Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka sudaryta 1911 m. liepos 23 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. 97.) Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė pripažindama, kad ji per mažai dėmesio skyrė šeimai dėl veiklos 2015 m. savivaldybių rinkimų kampanijoje, kad nedėjo pastangų ieškant abiem šalims priimtinų šeimos problemų sprendimo būdų. Neneigė, kad paliko ieškovą, tačiau to priežastimi nurodė konfliktus su ieškovu, nesiskaitymą su jos nuomone. Kad ieškovė vėlai grįždavo namo, patvirtino ir liudytojai ieškovo tėvai V. K., D. K., sesuo R. K. nurodė, kad prasidėjus rinkiminei kampanijai atsakovė vėlai grįždavo namo, arba visai negrįždavo, neskyrė dėmesio šeimai, kad ieškovo tėvų pastangos sutaikyti šalis nedavė rezultatų dėl atsakovės nenoro ieškoti kompromisų. Kad ieškovė vėlai pareidavo namo liudijo ir Kurpių šeimos draugė D. S., kaimynas K. T.. V. K. nurodė, kad atsakovė buvo sutuoktinio išlaikoma, jis pats šalių šeimą remdavo materialiai, nurodė, kad sūnui nepatiko, jog atsakovė dirba savivaldybėje, nes ten nebuvo perspektyvų. Jis siūlė atsakovei kitą darbą, tačiau ji atsisakė. Taip pat „visiems buvo žinoma“, kad atsakovė turi meilužį. Kad sklandė gandai apie atsakovės amoralų elgesį tvirtino ir liudytoja D. S., tačiau nei vienas liudytojas jokių konkrečių aplinkybių apie atsakovės santuokinę neištikimybę nenurodė. Liudytojas, atsakovės brolis E. Ž. nurodė, kad šalys pykosi, ieškovas įžeidinėjo atsakovę net jo akivaizdoje, sesuo susipykusi su sutuoktiniu kartais nakvodavo pas savo tėvus, ieškovo namuose jautėsi nejaukiai.

Nenustačius aplinkybių, kurioms esant sutuoktinio kaltė preziumuojama, ir vertinant šalių kaltinimus viena kitai dėl santuokos iširimo bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktinai nesiekė tarpusavio supratimo, dėjo per mažai pastangų išsaugoti tarpusavio santykius grįstus pagarba ir tolerancija vienas kitam, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu ir tuo pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės santuokos nutraukimu padarytą neturtinę žalą, atmetamas (CK 3. 70 str. 2 d.).

Šalys, nutraukdamos santuoką, pareiškė reikalavimus dėl šio turto:

Automobilio Subaru Legacy Outback v.n. (duomenys neskelbtini) 1700 Eur, vertės;

šaunamojo ginklo CZ 550 Medium, kalibras 7,62. 868,86 Eur vertės;

automobilio VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės.

Dėl turto vertės ginčo tarp šalių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.100 str. vienu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė pasibaigimo pagrindų numato santuokos nutraukimą. CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas dalijamas natūra. Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką dalijamas tik santuokos pabaigoje realiai egzistuojantis turtas. Šalys pripažino, kad automobilis VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) parduotas už 2000 Eur, tai matyti ir iš 2015-03-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, 2015-03-09 VĮ Regitra pažymos Nr. 12230807. Todėl šį automobilį traukti į sutuoktinių bendro turto balansą nėra pagrindo. Pagal CPK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Įstatymas nereikalauja automobilio pardavimui kito bendrasavininkio sutikimo, todėl atsakovė, nesutikdama su šio automobilio pardavimo sandoriu ar manydama, kad jis pažeidžia jos teisės turi teisę šį sandorį ginčyti (CK 3. 3-96 str. 1 d.), o teigdama, kad už automobilį gautas lėšas ieškovas panaudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti - įrodyti šias aplinkybes (CK 3.115 str.). Tačiau atsakovė to nedaro. Be to liudytojas Č. B. parodė, kad kai L. K. jam siūlė pirkti automobilį VW Passat, dalyvavo ir atsakovė. Taigi teigti, kad šis automobilis buvo parduotas be atsakovės žinios ar prieš jos valią, nėra pagrindo. Todėl atsakovės reikalavimas dėl 1000 Eur kompensacijos priteisimo atmetamas.

Preziuomuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3. 117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2). Ieškovas prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgiant į tai, kad jis 5966,58 Eur sumokėjo už atsakovės studijas ir šią aplinkybę prašė laikyti CK 3.123 str. 1 d. nurodyta “kita aplinkybe“ duodančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes šios lėšos buvo panaudotos išimtinai atsakovės asmeniniams interesams. Atsakovė 2011-07-12 su Vilniaus universitetu sudarė sutartį Nr. 11-AA-0181 dėl ekonomikos studijų, kurių kaina 9000 Lt. Iš Mykolo Romerio universiteto 2015-08-17 pažymos apie įmokas už studijas matyti, kad atsakovė mokėsi šiame universitete 2013-2014 metais ir už studijas sumokėjo 4635 Lt. CK 88 str. 1 d. nustato, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas ir gautos pajamos laikomos jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.115 str. 2 d. nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant bendru turtu, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti jungtinės nuosavybės praradimą. Nors studijų metu žinias įgyja asmeniškai, tačiau šios sutuoktinio žinios naudojamos ne vien asmeniniam interesams, bet ir šeimos poreikiams tenkinti (sutuoktinis gali pretenduoti į geriau apmokamą darbą, kvalifikuotai spręsti namų ūkio tvarkymo klausimus, perduoti savo žinias vaikams ir t.t.), todėl sutuoktinio studijas laikyti išimtinai asmeninių poreikių tenkinimo procesu, nėra pagrindo. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga kuris sutuoktinis mokėjo įmokas už atsakovės studijas, nes nei vienas neįrodinėjo, kad ieškovės studijos buvo apmokėtos kurio nors asmeninėmis lėšomis. Nesant pagrindo studijų sutartis, laikyti sudarytomis išimtinai atsakovės asmeniniais interesais, nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažėjimą ar nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.