamo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, o sprendžiant ginčą, įrodinėjimo dalyku byloje. Kaip nurodyta anksčiau, 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kuri yra privaloma ieškovui, kuris vėliau įgijo to namo dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nes naudojimosi namu tvarka tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio įregistruota viešame registre (CK 4.81 str.2 d.).

Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, kai taip palengvinamas ar supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, kurie gali kilti tarp bendraturčių.

CK 4.80 str. 2 d. nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai- daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, o kitu atveju- bendraturtis gali gauti kompensaciją pinigais. Tokiu būdu, įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamą daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Kasacinėje praktikoje suformuluota taisyklė, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, t. y. visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant proporcingą žalą jo paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą bus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, atidalijamam bendraturčiui gali būti priteista kompensacija pinigais. Klausimas dėl atidalijimo būdo, neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali ir nesutapti. Ieškovas prašo taikyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą- kompensaciją pinigais, o atsakovė nesutinka su išimtiniu nuosavybės atidalijimo būdu, nurodydama ir sutikdama, kad namas būtų atidalintas natūra. Šiuo atveju yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, todėl vertintinas kiekvieno iš bendraturčių interesas, o ginčas spręstinas, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo siūlyta ginčą išspręsti taikiai, pasirenkant protingus bendraturčių atsiskyrimo variantus, t. y. svarstant būdą dėl kito gyvenamojo namo toje gyvenamojoje vietovėje pirkimo ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją už jo dalį, taip pat svarstytas ir atsidalijimo būdas natūra, kuris kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu yra galimas, be žalos daiktui, atsakovei prisidedant pinigais už bendrų konstrukcijų pagerinimą ir kt. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal bylos aplinkybes, poreikis atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės didesnis yra iš ieškovo pusės, neaiškios yra ieškovo galimybės išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, taip pat kaip ir galimybė už atsakovei ieškovo skiriamą kompensaciją įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovei neturint kitos gyvenamosios patalpos ir esant dar dviem atsakovės vaikams, ieškovo broliui ir seseriai, nors ir pilnamečiams, bet neturintiems savo gyvenamosios patalpos, turi likti galimybė naudotis vienam iš jų tėvų priklausančiomis patalpomis. Svarbi ir kita aplinkybė, jog ginčas vyksta tarp motinos ir sūnaus ir dėl turto, kuriame atsakovė gyvena nuo 1985 metų, kur gimė, užaugo ir gyveno jos vaikai, net ir pats ieškovas.

Nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.1d.). Taigi pagal šio straipsnio prasmę ši teisė gali pasibaigti tik savininko noru. Atsakovė nenori, kad jos nuosavybės teisė pasibaigtų, todėl kompensaciją pinigais gali gauti atsidalijantis bendraturtis, kuris pats tokiu būdu sutinka nutraukti bendrąją nuosavybę. (Teismų praktika, Nr. 14, 2000-04-11 nutartis).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, net ir vykstant ginčui teisme. Bylos duomenimis, ieškovas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą, nors atsakovė sutiko su visais galimais variantais, išskyrus jos nuosavybės nutraukimą. Ieškovas net nesvarstė galimybės dėl turto atidalijimo natūra. Dėl nurodytų priežasčių, ieškinys dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmestinas.

Dėl bendraturčių prievolės išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą objektą.

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Šiuo atveju svarbi yra aplinkybė, kad atsakovė ginčo objekto bendraturte pirmiausia tapo su buvusiu sutuoktiniu po santuokos nutraukimo 2015-06-18 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu. Bendraturte su ieškovu- sūnumi G. ji tapo 2016-01-25, buvusiam sutuoktiniui padovanojus nekilnojamo turto dalį sūnui. Tokiu būdu, nuostoliai, atsiradę dėl ieškovo sumokėtų mokesčių už elektros energiją, vandenį, šiukšles, kieto kuro pirkimo išlaidos skaičiuotinos nuo 2016-01-25, kai ieškovas tapo nekilnojamo turto bendraturčiu, tik nuo šios datos atsirado jo reikalavimo teisė į kitą bendraturtį. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio, atsakovė ginčo name negyvena, gyvena tik ieškovas su šeima (4 asmenys). Šios aplinkybės ieškovas nekvestionuoja. Nustatyta, kad sunaudotos elektros energijos ir vandens bei nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisus. Namas apšildomas kietu kuru, o mokestis už šiukšles skaičiuotinas proporcingai turimai ploto daliai. Dėl to, prievolė mokėti mokesčius už paslaugas, kurios apskaitomos pagal skaitiklių parodymus- už elektros energiją, vandenį ir nuotekas nuo 2015 m. liepos mėnesio, t. y. nuo tos datos, kai atsakovė name negyvena, tenka ieškovui. Rinkliavą už šiukšles pagal byloje esančius duomenis, atsakovė moka proporcingai turimai namo ploto daliai nuo 2015-07-01 pagal byloje esančius duomenis, todėl ieškovas turi pareigą mokėti rinkliavą proporcingai jo turimo ploto daliai. Atsakovė sutinka, jog lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie namo apšildymo, t.y. pasidalinti kieto kuro pirkimo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ieškovė mokėjo mokesčius už žemę, už elektros energiją, vandenį ir nuotekas bei už šiukšles iki 2015 m. liepos mėnesio, kai ieškovas faktiškai gyveno bute, bet dar nebuvo bendraturtis, pripažintina, kad atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra pagrindo priteisti šias išlaidas iš atsakovės ieškovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.2 d., 98 str. 2 d.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.) nepriteistinos, nes jos neviršija 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. L. R. L. 1650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.