- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-108-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00813-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos vyresnysis patrulis surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-10-22, apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimu J. K. pripažintas kalta padariusi LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 2000 Lt. (dviejų tūkstančių litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad galiojančių nuobaudų J. K. neturi, charakterizuojama teigiamai ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliantas pažymi, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir taikydamas LR ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas, t. y. sumažindamas nuobaudą iki 2000 Lt., be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neatsižvelgė į J. K. padaryto KET pažeidimo pobūdį. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad minėtas pažeidimas galėjo būti neišaiškintas ir žala neatlyginta, jei ne liudytojų parodymai ir pilietinis sąmoningumas. Pati J. K. galėjo informuoti policiją apie padarytą eismo įvykį kaip to reikalauja KET, net jei ir nepajuto susidūrimo, o jo pasekmes pamatė apžiūrėjusi automobilį namie. Kyla klausimas, kodėl J. K. apžiūrėjo automobilį namuose, jeigu nepajuto susidūrimo. Pastebėtina, kad apgadintam automobiliui buvo padaryti apgadinimai, kurių buvo neįmanoma nepastebėti. Be to, J. K. buvo išlipusi iš savo automobilio ir apžiūrėjo automobilius.
Atsiliepimas
J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarimą. Nurodo, kad iki namų parvežė bendradarbę, kuri vaikšto remdamasi lazda. Besisukdama kieme kliudė automobilį. Labai skubėjo, turėjo grįžti į darbą, grąžinti socialinių paslaugų centrui mamos turėtą vaikštynę, išlipusi tik žvilgtelėjo. Pasirodė, kad nieko tokio neįvyko ir iš įvykio vietos ji nuvažiavo. Neįsidėmėjo nei automobilio markės, nei valstybinio numerio. Kad įvykis buvo rimtesnis nei manė, suprato tik namuose, apžiūrėjusi automobilį. Per naktį galvojo ką daryti. Tos moters, kurią parvežė, telefono numerio neturėjo, bet žinojo, kad ji dirba bibliotekos vaikų literatūros filiale. Ji dirbo tik nuo pietų, todėl J. K. jai būtų paskambinusi, kadangi jos asmeninio telefono numerio neturėjo. Tačiau policija ją susirado anksčiau. J. K. pripažįsta, kad padarė pažeidimą, kad jos paaiškinimai neatleidžia nuo atsakomybės. Ji nuoširdžiai gailisi ir jai yra labai gėda. Šis įvykis pamoka ne tik jai, bet ir visiems jos pažįstamiems. Dėl tėvų sunkios sveikatos būklės, neįgalumo, nuolatinio poreikio lankytis pas gydytojus, automobilis yra būtinybė. Teismo paskirta administracinė nuobauda yra didelė bausmė, kadangi šeimos pajamos yra nedidelės. Teismas taip pat į tai atsižvelgė ir baudos mokėjimą išdėstė dalimis, pirma įmoka jau sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą, iš skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo nutarimą pakeisti ir už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliantas mano, kad teismas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos numatyta LR ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575‑351/2012).
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. K. apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos nepranešusi policijai. J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažeidėjos kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga, pati J. K. savo kaltės neneigė, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą J. K. pripažinta kalta pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nubausta pagrįstai. Apylinkės teismas, skirdamas baudą ir neatimdamas teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgė į visas reikšmingas su pažeidėjo asmeniu susijusias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai taikė J. K. LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. transporto priemonę vairuoja nuo 2000 m. Už KET pažeidimus bausta tik du kartus - 2007 m. ir 2010 m. Nuobaudos paskirtos už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, kurie nėra sunkūs. Nuobaudos negaliojančios. Iš Jurbarko seniūnijos pažymos matyti, kad J. K. gyvena kartu su senais tėvais, tėvas yra onkologinis ligonis, yra neįgalus. Mamai dėl sveikatos būklės taip pat dažnai tenka važiuoti į Jurbarko ligoninę, jos judėjimas apsunkintas, ne kartą yra lūžusios kojos. J. K. tėvui J. K. nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. VšĮ Jurbarko PSPC išrašuose iš medicininių dokumentų pažymėta, kad J. K. diagnozuotas prostatos vėžys, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, būklė sunki. D. K. dėl sveikatos būklės dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose (b. l. 32, 33). Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (duomenys neskelbtini) rajono filialo prašyme nurodyta, kad J. K. užsiima visuomenine veikla, aptarnauja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (duomenys neskelbtini) rajono filialo narius bei kitus garsinių knygų skaitytojus su regos negalia. Esant reikalui ji geranoriškai ir neatlygintinai savo automobiliu nuveža knygas neįgaliesiems į namus, nuveža organizacijos narius į renginius ir parveža iš jų (b. l. 38). Aplinkybę, kad J. K. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, supranta savo poelgio pasekmes, patvirtina ir nukentėjusiųjų N. K. bei B. K. pareiškimai, kad jokių pretenzijų pažeidėjai neturi, pažeidėja dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b. l. 30, 31). Šią poziciją nukentėjusiosios patvirtino ir apklausiamos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su LR ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsižvelgė ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, bet įvertino ir tai, kokias pasekmes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels ne tik pažeidėjai, bet ir jos šeimos nariams. Tokiu būdu teismas bausmę individualizavo praktiškai įgyvendindamas konstitucinį proporcingumo principą.
Be to, LR ATPK 27 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis transporto priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų asmenys. Nors ši įstatyminė norma tiesiogiai J. K. atžvilgiu negali būti taikoma, iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. savo transporto priemonę naudoja ne tik savo, bet ir savo neįgalaus, specialiųjų poreikių reikalingo tėvo bei sunkiai judančios motinos transportavimui į gydymo įstaigas, kuriose minėtų asmenų lankymasis yra būtinas.
Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad J. K. nepritaikius LR ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatų ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, būtų nusižengta teisingumo ir protingumo kriterijams, būtų pažeistas bausmės proporcingumo principas. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra pakankama nuobauda, atitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus. Dėl šių aplinkybių Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.