- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- eI2-2215-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00367-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Beata Martišienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. S., UAB „Top Consult“
- Atsakovas
- Audito, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4Proporcingumas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. skundą atsakovei Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) ir G. S. (toliau – abu kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-383 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. skyrimo“ (toliau – Skundžiamas įsakymas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjų teigimu, Tarnyba atliko neplaninį patikrinimą, ir Tarnybos direktorius vadovaudamasis 2019 m. gruodžio 31 d. išvada Nr. D4-1911 (toliau – ir Išvada) už tariamus pažeidimus skyrė administracines nuobaudas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – viešą įspėjimą, o G. S. – įspėjimą (toliau – ir Nuobaudos). Tarnyba nusprendė, kad pareiškėjai pažeidė Bankroto ir restruktūrizacijos administratorių elgesio kodekso normas, todėl skyrė jiems paskyrė nuobaudas. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tikrinimo administracinės procedūros metu buvo pažeistos bankroto administratorių neplaninio patikrinimo nuostatos.
Pareiškėjai nurodo, kad Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų bendrųjų reikalavimų taikytinų individualiam administraciniam aktui, kadangi individualus administracinis aktas t. y., Skundžiamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjų veiklos patikrinimą reglamentuojančius teisės aktus bei vadovaujantis ne faktinėmis, o hipotetinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą dėl galimai padaryto administratorių etikos kodekso pažeidimo, nesilaikė Patikrinimo taisyklių bei pasikeitus teisiniam reguliavimui neperdavė tyrimo medžiagos kompetentingai institucijai įgaliotai priimti sprendimus tokiais klausimais. Tarnyba atlikdama tyrimą Pareiškėjų atžvilgiu nesilaikė teisės aktų nuostatų, nes skundžiamą įsakymą priėmė nesulaukusi per nustatytą terminą pateikto atsiliepimo dėl Išvados projekto.
Atsiliepimas
Pareiškėjai teigia, kad 2019 m. gruodžio 30 d. atsiliepimą „Dėl neplaninio administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo išvados projekto“ pateikė Tarnybai. Todėl Tarnyba nepagrįstai Išvadoje nurodė, kad pareiškėjai nepateikė pastabų. Tarnyba Išvadoje nepasisako apie administratoriaus atsiliepime pateiktus argumentus. Tarnybos 2020 m. sausio 6 d. raštas patvirtina, kad Tarnyba yra gavusi administratoriaus atsiliepimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad Atsiliepimas dėl išvados projekto Tarnybai buvo įteiktas nepraleidus termino, t. y., 2019 m. gruodžio 31 d. apie 15 val. 30 min., tai patvirtina spaudas ant Administratoriaus atsiliepimo. Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. surašė Išvadą ir Tarnybos direktorius pasirašė Įsakymą tą pačią dieną. Tai pareiškėjų teigimu, patvirtina, kad Tarnyba administracinės procedūros metu nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų. Tarnybos administracinė procedūra negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta bei atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nes galutiniame Tarnybos atlikto tyrimo dokumente, t. y. Išvadoje nebuvo įvertinta pareiškėjų nuomonė svarbiausiais atlikto tyrimo klausimais.
Pareiškėjai teigia, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2020 m. sausio 1 d. Tarnyba surinktą tyrimo medžiagą turėjo perduoti Nemokumo administratorių rūmams, kurie nuo 2020 m. sausio 1 d. priima sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, nustačius Elgesio kodekso pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo pareiškėjus, kad bus atliekamas patikrinimas, ir paprašė pareiškėjų iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti Tarnybai išsamius paaiškinimus dėl savo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjai darbuotojus įdarbino fiktyviai, siekiant pagerinti atrankos rodiklius. Pažymėjo, kad Elgesio kodeksas yra taikomas visai veiklai, susijusiai su licencija verstis bankroto administravimo veikla. Akcentavo, kad pareiškėjai buvo įdarbinę 13 darbuotojų, turinčių bankroto administratorių pažymėjimus, tačiau jie nebuvo paskirti administruoti jokių įmonių. Tarnybos teigimu, taip nesąžiningai buvo pagerintas atrankos rodiklis. Mano, kad pareiškėjai dalyvaudami atrankoje su žymiai pagerintais atrankos rodikliais pažeidė konkurencijos taisykles ir toks elgesys Atrankos metu laikytinas nesąžiningu.
Tarnybos teigimu, pareiškėjai pavėlavo pateikti savo nuomonę, nes terminas jai pateikti baigėsi 2019 m. gruodžio 30 d. Nurodo, kad Tarnyba galėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d. vertinti pareiškėjų veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai yra savo srities profesionalai, todėl gerai išmano Programos veikimo principus, todėl priimdami 13 bankroto administratorių, kurių neketino įgalioti administruoti gautų įmonių bankroto procesus, nesąžiningai pakėlė savo rodiklius Atrankoje ir veikė nesąžiningai kitų bankroto administratorių atžvilgiu.
Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecijos teisė priimant sprendimus ir jis iš keleto teisiškai galimų variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias. Tarnybos direktorius įvertinęs Išvadą, pareiškėjams paskyrė švelnesnę nuobaudą. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro skundžiamo įsakymo neteisėto ar nepagrįsto, ir pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi klaidų.
Nurodė, kad pareiškėjai savo veiksmais, kuomet įdarbino darbuotojus ir juos neskyrė administruoti įmonių, sudarė prielaidą nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jie kelia klausimą būtent dėl to, ar Tarnyba, spręsdama dėl nuobaudų paskyrimo pareiškėjams, laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ir skundžiamą Įsakymą priėmė nesulaukusi pareiškėjų per nustatytą terminą pateikto atsiliepimo dėl Išvados projekto. Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime nepateikė savo pozicijos dėl terminų skaičiavimo administracinės procedūros veiksmams atlikti. Pažymėjo, kad Tarnyba administracinės procedūros atlikimo metu padarė šiurkštų nusižengimą, nes Tarnybos direktorius nuobaudą skyrė 52 minutėmis anksčiau nei Tarnyboje buvo gautas pareiškėjų atsiliepimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad samdant papildomus darbuotojus buvo pasirinktas toks verslo modelis, kad galima būtų dirbti didesne apimtimi, tačiau toks verslo modelis nepasitvirtino ir papildomai priimtus darbuotojus teko atleisti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-483, kuriuo pareiškėjams buvo paskirtos nuobaudos, t. y. Bendrovei paskirtas viešas įspėjimas; G. S. – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2574 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo“ informavo Bendrovę ir G. S. apie tai, kad bus atliekamas neplaninis pareiškėjų patikrinimas. Tuo pačiu raštu Tarnyba prašė pareiškėjų iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui.
Pareiškėjai 2019 m. spalio 14 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl termino pratęsimo paaiškinimams pateikti. Tarnyba terminą pratęsė iki 2019 m. spalio 24 d., Tarnyba 2019 m. spalio 25 d. gavo pareiškėjų paaiškinimą.
2019 m. gruodžio 19 d. išvados projektas Nr. D4-1837 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvados projektas) buvo pateiktas Tarnybos direktoriui.
Tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. 9.46 val. išsiuntė pareiškėjams Išvados projektą. 2019 m. gruodžio 31 d. Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė patvirtino išvadą, jai buvo suteiktas Nr. D4-1911 ir patvirtinta išvada buvo pateikta Tarnybos direktoriui.
Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė Skundžiamą įsakymą, kuriuo už Elgesio kodekso 11.4.1. punkto ir 11.4.4. punkto pažeidimus Bendrovei paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, G. S. – įspėjimas.
Pareiškėjai savo rašytinius paaiškinimus Tarnybai pateikė 2020 m. gruodžio 31 d., 15.43 val., šią aplinkybę patvirtinta atsakovės pateiktas Dokumento operacijų žurnalo išrašas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Elgesio kodeksas (neteko galios nuo 2020 m. vasario 14 d.), Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ, 2019 m. birželio 13 d. akto redakcija, neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. keitėsi aptariamų teisinių santykių teisinis reguliavimas, ginčo santykius reguliuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, o naujasis Nemokumo administratorių elgesio kodeksas buvo patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu.
Aptariamų pažeidimų metu galiojusio Elgesio kodekso 11.4 papunktyje buvo numatyta, kad laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie: yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 pp.); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 pp.).
Aptariamo tyrimo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje buvo nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal to paties įstatymo 11-7 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11-7 straipsnio 2 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
Tarnybos įgaliojimai vykdant bankroto administratorių veiklos priežiūrą buvo įtvirtinti Priežiūros taisyklėse, patvirtintose Finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 (galiojo iki 2020 m. vasario 14 d.). Pagal šių taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus. Pagal tų pačių taisyklių 16 punktą, kai neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Jeigu šio patikrinimo metu paaiškėja, kad esama kitų administratoriaus veiklos pažeidimų, tikrinama administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais pažeidimais.
Taigi Tarnyba, atsakinga už bankroto administratorių veiklos priežiūrą ir už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, turėjo teisę bankroto administratoriui skirti nuobaudą, o asmens prašymas ar skundas gali būti pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą.
Tarnybos atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę reglamentavo Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Vl-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – Patikrinimo taisyklės).
Remiantis Patikrinimų taisyklių 19 punktu, neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas - įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas pradedamas priežiūros institucijai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2 papunktis). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas); priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas); išvados projektas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados projekto parengimo, išsiunčiamas administratoriui registruotu laišku, elektroninėmis priemonėmis ar kitu su administratoriumi sutartu būdu. Jei išvados projektas administratoriui yra siunčiamas elektroniniu paštu, skelbiamu Priežiūros institucijos svetainėje, išvados projekto įteikimo diena yra laikoma kita darbo diena, skaičiuojant nuo projekto išsiuntimo dienos (33 punktas); įvertinęs (-ę) administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus Patikrinimų taisyklių 34 punkte nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas (-ai) parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų, kurią pasirašo ir pateikia Priežiūros institucijos vadovui (35 punktas); neplaninis patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados dėl patikrinimo rezultatų arba suėjus terminui tokiai nuomonei pareikšti (36 punktas).
Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą; neskirti administratoriui išvadoje siūlomos nuobaudos; priimti sprendimą skirti kitą nei siūlomą išvadoje nuobaudą (Priežiūros taisyklių 24 punktas). Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (25 punktas).
Kiekvienas institucijos priimamas individualus administracinis aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Bet koks viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia (liet. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr. LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756- 708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, be išankstinio nusistatymo, atitikti tikrovę. Be to, institucijos turi laikytis teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai ginčija jiems paskirtas nuobaudas – Bendrovė – viešą įspėjimą; G. S. – įspėjimą. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjai, įdarbinę papildomų 13 darbuotojų, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino administratoriaus rodiklius atrankoje ir tokiais veiksmais pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktus, todėl paskyrė pažeidėjams nuobaudas.
Pareiškėjų teigimu, Tarnyba, skirdama jiems nuobaudą pažeidė Patikrinimo taisyklėse įtvirtintą 3 darbo dienų terminą suteikiantį administratoriui teisę per 3 darbo dienas nuo Išvados projekto pateikimo dienos papildomus paaiškinimus ar dokumentus ir Skundžiamą įsakymą priėmė nesulaukusi Patikrinimo taisyklėse įtvirtinto termino pabaigos.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjams 2019 m. gruodžio 20 d. 9.46 val. buvo išsiųstas Išvados projektas ir pranešimas, kad vadovaujantis Priežiūros taisyklių 22 punktu, jie turi teisę per 3 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos pateikti savo nuomonę, papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Terminas pradedamas skaičiuoti sekančią darbo dieną po Išvados projekto įteikimo, nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 23 d. laikytina Išvados įteikimo diena, taigi, 3 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo sekančios darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d., penktadienio, t. y., pirma darbo diena po šventinių dienų, taigi skaičiuojant tris darbo dienas nuomonei pateikti, paskutinė termino diena pastaboms Išvados projektui pateikti buvo 2019 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad taip terminus skaičiuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką, kuris yra nurodęs, kad dienomis skaičiuojamas terminas pradedamas skaičiuoti sekančią dieną po įteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-199-143/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-212-261/2015). Todėl nuo 2019 m. gruodžio 27 d. skaičiuojant 3 darbo dienas, paskutinė termino diena nuomonei pateikti buvo 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai Tarnybai pateikę paaiškinimus dėl Išvados projekto 2019 m. gruodžio 31 d., nepraleido termino nuomonei pateikti.
Pareiškėjų pateiktame Tarnybos 2020 m. sausio 6 d. Nr. (10.4)D2-61 nurodyta, kad Skundžiamas įsakymas ir Išvada priimti įvertinus pareiškėjų pavėluotai pateiktą nuomonę.
Iš pareiškėjų 2020 m. gruodžio 30 d. atsiliepimo į Išvados projektą, matyti, kad pareiškėjai nuomonėje išsamiai nurodė savo nesutikimo su Išvados projektu motyvus. Nuomonėje nurodoma, jog Bendrovė nesiekia piktnaudžiauti darbuotojų skaičiumi, darbuotojų skaičius pokytis nėra susijęs su bankroto procedūrų vykdymu, o pati Bendrovė savo veiklą vykdo teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nuobaudos Bendrovės vadovui, nuomonėje nurodoma, jog Administratoriaus veiksmai yra teisėti, ir nuobaudą galima skirti tik už neteisėtus veiksmus. Nuomonėje Bendrovė be kita ko, dėstė savo nesutikimą su lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kvalifikavimu.
Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtintoje išvadoje Nr. D4-1911, nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 20 d. administratorius elektroniniu būdu supažindintas su Išvados projektu ir pastabų dėl Išvados projekto nepateikė. Skundžiamame Įsakyme taip pat neužsimenama apie pareiškėjų 2020 m. gruodžio 30 d. nuomonę ir jos įvertinimą. Teismas atmeta 2020 m. sausio 6 d. Tarnybos rašte pareiškėjams nurodytą aplinkybę, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas įvertinus pavėluotai pareiškėjų pateiktus paaiškinimus. Įvertinęs Išvados ir Įsakymo turinį, teismas daro išvadą, jog Tarnyba, tvirtindama išvadą bei priimdama Skundžiamą įsakymą, pareiškėjų 2019 m. gruodžio 30 d. nuomonės nevertino, todėl teismas konstatuoja teisės aktų procedūrinį pažeidimą. Pagal LVAT praktiką nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Nagrinėjamu atveju, teismas neigiamai vertina tai, kad Skundžiamas įsakymas buvo priimtas nevertinus pareiškėjų pateiktos nuomonės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuomonę dėl Išvados projekto pateikė nepraleidę teisės aktų nustatyto 3 darbo dienų termino. Esant tokioms aplinkybėms, teismas prieina išvados, kad Skundžiamas įsakymas priimtas netinkamai įvertinus nuomonės teikimo terminą ir neįvertinus pareiškėjų pateiktų paaiškinimų, todėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-383 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S.“ naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjai prašo priteisti 1350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė 2020 m. vasario 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-02-06; 2020 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2020-08-01; AB Swedbank 2020 m. rugpjūčio 10 d. banko AB SWEDBANK mokėjimo nurodymą, patvirtinantį jog bendrovė sumokėjo atstovui 1 350 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5 (8.2 papunktis).
Iš byloje pateiktos 2018 m. lapkričio 29 d. atstovavimo sutarties matyti, kad pareiškėjai ir advokatų kontora „Hansa Law offices“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. vasario 5 d. pateikė šios advokatų kontoros advokatas. 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) buvo 1 317,60 Eur. Vadinasi, už advokato teisines paslaugas surašant prašymą teismui šiuo atveju maksimali priteistina suma yra 3 2940 Eur (1 317,60 x 2,5). Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2020-02-06 matyti, kad pareiškėjams skundo parengimas ir pateikimas kainavo 900 Eur, iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 20-08-01 matyti, kad papildomų paaiškinimų teismui pateikimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme pareiškėjams kainavo 450 Eur.
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas detalizuota, kad papildomų paaiškinimų teismui paruošimas ir pateikimas teismui užtruko 3 valandas ir pareiškėjams kainavo 300 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra apskaičiuojama pagal koeficientą 0,4. Kadangi pareiškėjų atstovo papildomi paaiškinimai pateikti teismui 2020 m. rugpjūčio 4 d., šiuo atveju apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 262,70 Eur. Pritaikius koeficientą 0,4, maksimali galima priteisti suma už paaiškinimų parengimą yra 505,08 Eur (1 262,70x0,4). Kadangi atsakovės prašoma suma už nurodytų paaiškinimų parengimą neviršija apskaičiuotų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, pareiškėjai priteistina visa prašoma 300 Eur suma, jos mažinti teismo vertinimu nėra pagrindo.
Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas detalizuota, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme užtruko 1,5 val., ir tai pareiškėjams kainavo 150 Eur. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų atstovas advokatas Č. D. K. atstovavo pareiškėjų interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 09.32 val., pabaiga – 10.04 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 32 min. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.19 punkte. Vertinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už pasiruošimą vykusiam teismo posėdžiui ir atsižvelgiant į tai, kad faktinis posėdžio laikas dėl apvalinimo taisyklių neįskaičiuojamas į teiktų paslaugų laiką, laikytina, kad 1 val. pareiškėjams buvo teiktos teisinės paslaugos nurodytos Rekomendacijų 8.19 punkte, už kurias turėtų būti atlyginama taikant koeficientą 0,1 už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą. Kadangi pasiregimas teismo posėdžiui bei pats teismo posėdis vyko 2019 m. rugpjūčio 11 d., t. y. 2019 m. III ketvirtį, taigi taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris 2019 m. I ketvirtį buvo 1 262,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos pasiruošimo bylos nagrinėjimui bei atstovavimo teisme teisinės paslaugos teiktos 4,5 val., o už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą galima priteisti suma sudaro 126,27 Eur (1262,70 Eur x 0,1), už vieną valandą pareiškėjams galimą priteisti maksimalią sumą sudaro 126,27 Eur. Pareiškėjos prašoma bendra suma už pasiruošimą teismo posėdžiui bei atstovavimą jame sudaro 150 Eur pareiškėjai už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame priteistina dalis jos prašomos sumos t. y., 126, 27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-383 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. skyrimo“.
Prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti pareiškėjams 1326,27 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 27 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.