Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-2401-722/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
2YT-2401-722/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01822-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
T. B.
Suinteresuotas asmuo
R. V., S. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-2401-722/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01822-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.JonavaJonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V. ir S. M. (S. M.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. B. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2013 m. spalio 13 d., mirties, pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą (b. l. 2–3).

Pareiškime nurodė, kad 2011 m. gegužės 29 d. mirė pareiškėjos motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. 2013 m. spalio 13 d. mirė pareiškėjos tėvas S. M.. Po tėvo mirties pareiškėja pradėjo naudotis tėvui nuosavybės teise priklausiusiu garažu (boksu) (duomenys neskelbtini), ir 0,0528 ha žemės sklypu (sodu) (duomenys neskelbtini) Pareiškėja savo lėšomis suremontavo garažą, prižiūri žemės sklypą (duomenys neskelbtini), moka mokesčius garažų ir sodininkų bendrijoms. Pareiškėjai kreipusis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po tėvo S. M. mirties, ji sužinojo, kad šiam veiksmui atlikti pareiškėja praleido įstatymu nustatą terminą. Po tėvo mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, kadangi po laidotuvių išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, kur gyvena iki šiol. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad tvarkydama ir rūpindamasi tėvui priklausiusiu turtu, turtą galės paveldėti be apribojimų. Pareiškėjos sesuo R. V. ir brolis S. M. (S. M.) palikimo po tėvo mirties įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. V. ir S. M. (S. M.) per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo byloje nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. spalio 13 d. mirė pareiškėjos T. B. tėvas S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (įrašas įrašytas 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4834, b. l. 5, 17). S. M. buvo susituokęs su L. M., kuri 2011 m. gegužės 29 d. mirė. Po motinos L. M. mirties, pareiškėja T. B. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, jai 2011 m. liepos 26 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 10). S. M. turėjo tris vaikus: T. B., R. V. ir S. M. (S. M.) (b. l. 7, 8, 9). Mirus S. M., jo įpėdiniai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 6). S. M. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,0528 ha žemės sklypas (sodas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Mirus tėvui, pareiškėja savo lėšomis suremontavo garažą, prižiūri žemės sklypą (duomenys neskelbtini) moka mokesčius garažų ir sodininkų bendrijoms (b. l. 13–16). Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po jos tėvo S. M. mirties, pradėdama jo turtą valdyti. Po tėvo mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, kadangi išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, kur gyvena iki šiol. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad tvarkydama ir rūpindamasi tėvui priklausiusiu turtu, turtą galės paveldėti be apribojimų.

Suinteresuoti asmenys R. V. ir S. M. (S. M.) prieštaravimų pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, nepareiškė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja T. B. po tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2013 m. spalio 13 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2013 m. spalio 13 d., mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,0528 ha žemės sklypą (sodą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja T. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Byloje susidarė 6,76 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2013 m. spalio 13 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra (pareiškėja) T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti jo turtą.

Priteisti iš pareiškėjos T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,76 Eur (šešių eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Lidija Deksnienė