Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei V. J.,

suinteresuoto asmens – asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, - J. O. Ž. atstovui advokatui A. S.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui – asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, - J. O. Ž. (atstovaujama advokato),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – R. B., asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse – J. O. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo teismą pripažinti J. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susiję su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas ir kt.); asmens gebėjime būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); taip pat posėdžio metu papildomai teismo buvo prašoma išspręsti klausimą dėl globos ir nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus J. O. Ž. paskyrimo. Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad J. O. Ž. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Ji dėl ligos pasirūpinti savimi pati negali, kadangi nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. Yra gauta Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2020 m. sausio 22 d. išvada Nr. 10 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“, kurioje nurodyta, jog J. O. Ž. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 8-9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius nuo 2019 m. sausio 28 d. J. O. Ž. nustatė antrojo lygio specialiųjų nuolatinės slaugos poreikį iki 2021 m. sausio 27 d. (b. l. 7). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė V. J. nurodė, kad J. O. Ž. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų, jai reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir rūpyba ir dėl to prašė, pripažinus J. O. Ž. neveiksnia ir siekiant įgyvendinti, apsaugoti bei apginti jos teises ir interesus nustatyti jai globą, paskirti globėją ir turto administratorę suinteresuotą asmenį R. B. Suinteresuotas asmuo R. B. sutinka būti globėja ir gali įgyvendinti globėjos funkcijas. Šiuo metu R. B. rūpinasi motina J. O. Ž., jokių priekaištų jai dėl to neturi, daugiau norinčių ir galinčių būti J. O. Ž. globėja nėra, R. B. moralinės ir dorovinės savybės, jos sveikatos būklė leidžia būti globėja (b. l. 2-4; 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 59 sek. – 04 min. 00 sek., 09 min. 27 sek. – 10 min. 35 sek.).

Suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse – J. O. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau jos atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, kadangi ekspertizės aktas patvirtina, jog pareiškimas yra pagrįstas. Sutinka, kad J. O. Ž. dėl savo sveikatos būklės būtų pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Byloje esant visai medžiagai, būtinai globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimui ir išklausius suinteresuotą asmenį R. B., atsižvelgiant į tai, kad ji jau 4 metus globoja savo motiną, prašo nustatyti J. O. Ž. globą ir globėja bei turto administratore paskirti dukrą R. B. (2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 19 sek. – 13 min. 34 sek.).

Kadangi pagal ekspertų pateiktą išvadą J. O. Ž., atsižvelgiant į jos psichinę būklę, negali dalyvauti teismo posėdyje, nes ji negebės teismui pateikti paaiškinimų (Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-290/2020 (b. l. 37-39), byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, pagal ekspertizės akte pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad J. O. Ž. konstatuota įgyta silpnaprotystė, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jau 2 metai jos psichinis stovis sunkus, ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų, ji gyvena globojama ir prižiūrima dukters R. B. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-290/2020 nurodyta, kad J. O. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2020 m. sausio 22 d. išvadą Nr. 10 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvadoje nurodyta, kad J. O. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienų sprendimų šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kt.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju; darbo teisinių santykių srityse; politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje.

Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta J. O. Ž. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 29-30). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-290/2020 J. O. Ž. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu tiriamosios J. O. Ž. sąmonė aiški, pilnai dezorientuota, nustatytas sunkus pažinimo procesų sutrikimas, nustatyta, kad ji elgiasi neadekvačiai, yra nesavarankiška, neatpažįsta artimųjų, nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 37-39). Dalyvaujantys byloje asmenys abejonių dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumo nekėlė, išvados motyvuotos, neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas nemato pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis). CPK 468 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu (ar ribotai veiksniu) tam tikroje srityje arba pareiškimą atmeta; priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

Asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimo tikrai nebegali veikti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Reikia siekti, kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu (medicininis kriterijus) ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (teisinis kriterijus). Bet koks sprendimas dėl asmens veiksnumo ribojimo pirmiausia turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais. Tačiau taip pat būtina įvertinti ir visas kitas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu, nusprendžiant, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina ir proporcinga teisėtam tikslui apsaugoti paties suinteresuoto asmens bei kitų asmenų sveikatą ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, spręstina, kad J. O. Ž. konstatuota įgyta silpnaprotystė – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1) lemia jos ne sugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, todėl pripažintina, kad neapribojus jos veiksnumo tam tikrose srityse, jos interesams kiltų grėsmė. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-290/2020 pateiktas išvadas, taip pat į Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2020 m. sausio 22 d. išvadas Nr. 10 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, bei kitus byloje esančius duomenis, J. O. Ž. pripažintina neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiu su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; taip pat J. O. Ž. pripažintina neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje, politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis) (CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

J. O. Ž. šioje byloje teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jai imperatyviai nustatytina globa šiose srityse (CK 2.10 straipsnio1 dalis), bei skirtina globėja. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1, 3 dalys). R. B. pateikė sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka būti paskirta mamos J. O. Ž. globėja (b. l. 10), ką patvirtino ir teismo posėdžio metu. Su tuo sutinka neveiksnia pripažintos J. O. Ž. atstovas advokatas A. S. Kitų asmenų norinčių ir galinčių globoti J. O. Ž. nėra. Teismo vertinimu į bylą pateikti duomenys, patvirtina, kad R. B. gali būti J. O. Ž. globėja: ji galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 58), taip pat jos atžvilgiu baudžiamųjų bylų iškelta nebuvo (b. l. 59), jos sveikatos būklė leidžia būti globėja, ji yra nepriekaištingos reputacijos. R. B. skirti J. O. Ž. globėja siūlo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Remiantis duomenimis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro J. O. Ž. jokių išankstinių nurodymų nėra pateikusi (b. l. 18). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bei atsižvelgus į suinteresuoto asmens R. B. paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. O. Ž. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jai reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jai nustatytas neveiksnumas. R. B. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksnia J. O. Ž., todėl gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina savo motinos J. O. Ž. globėja (CPK 491, 505 - 508 straipsniai).

Asmens globa apima ir asmens turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis), tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius. Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. O. Ž. asmeninės nuosavybės teise kilnojamojo turto neturi (b. l. 51), tačiau turi nekilnojamo turto (b. l. 52-57), kuriam yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir kadangi ji pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse, dėl ko ji savarankiškai turtu negali disponuoti, jai reikalingas turto administratorius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, jos globėja R. B. skirtina J. O. Ž. turto administratore (CK 3.245 straipsnis).

R. B. išaiškintinos jos kaip globėjos ir turto administratorės teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas (rūpintojas) privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500,00 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus šioje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus šioje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Iš administruojamo turto gautų pajamų administratorius turi teisę: 1) sumokėti draudimo įmokas, susijusias su administruojamu turtu; 2) apmokėti turto remonto ir išlaikymo išlaidas; 3) sumokėti turto mokesčius; 4) panaudoti dalį turto amortizaciniams atskaitymams; 5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles (CK 4.249 straipsnio 1 dalis).

Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais, 505 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

J. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse :

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas ar nutraukimas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas įsidarbinti ir pan.), politinių ir rinkimų teisių įgyvendinimo srityje (laisvai balsuoti ir kt.).

Nustatyti globą J. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jai šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.

Paskirti J. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose J. O. Ž. pripažinta neveiksnia ir kuriose jai nustatyta globa.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.