Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-723-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
1-723-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54041-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-723-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-54041-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiajai V. G., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) r. sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas:

1) 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, bauda sumokėta;

2) 2016 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 18 MGL (677,88 Eur) bauda, bauda sumokėta 2017 m. rugpjūčio 23 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y.:

A. B. 2016 m. lapkričio 16 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., t. y. sugriebė ją už plaukų ir pagriovė ant grindų, su koja prispaudė galvą, o su kita koja spardė į krūtinę, paėmęs lygintuvą trenkė juo per galvą V. G., spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų, smaugė, padarydamas nukentėjusiajai netaisyklingos formos poodines kraujosruvas dešinio ausies kaušelio apatinės dalies, dešinio peties viršutinio užpakalinio paviršiaus ir dešinio klubo šono srityse, kaklo srities sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą su kairės pusės X šonkaulio lūžiu, pavienius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ir tokiais veiksmais A. B. V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. B. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nesutiko su kaltinimu. Paaiškino, kad negali nurodyti įvykio aplinkybių, nes jo nebuvo. Nurodė, kad su V. G. niekada kartu negyveno, o tik susitikinėjo. Jie nebuvo artimi, buvo tik draugai, pažįstami. V. ateidavo į svečius, taip bendravo apie metus laiko. Šiai dienai tokie pat santykiai likę. Jis niekada nemušė V.. Tą dieną V. buvo atvykusi pas jį į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tarp jų nebuvo jokio konflikto, jis negriebė V. už plakų, ir jos nepargriovė. Jie buvo vieni du, alkoholio nevartojo. Jis pats retai kada išgeria, bet V. tuo metu gana daug vartojo alkoholio, ji jau savaitę laiko buvo neblaivi, buvo neadekvati, jis prašė jos negerti, ją ramindavo. Jis žinojo, kad tuo metu V. vartojo vaistus, bet nežino kokius, bet ji būdavo apsvaigusi nuo jų. V. tuo metu buvo sunki situacija, jai skaudėjo emociškai. Žino, kad anksčiau V. darėsi operaciją. Apie V. sužalojimą jis sužinojo po kelių dienų, kai buvo parašytas pareiškimas, tada V. jam pasakė „tau bus „viskas“, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Po to, jie dar buvo susitikę, bet V. niekuo nesiskundė, jis nematė jokių nubrozdinimų. Mano, kad V. dėl jos tuometinės būklės galėjo bet kur kristi ir susižaloti. Po įvykio V. su juo nesusisiekė apie mėnesį laiko, bet po to jie vėl bendravo kaip įprastai. V. jam nesiskundė dėl jokių sužalojimų. Jei jis būtų iš tikrųjų sumušęs V., tai ji nebūtų daugiau bendravusi su juo. Kiek jis žino, tuo metu V. gyveno pas savo mamą. Jis nėra buvęs pas V. tėvus namuose. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje priklauso jam asmenine nuosavybe. V. daiktų jo bute nėra. Raktus nuo buto galėjo būti davęs V., bet tam, kad ji prižiūrėtų jo katiną, kai jis būna išvykęs. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos pažįstamas. Jie pažįstami apie metus laiko. Su A. jie nėra susipykę. Šiuo metu ji bendrauja su A., bet bendro ūkio jie neveda ir niekada nevedė. Jų santykiai buvo ir dabar yra artimi. Nurodė, kad A. inkriminuojamo įvykio nebuvo, dabar ji bando taisyti situaciją, nes jai nepatogu prieš A., prieš savo tėvus. Negali paaiškinti, kodėl kreipėsi su pareiškimu į policiją. Paaiškino, kad tuo metu jos emocinė būsena buvo sunki dėl asmeninių dalykų, ji vartojo stiprius raminamuosius vaistus ir alkoholį kartu, nors anksčiau ji to nebuvo dariusi. Šiuo metu ji daug ko negali paaiškinti, nes tada nesuvokė dalykų, kuriuos padarė. Nurodė, kad ji pati susižalojo prieš savaitę iki tariamo įvykio, kai vartojo vaistus ir alkoholį, be to, ji buvo arklidėse Kalotėje, jojo arkliu ir nukrito. Nurodė, kad į ligoninę kreipėsi, nes praėjo vaistų veikimas, pradėjo mausti, bet dar nebuvo visiškai blaivi. Pažymėjo, kad į policiją kreipėsi taip pat būdama neadekvati, nes buvo išgėrusi vaistų. Mano, kad pareiškimą parašė todėl, kad tuo metu su A. jie buvo susiginčiję. Ji tikėjosi santykių kaip moters su vyru, bet A. ją kažkuo nuvylė, jai sužaidė pavydas, nes ji buvo pričiupusi A. su kitomis merginomis, tuo momentu jai tai nebuvo smulkmena. Patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną ji buvo pas A., bet jis buvo blaivas, o ji – ne. Dėl savo tuometinės emocinės būklės, ji niekur nesikreipė, nes būna gyvenime visokių etapų, kartais nesupranta, kad elgiasi neadekvačiai, o ji tuo metu nesuprato, kad jos būklė yra tokia bloga. Ji vartojo raminamuosius vaistus, kuriuos jai buvo paskyręs gydytojas po plastinės operacijos atlikimo, kurią ji buvo pasidariusi prieš metus laiko. Nurodė, kad ji gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Mama nežinojo, kad ji su A. draugauja. Po sužalojimų, ji gyveno pas tėvus. Mama nieko nematė, nes nebuvo išorinių sužalojimų. Buvo diagnozuoti šonkaulių sutrenkimai, bet ne veido. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, jos sesuo G. G. yra direktorė. Su seserimi artimai nesibičiuliauja, bet bendrauja. Sesuo jos būseną matydavo. Tuo laikotarpiu ji dirbo, bet darbo pobūdis jai leidžia nebūti nuolat ofise. Kaip ji tada nuvyko iš A. buto į ligoninę ir į policiją, ji neprisimena, bet tikrai pati nevairavo. Pažymėjo, kad A. nebijo. Nurodė, kad teismas turėtų vadovautis ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet teismo metu duotais parodymais.

Liudytojas policijos pareigūnas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. B. jam nematytas, nukentėjusioji V. G. matyta. Ji (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sumušta sugyventinio, su kuriuo kartu gyvena, miega, veda bendrą ūkį. Neprisiminė, ar buvo gautas kreipimasis iš ligoninės, ar V. pati kreipėsi. Nurodė, kad nukentėjusioji aiškiai kalbėjo, šokas buvo jau praėjęs, tik emocijos išlikusios. Nukentėjusioji pasakė, kad A. B. jos neišleido išeiti, ji buvo uždaryta. Tik po to, kai ji sugirdė migdomųjų sugyventiniui ir jis užmigo, ji ryte išėjo iš namų, pasiskambino draugei kirpėjai, tada kreipėsi į ligoninę. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, davė nukentėjusiajai siuntimą atlikti medicininę ekspertizę. Tada jis nusiuntė patrulių ekipažą į namus (duomenys neskelbtini) g., ten niekas jų neįsileido, nieko nerado namuose, tada medžiaga buvo perduota ikiteisminiam tyrimui. Mano, kad nukentėjusioji pateikdama pareikšimą, sakė teisybę, davė teisingus parodymus. Ji sakė, kad dar likusios mėlynės, klausė, ar parodyti. Jis sakė, kad nereikia, parodys ekspertui. Prisiminė, kad ant nukentėjusiosios veido buvo mėlynė. Nukentėjusioji pasakojo ir apie ankstesnius smurto atvejus, bet taip stipriai sumušta buvo pirmą kartą. Nukentėjusioji buvo sumušta, pas juos turėjo būti bute dar draugas, visi kartu vakarojo, po to kilo konfliktas. Nukentėjusioji sakė, kad sugyventinis ją mušė draugo akivaizdoje, bet tas draugas pasišalino. Nukentėjusiajai batu prispaudė kaklą, ją gulinčią mušė. Ji prašė draugo pagalbos, bet jis nesikišo, nes tai buvo sugyventinių reikalas. Ją visą vakarą mušė. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda galvą, nuėjo vaistų išgerti ir tada ji sugyventiniui padavė migdomųjų vaistų, nuo kurių šis užmigo. Nurodė, kad po apklausos nukentėjusioji perskaitė surašytą pareiškimą, viską suprato, net pasiėmė kopiją.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. B. ji nėra mačiusi, o nukentėjusiąją V. G. pažįsta seniai. Jos draugės, bet susitinka retai, gal vieną kartą per metus. Apie 2016 m. lapkričio 16 d. prisiminė, kad ji dirbo grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo diena, ne rytas, ji buvo viduje, kai per vitrininius langus pamatė V.. V. buvo su žiemine striuke, pavargusi, ar neišsimiegojusi, silpna. V. buvo su mašina. V. paskambino jai ir paprašė nuvežti iki ligoninės. Ji nevežė V. į ligoninę, bet grįžo atgal į darbą. Iš išorės ji nematė jokių V. sužalojimų, nes V. buvo su juoda striuke dideliu kapišonu. Neprisimena, ar kapišonas buvo ant galvos. Ji neklausė V. ar jai kas skauda. Apie draugą A. B. V. jai nieko nepasakojo. Kiek žino, V. gyveno pas mamą, taip pat nuomojo butą šalia jos salono, adreso nežino. Nurodė, negalinti įvertinti ar V. daug vartojo alkoholio. Ji nematė, kad V. vartotų vaistus. Neatsimena, ar po to buvo susitikusios. Mano, kad tą dieną V. kreipėsi į ją vien todėl, kad jos darbovietė netoli ligoninės.

Liudytoja B. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios V. G. mama. Ji nežinojo, kad kaltinamasis sumušė jos dukrą. Parodė, kad jos dukra 2016 m. lapkričio mėnesį gyveno pas juos, t. y. su tėvais, jų trijų kambarių su holu bute, nes dukra kitos gyvenamosios vietos neturi. Dukra neturi nuomojamojo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje, bent apie tai ji nežinojo, o gal nuomojosi, bet ne ilgai. Dukra dirba pas savo seserį direktorės pavaduotoja. Dukters darbo pobūdžiu ji nesidomėjo. Su dukra bendrauja artimai, pasišneka. Parodė, kad dukra bendrauja su A., bet nežino, ar tai širdies draugas, nurodė, kad nežino dukters visų meilės dalykų. Dukra nesakė, kad A. yra širdies draugas ir negyveno pas jį. Pažymėjo, kad dukrai 35 metai, ji negali atsiskaityti, kur būna. Dukra minimu laikotarpiu -2016 metų rudenį visada ėjo į darbą, gerai jautėsi, nebuvo pergyvenimų, niekas jai neskaudėjo, ji nematė jokių dukters sužalojimų. Dukra elgėsi kaip visada, jai nebuvo kilę įtarimų, kad kažkas dukrai būtų buvę negerai. Ji nematė dukters verkiančios ar liūdnos. Dukra alkoholio namuose nevartojo, pas juos namuose alkoholis iš viso nevartojamas. Nurodė, kad jei dukrai būtų buvęs lūžęs šonkaulis, ji tikrai būtų pastebėjusi. Tuo metu dukra vaikščiojo, viskas buvo normaliai. Nurodė, kad dukrai prieš metus buvo atlikta plastinė operacija, gydytojai buvo skyrę raminamųjų vaistų. Ji nematė, ar dukra gėrė tuos vaistus, nematė dukters apdujusios. Nurodė, nežinanti, ar dukra mėgsta jodinėti arkliais.

Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios V. G. sesuo. Nurodė, kad kaltinamojo A. B. nežino. Girdėjo, kad buvo lyg ir muštynės, bet nežino kada tai buvo. Dėl paties smurto fakto ji nieko nežino, tik tiesiog girdėjo, kad seseriai šonkauliai buvo sulaužyti, bet diskusija nebuvo vystoma, o ji pati daugiau nesidomėjo, nes jų santykiai su seserimi nėra artimi. Ji dirba kartu su seserimi. Jų darbas susijęs su dizainu, ji dažnai būna užsienyje, skrenda į komandiruotes, V. ją pavaduoja. Gali būti taip, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ji buvo išvykusi, tiksliai neatsimena. Sesuo gyveno su tėvais. Kiek jai žinoma, sesuo savo buto neturi. Nežino ar sesuo nuomojosi butą. Dėl anksčiau įvykusio tarpusavio konflikto, ji nesidomi sesers gyvenimu, todėl nežino kur sesuo būna, ką veikia, su kuo gyvena, ar turi draugą. Jos bendrauja tik darbo klausimais. Nurodė, kad jei seseriai kažkas atsitiktų, trauma būtų, tikrai šeima žinotų. Į darbą sesuo ateidavo visada, kas bebūtų, visus darbus tinkamai padaro, niekada nebuvo darbe apsvaigus nuo alkoholio. Kol ji būna išvykus, negali pasakyti dėl sesers elgesio, gal nebūna darbe, bet nusiskundimų nebuvo, viską padarydavo tinkamai. Darbo grafikas yra laisvas. Ji nematė savo sesers kažkokios sunkios būklės, nepastebėjo nieko neįprasto. Jei kažkas būtų, prisimintų. Nežino, ar sesuo V. turi pomėgį jodinėti arkliais. Nežino, kur V. buvo 2016 m. lapkričio 16 d., dėl sesers operacijų taip pat nieko negalėjo pasakyti.

Specialistas G. P. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą (b. l. 49-50). Nurodė, kad sužalojimai yra vienodo senumo, įgyti prieš nepilną savaitę iki apžiūros, jie nėra gauti prieš dvi savaites. Vidutiniškai per 10 parų nubrozdinimai ir mėlynės sveikam žmogui išnyksta. Parodė, kad jis apžiūrėjo nukentėjusiąją, pagal medicininius dokumentus sužalojimai nelabai sutapo su objektyviomis aplinkybėmis, nebuvo kakle žaizdų, randų nebuvo. Paaiškino, kad visus sužalojimus, kurie yra pasiekiami ranka, jeigu žmogui pakitusi psichika, gali pasidaryti pats, bet sveikas žmogus to nedarys, nes veikia savisaugos instinktas. Jis nevertino nukentėjusiosios psichinės būsenos. Pažymėjo, kad paprastai tokį sužalojimą, kai pažeisti gilesni audiniai, pats žmogus jei pasidarytų griūdamas, trenkdamasis, sau duodamas su kažkuo, tai būtų nonsensas. Paaiškino, kad jis nustato sužalojimą ir būdą. Gali nurodyti būdą - kieti daiktai, bet konkrečių įrankių negali nustatyti. Pažymėjo, kad V. G. sužalojimai yra skirtingose pusėje, kairės rankos, dešinės pusės, momentiškai jie negalėjo atsirasti, t. y. vienu kartu neįmanoma padaryti abiejų pusių sužalojimų.

Specialistas D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pateikė specialisto išvadą (b. l. 59). Paaiškino, kad vaistai „Xanax“ yra raumenis atpalaiduojantis, jo poveikis žmogui dažniausiai yra migdantis, bet gali būti ir individualus, priklauso nuo dozės, nuo sutrikimo, kokį bandoma gydyti. Šie vaistai išrašomi nerimo sutrikimams, panikos priepuoliams gydyti. Tai receptinis vaistas, šeimos gydytojas išrašo, jis turi būti kortelėje įrašytas. Tokie vaistai yra populiarus, nes nuo jų neišsivysto priklausomybė, juos išrašo terapeutai, bendros praktikos gydytojai, 2016 m. išrašydavo psichotropinius preparatus tik su receptu. Nurodė, kad naudojant terapinėmis dozėmis, atmintis negali dingti. Kad asmuo pavartojęs šių vaistų ko nors neatsimintų, tai turi būti daug pavartota vaistų, turi būti galvos pakitimai arba auglys, arba trauma, turi būti pakenktos smegenys, kad išsitrintų atmintis, amnezinis sindromas, pasekmės jau po to. Tų vaistų poveikis su alkoholiu panašus. Pagal 2016 m. taisykles vieno apsilankymo metu galima išrašyti 60 tablečių, pacientas gali kas antrą dieną lankytis. Vartojant Xanax žmogus turėtų išgerti kelias dėžutes, kad tokius sužalojimus sau pasidarytų. „Sonols“ vaistai – preparatas ultra trumpo veikimo, naudojamas užmigimo palengvinimui, po 8 valandų migdomojo poveikio nelieka.

2016 m. lapkričio 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką V. G. parodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. apie 23.00 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, į svečius atėjo jos sugyventinio A. B., su kuriuo gyvena apie keturis mėnesius, draugai E. ir dar vienas vyras. Vakarojo, vartojo alkoholį. Apie 24.00 val. A. B. nuėjo miegoti, o ji pasiliko su jo draugais. Po kiek laiko iš miegamojo išėjo A. B. ir ėmė reikšti priekaištus, kad jis miega, o ji sėdi su jo draugais. Staigiu judesiu A. B. sugriebė ją už plaukų, pargriovė, koja prispaudė galvą, kita koja spardė jai į krūtinę, ji šaukėsi pagalbos. A. B. draugai bandė ją ginti, tačiau A. B. paėmėm peilį, pridėjo jai prie gerklės ir pasakė, kad jei jie bandys jai padėti, jis ją papjaus, tada jo draugai apsirengė ir išėjo iš buto. Tada A. B. pasiėmė lygintuvą, kuris buvo spintoje, ir trenkė jai į galvą, vėl spardė kojomis, tąsė už plaukų, smaugė, grasino užmušti. Mušimas tęsėsi apie valandą, į prašymus liautis ją mušti, nereagavo. Kai A. B. apsiramino, liepė jai eiti miegoti. Ji taip ir padarė, nes bijojo būti vėl sumušta. A. B. atsigulė šalia ir saugojo, kad ji niekur neišeitų. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. ji atsibudo, pasakė A. B., kad jai labai skauda galvą, tada jis jai leido nueiti į virtuvę, išgerti vaistų. Jis paprašė ir jam atnešti vaistų nuo galvos skausmo. Ji jam nunešė tabletę raminamųjų, kurią jis išgėręs užmigo. Tada ji skubiai apsirengė ir išėjo iš namų, nuvažiavo pas draugę I. į jos darbą, adresu (duomenys neskelbtini), kirpykla „(duomenys neskelbtini)“. Draugei I. ji papasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis A. ir kad jai reikia medicininės pagalbos, tada draugės vyras automobiliu nuvežė ją į Klaipėdos Respublikinės ligoninės priimamąjį, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. (b. l. 1-3).

Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės traumatologo konsultacijos ir chirurgo konsultacijos lapų matyti, kad V. G. 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į ligoninę ir nurodė, kad vakar ją sumušė draugas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. G. skundėsi galvos, kairio peties, krūtinės dešinės pusės, kaklo skausmu, stebimos poodinės hematomos dešinės ausies srityje, kairio peties srityje, kaklo muštinės, kirstinės žaizdos. (b. l. 34, 35).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2016 m. lapkričio 17 d. Krūtinės ląstos rentgeno tyrimo atlikto V. G. aprašyme nurodyta, kad matosi X šonkaulio lūžimas kairėje. (b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. Specialisto išvadoje Nr. G2050/2016(03) konstatuota, kad V. G. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinio ausies kaušelio apatinės dalies, dešinio peties viršutinio užpakalinio paviršiaus ir dešinio klubo šono srityse, kaklo srities sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas su kairės pusės X šonkaulio lūžiu, pavieniai smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai abiejų pėdų srityse gavosi nuo trauminio dinaminio, galimai slystamojo poveikio su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, kaklo srities sumušimas gavosi nuo kieto buko daikto poveikio, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. V. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 49-50).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl to, kad V. G. ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamo įvykio laikotarpiu vartojo Xanax (Alprazolam) ir teigianti neprisimenanti 2016 m. lapkričio 16 d. įvykių, teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga skirti. (b. l. 59).

2016 m. lapkričio 17 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2016 m. lapkričio 17 d. 21.04 val. Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d. 17.40 val. į Klaipėdos Respublikinę ligoninę pati kreipėsi V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuri medikams paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 16 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sumušė draugas. Jai nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, kairio peties sumušimas, kaklo sumušimas, 9-o, 10-o šonkaulių lūžiai kairėje, gydoma ambulatoriškai. (b. l. 84).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. pažymoje nurodyta, kad direktorės pavaduotoja V. G. 2016 m. lapkričio 16 d. dirbo nuo 9.00 val. iki 17.00 val.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kategoriškai neigė padaręs nusikalstamą veiką, neigė sumušęs V. G., paaiškino, kad su V. G. yra pažįstami, bet artimai nebendrauja, jokio konflikto tarp jų niekada nėra buvę, jie niekada negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. nurodė, kad A. B. nepadarė kaltinime nurodytų jai sužalojimų. Paaiškino, kad A. B. yra jos pažįstamas, bet bendro ūkio jie neveda ir niekada nevedė, nors jų santykiai ir yra artimi, dėl pareiškimo policijai nieko negalėjo paaiškinti, nes tuo metu jos emocinė būklė buvo sunki, ji vartojo stiprius vaistus ir alkoholį kartu, todėl daug įvykių neatsimena, nurodė, kad sužalojimus patyrė krisdama nuo arklio bei susižalojo pati būdama paveikta raminamųjų vaistų, kuriuos vartojo kartu su alkoholiu, poveikio.

Visgi, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2016 m. lapkričio 16 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., t. y. sugriebė ją už plaukų ir pargriovė ant grindų, koja prispaudė galvą, o kita koja spardė į krūtinę, paėmęs lygintuvą trenkė juo per galvą V. G., spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų, smaugė, padarydamas nukentėjusiajai netaisyklingos formos poodines kraujosruvas dešinio ausies kaušelio apatinės dalies, dešinio peties viršutinio užpakalinio paviršiaus ir dešinio klubo šono srityse, kaklo srities sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą su kairės pusės X šonkaulio lūžiu, pavienius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ir tokiais veiksmais A. B. V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė patvirtinama byloje esančiais rašytinais įrodymais: 2016 m. lapkričio 18 d. V. G. pareiškimu (b. l. 1-3), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės traumatologo konsultacijos ir chirurgo konsultacijomis (b. l. 34, 35), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2016 m. lapkričio 17 d. Krūtinės ląstos rentgeno tyrimo rezultatais (b. l. 46), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. Specialisto išvada Nr. G2050/2016(03) (b. l. 49-50), 2016 m. lapkričio 17 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 84). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. pažymoje nurodyta, kad direktorės pavaduotoja V. G. 2016 m. lapkričio 16 d. dirbo nuo 9.00 val. iki 17.00 val., atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta įvykio data yra 2016 m. lapkričio 16 d. 23.00 val., todėl visiškai pagrįsta, kad iki įvykio nukentėjusioji buvo darbinga, sveika ir dirbo.

Kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Liudytojo policijos pareigūno V. K., specialistų G. P. ir D. T. duoti parodymai sukelia pakankamą pagrindą kritiškai vertinti nukentėjusiosios V. G. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad kaltinamasis jos nesužalojo, kad ji nieko apie tai, kaip buvo policijoje ir ligoninėje neatsimena, nes buvo paveikta raminamųjų vaistų ir alkoholio poveikio, bei, apie tai, kad įgytus sužalojimus ji pasidarė sau pati bei įgijo juos nukritusi nuo arklio, bet suteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad pirminiai nukentėjusiosios V. G. parodymai, duoti 2016 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnui V. K. (t. 1, b.l. 1-6) buvo teisingi. Liudytojas policijos pareigūnas V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji V. G., pateikdama pareiškimą policijai, kalbėjo aiškiai, šokas jai buvo jau praėjęs, buvo tik likusios emocijos, ji nuosekliai papasakojo kas jai buvo padaryta, kokie įvykiai nutiko, kaip jai pavyko pabėgti iš buto, kad pasiskambino draugei, tada kreipėsi į ligoninę, pasakojo ir apie ankstesnius smurto atvejus, ant jos veido matėsi mėlynės. Taip pat kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina ir paneigia nukentėjusiosios V. G. duotus parodymus teismo posėdžio metu, specialisto G. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad pats žmogus sau tokius sužalojimus, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajai V. G., galėtų pasidaryti tik esant pakitusiai psichikai, priešingu atveju, veikia žmogaus savisaugos instinktas ir žmogus pats savęs taip nežaloja, taip pat tokių susižalojimų žmogus pasidaryti griūdamas negalėtų, nes sužalojimai buvo nustatyti skirtingose pusėse, vienu metu negalima susižaloti abiejų kūno pusių, be to, buvo nustatytas sužalojimų įrankis – kietas bukas daiktas. Šie specialisto parodymai paneigė nukentėjusiosios V. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad sužalojimus ji patyrė todėl, kad pati susižalojo buvusi paveikta vaistų ir alkoholio poveikio, bei nukritusi nuo arklio. Specialistas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo vaistų, kuriuos vartojo nukentėjusioji V. G., atmintis gali dingti tik suvartojus labai didelį kiekį tokių vaistų, ir net vartojant tuos vaistus kartu su alkoholiu, jų poveikis yra panašus, t. y. jokių sunkių šalutinių poveikių negali atsirasti, gydytojas pacientui vieno apsilankymo metu gali išrašyti iki 60 tablečių, o kad pacientas pasidarytų pats sau tokius sužalojimus, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajai V. G., turėtų suvartoti kelias dėžutes šių vaistų. Šie specialisto parodymai paneigia nukentėjusios V. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad ji nieko neatsimena dėl vaistų vartojimo kartu su alkoholiu.

Liudytojos - nukentėjusiosios sesuo G. G., nukentėjusiosios motina B. G. ir nukentėjusiosios draugė I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko apie nukentėjusiosios asmeninį gyvenimą, apie jos sveikatos būklę nežinojo, nematė, kad ji būtų turėjusi kokių nors sužalojimų, o pati V. joms nesiskundė. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, mano, kad tokiu būdu liudytojos bando padėti nukentėjusiajai, palaiko jos teismo posėdžio metu teikiamą versiją apie tai, kad kaltinamasis jos nesumušė, tokiu būdu siekdama padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šiuo metu jų santykiai artimi.

Be to, V. G. teikiamą versiją, kad ji nieko neatsimena dėl to, kad tuo metu dėl jos sunkios emocinės būklės, ji nuolat vartojo kartu stiprius raminamuosius vaistus ir alkoholį, dėl ko ji net negalėdavo pajudėti, nuolat buvo apsvaigusi, paneigia liudytojų G. G. ir B. G. parodymai apie tai, kad jos niekada nematė V. G. neblaivios, nusiminusios, priešingai ji 2016 m. rudenį gerai jautėsi, dėl nieko nesiskundė, nuolat ėjo į darbą, dėl jos darbo sesuo jai jokių pastabų neturėjo, nurodė, kad jei V. būtų buvę kas negerai, tai tikrai jos būtų pastebėjusios. Be to, teismo posėdžio metu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad 2016 m. lapkričio 16 d. V. G. nuo 9.00 val. iki 17.00 val. buvo darbe, negali paneigti tos aplinkybės, kad tos pačios dienos, t.y. 2016 m. lapkričio 16 d. vakare, ji buvo sumušta.

Visgi vertinant V. G. parodymus, taikomos bendrosios parodymų vertinimo taisyklės, ir teisingais parodymais pripažįstami tie parodymai, kurie atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir duomenis, t.y. šiuo atveju teismas remiasi nukentėjusiosios V. G. pirminiais parodymais, duotais 2016 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnui V. K., o V. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirminiai nukentėjusiosios V. G. parodymai atitinka byloje nustatytoms aplinkybėms ir duomenims, specialistų išvadoms, specialistų parodymams, konstatuotiems nukentėjusiosios sužalojimams, kurie buvo gauti paveikiant tiesiogiai kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, išrašams iš medicinos dokumentų, medicinos įstaigos pateiktiems duomenims, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusioji buvo sumušta draugo, taip pat nukentėjusiosios V. G. pirminiai parodymai atitinka liudytojo policijos pareigūno V. K. parodymams, kuris teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusioji V. G., pateikdama pareiškimą policijai, kalbėjo aiškiai, buvo adekvati, sąmoninga, kontaktiška.

Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusioji V. G. tvirtino, kad jie nėra sugyventiniai, t.y. jie niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Liudytojos G. G., B. G. ir draugė I. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji niekada negyveno su jokiu vyru, kad gyveno su tėvais arba nuomojamame bute. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi nukentėjusioji V. G. nėra kaltinamojo A. B. sugyventinė, t.y. nėra jo šeimos narė, todėl šiuo atveju nėra būtinojo nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kvalifikuojančio požymio, todėl A. B. veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta prieš savo šeimos narį – prieš sugyventinę.

Kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sužalojo žmogų –V. G.. A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad sugriebdamas V. G. už plaukų, pargriaudamas ant grindų, koja prispausdamas galvą, o kita koja spardydamas į krūtinę, lygintuvu trenkdamas per galvą V. G., spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, tąsydamas už plaukų, smaugdamas, gali ją sužaloti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sugriebė V. G. už plaukų ir pargriovė ant grindų, koja prispaudė galvą, o kita koja spardė į krūtinę, paėmęs lygintuvą trenkė juo per galvą V. G., spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų, smaugė, padarydamas nukentėjusiajai netaisyklingos formos poodines kraujosruvas dešinio ausies kaušelio apatinės dalies, dešinio peties viršutinio užpakalinio paviršiaus ir dešinio klubo šono srityse, kaklo srities sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą su kairės pusės X šonkaulio lūžiu, pavienius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų pėdų priekiniuose paviršiuose ir tokiais veiksmais A. B. V. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas keturis kartus, buvo teistas ir už analogiškos veikos padarymą (b. l. 95-97), kas rodo, kad savo elgesio nekeičia, pykčio netramdo, išvadų dėl savo elgesio nedaro, o paskirtos bausmės nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. A. B. padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs ir iki šiol nesiėmė jokių priemonių žalai atlyginti, kaltės nepripažino. Baustas administracine tvarka (b. l. 92-94), išsituokęs, turi mažametį sūnų, dirba. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam A. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Šią nusikalstamą veiką, A. B. padarė po 2016 m. spalio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalį padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jis nuteistas 20 MGL (753,20 Eur) bauda (bauda sumokėta) ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - vienerius metus uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, bei šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis yra nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad A,B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo jam paskirtą 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Esant nustatytoms aplinkybėms šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrintina.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 126-127).

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,70 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 165-168), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios V. G. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 46,70 (keturiasdešimt šešis eurus 70 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Rasa Stonkuvienė