Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-31768-1099/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
2YT-31768-1099/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26308-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, S. P., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-31768-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26308-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, S. P., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina K. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2. Nurodo, kad po V. Š. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo motina K. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Pareiškėjas aiškina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas K. Š. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog V. Š. palikimą būtų palikęs valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuoti asmenys S. P., V. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su K. Š.; turėjo tris vaikus: pareiškėją V. Š., S. P. bei V. Š. (suinteresuoti asmenys). V. Š. sutuoktinė K. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

8. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina K. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: 2021 m. liepos 29 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtojo knygelės su prie knygelių esančiais mokėjimo kvitais; UAB „Mano Būstas Sostinė“ sąskaitos; kvitai, patvirtinantys mokėjimus už paslaugas.

10. Remiantis bylos duomenimis, po V. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens V. Š. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. Š. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad K. Š. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad K. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti prie prašymo pateiktus originalus (uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ sąskaitas ir prie jų esančius kvitus; mokėtojo knygeles (8 vnt.))

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič