Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1031-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
e2S-1031-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00500-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Pareiškėjas
A. J., R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1031-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00500-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.12.;3.2.6.12.2.;3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-742-287/2017 pagal suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 30 d. buvo gautas ieškovės A. J. ieškinys atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu santuoka sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai aptarė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos, iš bendrų lėšų įgyto turto padalinimo ir kt. klausimus.

Šalies argumentai

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Pakruojo rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo tarnyba prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę pagalbą ieškovei A. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie teismo sprendimą.

Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo priteisti valstybei išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkino.

Teismas nustatė, kad priimant 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo sprendimą, nebuvo išspręstas ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų priteisimo klausimas, nors įrodymai apie šias išlaidas buvo pateikti į civilinę byla Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ­­– CPK) 98 straipsnio 1 dalies nustatytu terminu. Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sutarė santuoką nutraukti bendru sutarimu ir pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas priėmęs šalių pateiktą pažymą, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, atsižvelgęs į tai, jog santuoka nutraukta abiejų pareiškėjų bendru sutarimu, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išspręsti antrinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-742-287/2017 klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teisės aktuose nėra įtvirtinta proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patirtoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą.

Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Šalys yra atleistos nuo turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai atlyginimo, tačiau ši sąlyga jokiu būdu nepatvirtina, kad tuo pačiu neatlyginamos ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu.

Atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti ir netenkino apelianto (suinteresuoto asmens) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo priteisti valstybei išlaidas už ieškovei A. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą teismui papildomą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais apeliantės argumentais ir pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galimybės po galutinio procesinio dokumento byloje priėmimo.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 10 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. suteikta antrinė teisinė pagalba nagrinėjamojoje civilinėje byloje – ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš 2017 m. birželio 6 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei A. J., išlaidos sudaro 138, 96 Eur. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. Š.. Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pateikta į civilinę bylą CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinė pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. J. advokato pagalbos išlaidų tiesiogiai nepatyrė, todėl šiuo atveju taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas R. J. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Taigi šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys patyrė išlaidų. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neleidžia daryti išvados, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo R. J. 69,48 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalimi, 277, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 48 ct) už antrinės teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos valstybei į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėja Birutė Simonaitienė