- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-610-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28353-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- AB „Trevesta“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko ir Ritos Kisielienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Trevesta“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo
ieškovas AB „Trevesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 8679 Lt patirtos žalos dėl įvykusio draudiminio įvykio, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. 221166299, kuria apdraudė ieškovui priklausančius sandėliavimo pastatus, esančius Kuršių g. 2, Vilnius. 2013 m. birželio 6 d. minėtoje teritorijoje įvykus žaibo iškrovai apgadinta ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų apsauginė sistema ir teritorijos vartų automatika. Ieškovo prašymu buvo atliktas apgadinto turto vertinimas dalyvaujant atsakovo ekspertams. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuojant tuo, kad pastato funkcionalumą palaikanti technika sugadinta dėl netiesioginio žaibo iškrovos poveikio, be to nepasirinkta elektronikos degimų rizika. Ieškovas nesutinka su atsakovo sprendimu, kadangi prie draudimo sutarties įteiktų Verslo draudimo taisyklių 5.1 p. numatyta, kad vaizdo stebėjimo apsaugos sistema ir automatiniai vartai yra turto apsaugos įranga – vienas draudimo objektas. Ieškovo turtas draustas nuo ugnies ir gamtinių jėgų, o pagal minėtų taisyklių 11.1 p. b. papunktį ugnies sąvoką apima ir žaibo įtrenkimą. Atsakovo teiginys, kad turto apsaugos įranga sugadinta netiesioginio žaibo iškrovos poveikio neparemta įrodymais. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad draudimo išmokai gauti ieškovas turėjo būti pasirinkęs elektronikos gedimo riziką. Minėtų taisyklių 11.10 p. aptariami draudžiami įvykiai susiję su elektronikos gedimais, tačiau nėra aptariama žaibo iškrova. Nesutinka su atsakovo tvirtinimu, kad atlygintina tik tiesioginės žaibo iškrovos padaryta žalą, kadangi nėra techninių galimybių tai nustatyti.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo sutartimi ieškovas nepasirinko papildomos elektronikos gedimo rizikos, todėl žaibo sukeltų viršįtampių padaryti nuostoliai yra nedraudiminis įvykis. Ieškovas sudarydamas verslo draudimo sutartį pasirinko draudžiamuosius įvykius įrengimams. Verslo draudimo taisyklių 11.1 p. b papunktyje įvardijamas žaibo įtrenkimas – tai tiesioginė žaibo iškrova į apdraustą turtą. Netiesioginio žaibo iškrova gali būti atlyginama tik tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta papildoma rizika – elektronikos gedimai. Atsakovas taip pat pažymi, kad draudžiamasis įvykis yra tik ugnis, atsiradusi per tiesioginę žaibo iškrovą į apdraustą turtą, tai reiškia, kad turi būti nustatytas ugnies tiesioginis poveikis, tuo tarpu netiesioginis poveikis pasireiškia per iškrovą, kuri patenka į apdraustą turtą per kitą objektą, į kurį trenkė žaibas, tai gali būti įvairūs elektronikos gedimai trumpi sujungimai ir pan. Šiuo atveju neaptikus ugnies požymių buvo nustatyta, kad žaibo įtrenkimas tikrai galėjo būti, tačiau turtas buvo sugadintas dėl netiesioginio žaibo energijos poveikio – sukeltų viršįtampių. Atsižvelgiant į tai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas vengia mokėti draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 8679.76 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2260 Lt bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 59 Lt žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktą, kad žaibas trenkė į ieškovo valdomą teritoriją konstatavo, kad aplinkybė ar tai tiesioginė ar netiesioginė žaibo iškrova neturi teisinės reikšmės, kadangi draudimo sutartyje nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad netiesioginio žaibo atveju įvykis laikomas nedraudiminiu ir žala nėra atlyginama. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, atsakovas yra profesionali draudimo įmonė, kuri užsiima draudimo veikla ir gauna pelną. Byloje neesant įrodymų, kad ieškovui buvo išaiškintos visos draudžiamųjų įvykių sąlygos bei tai, kad žaibas laikytinas gamtine jėga, kas pagal šalių sutartį laikytina draudiminiu įvykiu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas protingai galėjo tikėtis žalos atlyginimo visais atvejais, kuomet turtas apgadinamas gamtinės jėgos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nesiimdamas jokių draudimo taisyklėse numatytų priemonių nedraudžiamajam įvykiui nustatyti, neįrodė, jog įvykis, kurio metu apgadintas ieškovo turtas turi būti laikomas nedraudiminiu. Taip pat pažymėjo, kad ekspertizė šiuo atveju nėra galima, kadangi nėra išlikę įvykio metu apgadinti objektai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nevertino Verslo draudimo taisyklių nuostatų, o apsiribojo faktu, kad turtas buvo apdraustas nuo gamtinių jėgų. Nesutiktina su argumentu, kad aplinkybė ar tai buvo tiesioginė ar netiesioginė žaibo iškrova neturi teisinės reikšmės. Verslo draudimo taisyklės yra neatskiriama verslo draudimo sutarties dalis. Šių taisyklių 11p. esančioje dviejų skilčių lentelėje ties draudžiamuoju įvykiu – žaibo įtrenkimas, kaip nedraudžiamasis įvykis įrašytas netiesioginis žaibo poveikis. Atsižvelgiant į tai nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sutartyje nebuvo nedviprasmiškai nurodyta, kad netiesioginio žaibo atveju įvykis laikomas nedraudiminiu.
2. Teismas nepagrįstai vertino, kad nėra duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su Verslo draudimo taisyklėmis, kadangi šioje byloje tokio ginčo nebuvo. Be to, draudimo sutartyje matyti, kad ieškovo atstovas liudijimą pasirašęs įmonės vardu, tuo pačiu nurodė, kad pritaria, jog yra supažindintas su minėtomis taisyklėmis.
3. Teismas nevertino prieštaringų liudytojų parodymų. Ieškinyje bei pretenzijose ieškovas ginčijo Verslo draudimo taisykles, tuo tarpu bylos nagrinėjimo eigoje pateikė versiją apie išdegusius laidus ir sudegusią žolę bei apdegusius vartus. Atsakovui patikrinus įvykio vietoje darytas nuotraukas buvo įsitikinta, kad ieškovas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiame kontekste neįtikinama ieškovo pozicija, kad nuotraukose tiesiog neužfiksuoti išdegę laidai, kadangi apžiūra vyko dalyvaujant ir atsakovo atstovui. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl nepateikė draudėjui visos šios informacijos apie įvykį, nors tai numato Verslo draudimo taisyklių 33.10 p. c dalis. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir remdamasis liudytojų parodymais padarė išvadą, kad žaibas trenkė į ieškovo valdomą teritoriją, nors atsakovas ginčija, kad žaibas trenkė tiesiai į elektroninę įrangą – vartų valdymo bloką.
4. Nepagrįstai teismas nurodė, kad atsakovas nesiėmė priemonių nedraudžiamajam įvykiui nustatyti. Atsakovas nepraleisdamas taisyklėse nustatytų terminų apžiūrėjo įvykio vietą. Vertino ieškovo pateiktą UAB „Vojažeris“ aktą. Taip pat ieškovas tris kartus teikė prašymą teismui dėl ekspertizės skyrimo, tačiau jie buvo atmesti. Nepagrįsta ir ieškovo pozicija, kad nėra tokių ekspertų, kurie galėtų atsakyti į byloje iškilusius klausimus, nes atsakovas pateikė teismui eksperto sutikimą atlikti ekspertizę. Taip pat nesuprantamas argumentas, jog ekspertizė turėjo būti atlikta iš karto po įvykio – informacija apie ugnies požymius, sudegusius laidus ir kitą elektroniką atsakovo buvo gauta tik teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovo tvirtinimu šiuo atveju byloje buvo būtinybė išnagrinėti klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo žinių, teismas užkirto kelią atsakovui įvykdyti įstatyme numatytą pareigą įrodyti, kad įvykis yra nedraudžiamasis.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB „Trevesta“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, nesutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas apsiribojo tik faktu, kad turtas buvo apdraustas. Teismas sprendimą priėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir susipažinęs su šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad įvykis nėra draudiminis. Apie įvykį atsakovas buvo informuotas operatyviai. Atsakovas siekdamas įrodyti, kad įvyko netiesioginė žaibo iškrova privalėjo užfiksuoti tai akte, t.y. tiksliai nurodyti, kad buvo detaliai apžiūrėtos visos gamtinio įvykio aplinkybės, bet to neatliko, todėl nėra pagrindo teigti esą buvo nustatyta, jog įvykis nelaikomas draudiminiu. Be to, atsakovo vertintoja užfiksavo tik turto gedimus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neįrodinėjo fakto, kad žaibas trenkė į apdraustą turtą iš greta esančio objekto. Verslo draudimo taisyklių 5.1 p. nurodyta, kad pastatams priskiriama turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari įranga – visa tai yra vienas draudimo objektas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Trevesta“ su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarė Verslo turto draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Kuršių g. 2, Vilnius. Verslo turto draudimo liudijime nurodyta, kad atsakovas pasirinko šiuos draudžiamuosius įvykius: pastatams: ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas, stiklo dūžis. Įrengimams: ugnis, vanduo. 2013 m. birželio 7 d. įvykusios žaibo iškrovos metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti pastatų apsauginė sistema bei vartų automatika. Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos. Byloje kilo ginčas ar įvykis laikomas draudiminiu, t.y. ar atsakovas privalo mokėti draudimo išmoką ieškovui. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad įvykis, kurio metu apgadintas ieškovo turtas turi būti laikomas nedraudiminiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog šalių sudarytoje draudimo sutartyje nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad netiesioginio žaibo atveju įvykis laikomas nedraudiminiu ir žala neatlyginama, todėl šiuo atveju aplinkybė ar ieškovo turtas buvo apgadintas tiesioginės ar netiesioginės žaibo iškrovos neturi teisinės reikšmės ir šiuo atveju pakanka to, kad ieškovas buvo apsidraudęs nuo gamtinių jėgų. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą neatskleidęs bylos esmės, nevertindamas Verslo draudimo taisyklių nuostatų bei prieštaringų ieškovo nurodomų įvykio aplinkybių.
CPK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, ne tik teisingai taikė materialines teisės normas, bet ir atliko CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar šis ieškinys tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai taip pat įpareigoja sprendimą priimantį teismą motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertinimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. nurodoma, kad draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002).
Kolegijos vertinimu, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose, šalys draudimo sutartyje apibrėžė kokie įvykiai yra laikomi nedraudiminiais įvykiais. Pažymėtina, jog neatskiriama šalių pasirašytos verslo turto draudimo sutarties dalis yra Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1. Šių taisyklių Nr. 68-1, 11 punkto (draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai) b papunktyje žaibo įtrenkimas aiškiai nurodyta, kad tiesioginė žaibo iškrova į apdraustą turtą yra draudiminis įvykis, o netiesioginė žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenkantį iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas laikytina nedraudiminiu įvykiu. Šiuo atveju žala gali būti atlyginta pagal Taisyklių 11.10 punkto nuostatas (Elektronikos gedimai). Todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturi reikšmės bylos išsprendimui aplinkybė ar buvo tiesioginė ar netiesioginė žaibo iškrova. Nurodyta aplinkybė turi esminę reikšmę šalių tinkamam ginčo išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas nevertino Verslo turto draudimo taisyklių, nurodydamas, kad ieškovas šiuo atveju yra silpnesnė šalis, neturėjo galimybės derėtis dėl draudimo sutarties sąlygų. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad draudėjas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis. Verslo draudimo liudijime (b.l. 6) AB „Trevesta“ atstovas parašu patvirtino, kad jis yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra verslo subjektas veikiantis savo rizika, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir jis nėra laikytinas silpnesne sandorio šalimi.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas nesiėmė jokių draudimo taisyklėse numatytų priemonių nedraudžiamajam įvykiui nustatyti. Nesutiktina su šia išvada. Pažymėtina, kad atsakovas, nepraleisdamas Taisyklėse numatytų terminų, apžiūrėjo sugadintą turtą, vertino bylos administravimo metu surinktą informaciją bei dokumentus. Sutiktina su apelianto pozicija, kad teismas nepagrįstai vertino, kad užduoti ekspertui klausimus nėra galimybės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas byloje ne kartą prašė teismo skirti ekspertizę bei pateikė Lietuvos Respublikos teismo eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automatikos katedros docento, daktaro L. R. sutikimą atlikti ekspertizę elektrotechnikos mokslo specialiųjų žinių ribose (b.l. 65-67). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius atsakovo prašymu skirti ekspertizę byloje jam buvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio įrodinėjant, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Taigi, sutiktina su apelianto argumentais, kad byloje nebuvo atsakyta į esminį klausimą ar ieškovo turtui žala buvo padaryta tiesioginės ar netiesioginės žaibo iškrovos.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui netyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir pateiktinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Dėl išdėstytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.