- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- N-438-838-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03322-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Romanas Klišauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimo K. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. U. už tai, kad jis, 2010 m. gegužės 8 d., apie 14.30 val., Upės g., Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „STOP POLICIJA“, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus. K. U. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą K. U. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas būtinas, tačiau ikiteisminio tyrimo nepradėjimas nepaneigia pažeidimų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl tokie pažeidimai nėra ATPK reguliavimo dalykas (ATPK 9 str. 2 d.). Be to, byloje negautas ir Seimo sutikimas suvaržyti Seimo nario laisvę (ATPK 261 str. 3 d).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvienos K. U. inkriminuotos veikos aplinkybių. Institucijos nuomone, jo veikoje yra ATPK 187 straipsnio 2 ir 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėtys, todėl jam turėjo būti skirtos nuobaudos už šių atskirų pažeidimų padarymą. Taip pat, Institucijos nuomone, K. U. veikoje, kuri išdėstyta protokole, nurodant ir tikslų jos padarymo laiką, nebuvo nustatyti nusikalstamų veikų požymiai, t. y. 2010 m. gegužės 8 d., 14.30 val. fizinio smurto ar grasinimo jį panaudoti nebuvo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatas atliko du atskirus, tarpusavyje nesusijusius tyrimus ir priėmė autonomiškus procesinius sprendimus dėl K. U. veiksmų. Institucija neturi informacijos, kuriuos ir kokiu konkrečiu laiku K. U. padarytus veiksmus tyrė prokuratūra, todėl bylą nagrinėjęs teismas turėjo identifikuoti, ar šios veikos sudaro realiąsias ar idealiąsias sutaptis. Taip pat Institucija nurodo, jog byloje yra duomenys dėl Seimo rezoliucijos nesutikti, kad K. U. būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip būtų suvaržoma jo laisvė. Šie duomenys rodo tik vienos ATPK 187 straipsnio sankcijoje nurodytos administracinės nuobaudos rūšies – administracinio arešto – taikymo Seimo nariui negalimumą. Kitos straipsnio sankcijoje nurodytos nuobaudos rūšies – baudos – taikymas yra galimas, kadangi ATPK 261 straipsnio 3 dalis numato tik kreipimosi į Seimą prievolę. Institucijos nuomone, išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę negavimas negali būti pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
K. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už ATPK 187 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „STOP POLICIJA“, ribojančią įvykio vietos perimetrą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros bei nutraukti neteisėtus veiksmus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, 2010 m. birželio 22 d. kreipdamasis į Seimą, prašė leisti patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę, kadangi yra pagrindas manyti, kad jų veiksmuose yra ne administracinių teisės pažeidimų, o galimai padarytų nusikalstamų veikų požymių, todėl 2010 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nebuvo kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, ši veika iš baudžiamosios netapo administraciniu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.
Visų pirma, pažymėtina, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo aiškiai, konkrečiai konstatuota, jog veika turi neabejotinų baudžiamosios veikos požymių – tyrimą atsisakyta pradėti dėl vienintelės priežasties – leidimo apriboti Seimo narių laisvę nebuvimo (b. l. 3-4). Be to, nebuvo atliekamas joks tyrimas ir pati veika prokuratūros apskritai nebuvo vertinta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, neatlikus išsamesnio tyrimo, kad veika atitinka nusikalstamų veikų požymius, laikytina nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų dokumentų vienareikšmiškos išvados, jog Seimo nario K. U. veika peržengė administracinio teisės pažeidimo ribas ir buvo tokio intensyvumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, daryti negalima. Tam turi būti atliktas nuodugnesnis tyrimas ir bylos aplinkybių vertinimas. Ir tik teismas, padaręs motyvuotas išvadas, kad veika turi nusikalstamos veikos požymių, galėtų remtis ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir priešingai, nustatęs, kad veika neturi baudžiamosios veikos požymių, turėtų spręsti administracinės atsakomybės klausimą.
Taip pat apylinkės teismas, nutraukdamas bylą, motyvavo, jog byloje nėra išankstinio Seimo sutikimo apriboti Seimo nario laisvę, tuo tarpu ATPK 187 straipsnio sankcijoje kaip alternatyvi nuobauda numatytas administracinis areštas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-829/2012 esančio Institucijos 2010 m. birželio 3 d. kreipimosi Nr. 10-1-9904 į Generalinį prokurorą (ATP byla Nr. N438-829/2012, b. l. 49-50) matyti, kad jame kreipiamasi būtent dėl sutikimo patraukti Seimo narius P. G. ir K. U. atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis. Tuo tarpu iš byloje pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. spalio 19 d. rezoliucijos (b. l. 5) matyti, jog joje nesutinkama, kad Seimo narys K. U. būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Todėl byloje nesant Generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą dokumento ir prie jo pridėtų priedų, negalima spręsti, ar Seimo pateikta rezoliucija yra atsakymas į būtent minėtą Institucijos kreipimąsi, t. y. ar buvo realizuotas Institucijos prašymas prokurorui.
ATPK 261 straipsnio 3 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) numatyta, kad jeigu už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo teisėjai, teisėjai, šis kodeksas numato administracinį areštą, protokolą surašę pareigūnai, prieš šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka perduodami bylą teismui ar kitai bylą nagrinėjančiai institucijai, ne vėliau kaip per tris dienas kreipiasi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę, o tarp Seimo sesijų – dėl Respublikos Prezidento išankstinio sutikimo suvaržyti Ministro Pirmininko, ministrų, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų laisvę. ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse iš tiesų numatytos alternatyvios sankcijos, t. y. bauda arba areštas. Kita vertus, ATPK 187 straipsnio 4 dalyje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, t. y. administracinio arešto nuobauda apskritai nenumatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog iš tiesų nėra Seimo sutikimo dėl Seimo nario patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, už kuriuos gali būti skiriama laisvę suvaržanti nuobaudos rūšis, vis tiek turėjo nagrinėti patraukimo atsakomybėn už ATPK 187 straipsnio 4 dalyje pagrįstumo klausimą.
Apeliaciniame skunde Institucija prašo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, tačiau ATPK 35 straipsnio 4 dalyje (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d.) numatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl nagrinėjamoje byloje panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacine tvarka, nuobaudų skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo, dėl šios priežasties nėra pagrindo šio termino pratęsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris yra naikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą K. U. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.