Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1964-09-02, Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos Seimo narys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė bei juridinis asmuo: jis, dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju, bei remiantis 2008 m. gegužės 7 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. P-123 6.23 p., atstovaudamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, sudarytoje 2007 m. spalio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-323, t.y., būdamas valstybės tarnautoju, privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. l d., nustatančia, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, principais; 3 str. 2 d. 6 p., nustatančiu, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p., nustatančiu, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. l d. 5 p., nustatančiu nepiktnaudžiauti tarnyba,- neatsižvelgė į tai ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d., Nr. VIII-1029) 14 str. l d., nustatančią, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nevykdė įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos 2011 m. vasario 10 d. administracinėje byloje Nr. A502 - 321/2011, kurioje teismas įpareigojo atsakovą - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 m. liepos 18 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42: N. P. 2011 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Liepų g. 11, Klaipėdoje, Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, žinodamas apie 2011 m. vasario 10 d. administracinėje byloje Nr. A502 - 321/2011 priimtą teismo sprendimą, kuris yra privalomas visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdomas, piktnaudžiaudamas tarnyba nevykdė šio teismo sprendimo, detaliojo plano nesuderino ir 2011 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokole Nr. (21.2)-9/12 parašė „nederiname”. Tokiu būdu dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įgalioto asmens atstovauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį N. P. veiksmų didelės moralinės žalos patyrė juridinis asmuo UAB „Investicijų kvadrantas”, įmonės kodas 300001048, nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas, bei didelės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo, kaip valstybės tarnautojo, vardas.

Apklaustas kaltinamuoju N. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detaliojo plano negalėjo derinti, kadangi jis neatitiko 2006-07-18 planavimo sąlygų Nr. 42, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime parašyta: „Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2006-07-18 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42”. Taigi, derindamas žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detalųjį planą jis pažeistų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Šią poziciją jis išdėstė Nuolatinės statybos komisijos 2011-03-02 posėdyje žodžiu ir posėdžio protokole, parašydamas: „Nederiname, nes neatitinka minėtų sąlygų 4 p. antros dalies ir 5 p. 5 pp. dalies, nes neįvykdyti Kultūros paveldo įstatymo 19 str. reikalavimai“. Savo poziciją raštu išdėstė ir Departamentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas buvo vykdomas taip, kaip jį supranta Departamentas. Teismo sprendimo interpretaciją rengė ne jis vienas, o Departamento juristai. Parodė, kad niekur nėra parašyta, kad projektas parengtas tinkamai pagal 2006-07-18 sąlygas Nr. 42, ir tai ne jo interpretacija, o viso Departamento. Nurodė, kad suprojektuotas yra vienas pastatas, o ne du, kaip numatyta minėtose sąlygose. 2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybei klausimų nekilo, nes visi manė, jog šeši pastatai ir yra šeši pastatai, tačiau 2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad minėti šeši pastatai yra vienas gyvenamasis pastatas, kadangi sujungtas požemine aikštele. Taip pat parodė, kas sąlygose įrašyti du pastatai, vienas - prie H. M. g., kur anksčiau stovėjo Dramblio namas, o antras – Gerlacho namas. UAB „Dramblio namas“ turėjo planų atstatyti Dramblio namą, todėl pateikė prašymą, kad būtų leista planuoti du namus: vieną prie buvusio „Vaivos“ kino teatro pastato, kitą – prie H. M. gatvės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog Dramblio namo atstatymas negalimas, tačiau galimas Gerlacho namo atstatymas. Parodė, kad kai D. A. buvo atėjęs pas jį patarimo ir jis jam patarė statyti naujus pastatus, taip pat pastatyti ir vieną istorinį namą. Su G. N. jis ieškojo kompromiso, tačiau investuotojai sutiko tik atkasti pamatus ir juos „užkonservuoti“ arba atstatyti vieną fasadinę sienelę. Departamento šis pasiūlymas netenkino. Parodė, kad viskas, ką UAB „Investicijų kvadrantas“ turėjo padaryti, - tai numatyti nedidelį istorinį pastatą šalia savo „stiklainių“ ir tada jis (N. P.) nenebūtų galėjęs nederinti detaliojo plano. Nurodo, kad jis teisės aktų nepažeidė, o vykdė Departamento veiklą reglamentuojančius įstatymus. Jis veikė už, o ne prieš valstybės tarnybos interesus. Didelė žala valstybei būtų padaryta tuo atveju, jei šeši „stiklainiai“ būtų pastatyti istorinėje miesto dalyje. Parodė, kad jis vykdė būtent jam pavestas funkcijas, o ne diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Liudytojas D. A. - UAB „Investicijų kvadrantas” direktorius parodė, kad 2005 m. pabaigoje bendrovė įsigijo buvusio „Vaivos“ kino teatro pastatą. Jis, kaip UAB „Investicijų kvadrantas” direktorius, A. J. IĮ užsakė žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detaliojo plano rengimą. Jis buvo parengtas ir pateiktas svarstymui Klaipėdos miesto savivaldybėje. Detaliajam projektui rengti iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio buvo gautos 2006-07-18 planavimo sąlygos Nr. 42, kuriose buvo išdėstyta, kokių reikalavimų reikia laikytis parengiant detalųjį planą. Planavimo sąlygas patvirtino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N. P.. Detaliojo plano procedūra buvo vykdoma pagal nurodytas sąlygas. Pirmąjį kartą Nuolatinėje statybos komisijoje detalusis planas buvo svarstytas 2008-04-09, tačiau, nustačius tam tikrus planavimo trūkumus, detaliajam planui pritarta nebuvo. Buvo pareikšta pastabų, kurias jie ištaisė. Taip pat iš Kultūros paveldo departamento buvo gautas reikalavimas atlikti eksperimentinį vertinimą, kurį 2008 m. atliko profesorius J. B.. Šis vertinimas buvo pateiktas Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui. Vėliau buvo pareikšti reikalavimai atlikti dar daugiau tyrimų ir įvykdyti papildomas sąlygas. N. P. vis pateikdavo naujų reikalavimų. Atlikus archeologinius tyrinėjimus buvo nustatyta, kad sklype yra išlikę Gerlacho namo du kampai, kiti kampai patenka į raudonąsias linijas. 2009-06-05 raštu Nr. (7.12)2KL-193 N. P. juos nusiuntė į savivaldybę dėl leidimo atlikti archeologinius kasinėjimus už jų sklypo ribų, tačiau savivaldybė to daryti neleido. 2009-06-17 antrą kartą jie kreipėsi į Nuolatinę statybos komisiją. 2009-07-08 ir vėl grįžo į Nuolatinės statybos komisijos posėdį, kur pasirašė visi Komisijos nariai, išskyrus Departamentas, todėl po šio posėdžio jie nutarė kreiptis į teismą dėl nuolat kintančių reikalavimų. Po kreipimosi į teismą projekto vadovas G. N. keletą kartų buvo susitikęs su N. P., ieškant kompromisų dėl Gerlacho namo klausimo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. 2010 m. buvo priimta Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kuria Departamentas buvo įpareigotas suderinti detalųjį planą įstatymų numatyta tvarka. Departamentas šią nutartį apskundė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-10 nutartimi skundą atmetė ir įpareigojo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti detalųjį planą pagal 2006-07-18 sąlygas Nr. 42. Taip pat teismas pasisakė, jog papildomos sąlygos negalimos. Su minėta nutartimi jie vėl kreipėsi į Nuolatinę statybos komisiją. Posėdis įvyko 2011-03-02. Posėdžio protokole N. P. parašė: „Nederiname, nes neatitinka 2006-07-18 planavimo sąlygų Nr. 42“. Po šių veiksmų jie paprašė teismo vykdomojo rašto. Taip pat buvo kreiptasi į STT ir prokuratūrą, prašant įvertinti N. P. veiksmus dėl įsiteisėjusios nutarties nevykdymo. 2011-05-04 vėl buvo kreiptasi į Nuolatinę statybos komisiją, kad įpareigotų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją ar kitą atsakingą asmenį vykdyti teismo nutartį. Posėdyje N. P. nedalyvavo, jis pateikė 2011-05-04 raštą Nr. (1.27 KL)2KL-19, kuriame buvo parašyta, kad detaliajam planui nepritaria. Dėl kaltinamojo veiksmų UAB „Investicijų kvadrantas” patyrė didelę materialinę ir moralinę žalą, kadangi projektas buvo sustabdytas, o UAB „Investicijų kvadrantas” šiam projektui įgyvendinti išleido daug pinigų, juos finansavo bankas, reikėjo mokėti palūkanas. Įmonė prarado patikimumą ir dėl bankų kreditavimo, ir dėl netinkamos viešosios nuomonės suformavimo. Mano, jog prieš kreipiantis į teismą 2006-07-18 sąlygos Nr. 42 buvo įvykdytos. Detaliajame plane buvo suprojektuotas vienas pastatas.

Liudytoja A. J. - dirbanti A. J. IĮ projektuotoja parodė, kad yra žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detaliojo plano rengėja, t.y. vieno jo etapo rengėja buvo A. J. IĮ, o viso plano rengėjas – G. N. ir partneriai. Ji buvo vieno etapo rengimo vadovė, viso projekto vadovas - G. N.. Projekto užsakovas buvo D. A., ji užsakymą gavo iš G. N. ir partneriai. 2011-03-02 ji su planavimo organizatoriumi UAB „Investicijų kvadrantas” direktoriumi D. A. dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo pakartotinai derinimui buvo pateiktas detalusis planas. Posėdyje dalyvavo posėdžio pirmininkas A. M., N. P. ir kiti komisijos nariai. Komisijos pirmininkas perskaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą ir, suteikus žodį N. P., jis perskaitė raštą, kuriame buvo formuluotė „Nederinti“. Apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą N. P. nepasisakė. Nuolatinė statybos komisija nutarė pasikonsultuoti ir baigė posėdį, o po to jau buvo raštiškas Nuolatinės statybos komisijos protokolas. Jos, kaip projekto dalies rengėjos ir vadovės, nuomone, detalusis planas neprieštaravo 2006-07-18 sąlygoms Nr. 42. Detaliajame plane buvo suprojektuotas vienas pastatas, buvo numatytas perimetrinis užstatymas.

Liudytojas A. M. - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas parodė, kad detalusis planas keletą kartų buvo teiktas Nuolatinei statybų komisijai svarstyti ir Komisijos galutinė išvada buvo - nederinti. Detalusis planas buvo nederinamas, nes vis buvo gaunamos neigiamos išvados iš Kultūros paveldo departamento. 2011-03-02, vykstant Nuolatinės statybos komisijos posėdžiui, visi Komisijos nariai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo susipažinę, N. P. tai pat turėjo būti su ja susipažinęs. 2011-03-02 protokole buvo parašyta „Nederinti“, nes detaliojo plano nederino Departamentas. Detaliojo plano nederinimo priežastys buvo išdėstytos raštu. Nepritarus nors vienam Nuolatinės statybos komisijos nariui, visa Nuolatinės statybos komisija pateikia išvadą - projekto nederinti. Parodė, kad kaimyninių sklypų gyventojų sutikimų dėl detaliojo plano nebuvo, netgi buvo gautas skundas iš gyventojų dėl detaliojo plano. Nurodė, jog planuoti stikliniai pastatai sudarytų taškinį užstatymą. Taip pat parodė, kad sąlygose kalbama apie du pastatus.

Iš 2006-07-18 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42, patvirtintų 2006-07-18 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. P., patvirtintos kopijos matyti, jog 4 punkte „Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla“ numatyta „<...> planuoti pastatą, numatant komercinės paskirties pastato dalį prie H. M. gatvės ir gyvenamosios paskirties pastatą prie S. Š. gatvės“; 5 punkto „Planuojama žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai“ 5 papunktyje „ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos bei sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti reikalavimai“ numatyta „<...> LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17, 19 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571) (1 t., b.l. 132-133).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-10-04 sprendimo „D. K. miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo” Nr. T2-323 matyti, jog sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija, kurios vienas iš narių - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio įgaliotas atstovas (1 t., b.l. 29-30).

Iš Teritorinio padalinio vedėjo pareigybių aprašymo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu 2007-10-05 įsakymu Nr. P-266 (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu 2008-05-07 įsakymo Nr. P-123 redakcija), 6.23. punkto matyti, jog „Padalinio vedėjas, vadovaudamas padaliniui ir organizuodamas jo veiklą, Departamento direktoriui įgaliojus, atstovauja Departamentui <...> nuolatinės statybos komisijoje. N. P. su pareigybių aprašymu pasirašytinai supažindintas 2008-12-16 (1 t., b.l. 41-45).

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2009-11-17 įsakymo „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. Į-21 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės tarnautojų, įgaliotų atstovauti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos savivaldybių tarybų sudaromose nuolatinės statybos komisijose, sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” Nr. Į-574 matyti, jog Sąrašas papildytas 30 punktu: „30. N. P., Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybių sudaromose nuolatinės statybos komisijose) (1 t., b.l. 34-37).

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010-04-16 įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojams atstovauti savivaldybių tarybų sudaromose nuolatinėse statybos komisijose” Nr. Į-134 patvirtintos kopijos matyti, jog N. P., kaip Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui, suteikti įgaliojimai atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybių tarybų sudaromose nuolatinėje statybos komisijoje (1 t., b.l. 33).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A502-321/2011, rezoliucinės dalies matyti, jog nutarta: „<...> Įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinį suderinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 m. liepos 18 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42. <...>” 1 t., b.l. 9-16).

Iš 2011-03-02 Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolo Nr. (21.2)9/12 matyti, jog Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N. P. grafoje „Derinimo/nederinimo įrašas“ ranka įrašė: „Nederiname, nes neatitinka 2006-07-18 planavimo sąlygų Nr. 42 4 punkto antros dalies „planuoti pastatą, numatant komercinės paskirties pastato dalį prie H. M. gatvės ...“ ir neatitinka šių sąlygų 5 punkto 5 papunkčio dalies – nevykdyti NKPA Įstatymo 19 str. reikalavimai (1 t., b.l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t.y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimas pasireiškia tarnybinės padėties panaudojimu ar pasinaudojimu ja priešingais nei tarnybos interesais. Ši veika gali būti padaroma aktyviais veiksmais. Pasinaudojimas tarnybine padėtimi gali būti ir tada, kai neatliekamos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens funkcijos, įgaliojimai.

Teisiamojo posėdžio metu N. P. pripažino, jog 2011-03-02 vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokole Nr. (21.2)9/12 įrašė „Nederiname, nes <...>“, tačiau jis taip pat tiek posėdžio metu, tiek minėtame protokole nurodė detaliojo plano nederinimo priežastis, t.y. todėl, kad žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalusis planas neatitiko 2006-07-18 planavimo sąlygų Nr. 42, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutartis įpareigojo atsakovą - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2006-07-18 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42.

2006-07-18 planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42 numatyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla - planuoti pastatą, numatant komercinės paskirties pastato dalį prie H. M. gatvės, ir gyvenamosios paskirties pastatą prie S. Š. gatvės. Teisiamojo posėdžio metu N. P. parodė, jog jis negalėjo derinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detaliojo plano, kadangi nebuvo įvykdyta minėtų planavimo sąlygų Nr. 42 viena iš sąlygų – suplanuoti du, o ne vieną pastatą. Liudytojas A. M. posėdžio metu taip pat parodė, kad planavimo sąlygose Nr. 42 kalbama apie du pastatus. Liudytojai D. A. ir A. J. posėdžio metu patvirtino, jog detaliajame plane buvo suprojektuotas tik vienas pastatas. Teismas daro išvadą, jog žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, detalusis planas 2011-03-02 Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu neatitiko 2006-07-18 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42, todėl N. P. veiksmai - posėdžio protokole įrašymas „Nederiname, nes <...>“ - nelaikytini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nevykdymu.

Teismas pripažįsta, jog N. P., eidamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinio vadovo pareigas ir atstovaudamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį Nuolatinės statybos komisijoje, būtų privalėjęs suderinti žemės sklypo, esančio H. M. g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą, jeigu jis būtų atitikęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2006-07-18 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 42, tačiau, kadangi minėtas detalusis planas minėtų planavimo sąlygų neatitiko, N. P., kaip Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Nuolatinės statybos komisijoje, nekilo pareiga detalųjį planą suderinti. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-321/2011 suformuluotas reikalavimas pažeistas nebuvo.

Nenustatyta, kad N. P., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus. Teismas pripažįsta, jog N. P. elgėsi teisėtai ir pagal įstatymus, o jo teisėti veiksmai nei juridiniam asmeniui UAB „Investicijų kvadrantas”, nei valstybei žalos nepadarė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimai Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnio prasme yra visų instancijų bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismų priimti dokumentai, turintys atitinkamą procesinę formą – sprendimai, nutartys, nuosprendžiai ir t.t. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas.

N. P., būdamas įgaliotas atstovauti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, buvo atsakingas ir už tinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutarties vykdymą. N. P. posėdžio metu parodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutartį vykdė taip, kaip jis ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos juristai ją suprato. Teismas sutinka, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutartis įpareigojo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį suderinti detalųjį planą tada, kai jis atitiks 2006-07-18 planavimo sąlygas Nr. 42. N. P., nederindamas detaliojo plano, elgėsi teisėtai, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-10 nutartis buvo vykdoma tinkamai. N. P. veiksmuose tiesioginės tyčios, t.y. suvokimo, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos pagal minėtą nutartį, nėra, kadangi jo veiksmai – atsisakymas derinti detalųjį planą buvo teisėti.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog N. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos 245 straipsnyje, požymių, todėl N. P. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo juostelė, esanti voke (2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.

nusprendė:

N. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

N. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo juostelę, esančią voke (2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.