Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-863-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2-863-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00649-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
K. V. J.
Suinteresuotas asmuo
E. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-863-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00649-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant pareiškėjui K. V. J.,pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,suinteresuotam asmeniui E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo motinos L. J., mirusios 1994 m. vasario 19 d., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą motinos turtą. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad pareiškėjo motina L. J. gyveno kartu su savo sūnumi V. J., kuris 1990 metais mirė. Pareiškėjas gyveno tame pačiame kaime kaip ir jo motina, jai dar gyvai esant rūpinosi žemės sklypais, kuriuos ji įgijo atkūrus nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą. Po motinos mirties jis ir jo šeimos nariai savo reikmėms naudojosi pareiškėjo motinai priklausančiais žemės sklypais, leido jais naudotis kaimynams.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. J. paaiškino, kad jis esąs pareiškėjo brolis, gyvena Šakių rajone, po motinos L. J. mirties visu motinai priklausiusiu turtu rūpinasi jo brolis K. V. J., jis jokių pretenzijų į motinos turtą nereiškia.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, atsiliepime į K. V. J. pareiškimą nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikėjos L. J. turto paveldėjimo procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Kaip matyti iš mirties liudijimo L. J. mirė 1994 metų vasario 19 d. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad L. J. 1981 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. 2004 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-16512 L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę L. J., nuosavybės teisėmis jai buvo suteikti keturi žemės sklypai – 2,72 ha ir 2,54 ha (duomenys neskelbtini), 0,75 ha (duomenys neskelbtini), 2,25 ha (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notarų biurų informacijos, Šiaulių apskrities archyvo pažymos, Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos L. J. paveldėjimo byla neužvesta, testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po L. J. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.

Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens E. J. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas K. V. J., mirusios L. J. sūnus, faktiškai valdo motinai priklausiusius žemės sklypus, tačiau valdymas nėra įstatymo nustatyta tvarka įteisintas. Liudytojas D. G. patvirtino, kad L. J. priklausančius keturis žemės sklypus naudoja – dirba pats arba jo šeimos nariai, nuomoja ar leidžia naudotis kaimynams L. J. sūnus K. V. J..

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusiu turtu – žemės sklypais, jokie kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjos L. J. palikimą nereiškia.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). sietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas K. V. J. – mirusiosios L. J. sūnus, gimęs 1999 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, nėra. Iš pareiškėjo, jo brolio suinteresuoto asmens E. J. paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, faktiškai valdo paveldimą turtą – žemės sklypus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po L. J. mirties jos palikimą priėmė sūnus K. V. J..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 10 Lt (1 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad K. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1994 m. vasario 19 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Priteisti iš K. V. J. 10 Lt (dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė