Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. e2A-2155-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
e2A-2155-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20978-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Ieškovas
AB LESTO
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2155-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20978-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.5; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 55,94 Lt skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio Kauno g. 8-8, Vilniuje, ir 71/100 dalies buto, esančio Liepkalnio g. 22-16, Vilniuje, savininkas, kurie kaip socialinis būstas nuomojami nepasiturinčioms šeimoms. Butas, esantis Kauno g. 8-8, Vilniuje, nebuvo išnuomotas ir už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 proporcingai šio buto plotui atsakovui priskaičiuota 19,80 Lt už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms. Pažymėjo, kad nors viešame registre yra įrašas apie 71/100 dalies buto, esančio Liepkalnio g. 22-16, Vilniuje, nuomos sutarties sudarymą, tačiau iki 2014-02-28 nuomininkas dar nebuvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 proporcingai nuosavybės teise valdomo buto plotui atsakovui priskaičiuota 36,14 Lt už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms. Ieškovo teigimu, nors butai neapgyvendinti, tačiau elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiulių, laiptinių ir rūsių apšvietimui, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), todėl už ją atsakovas privalėjo sumokėti, tačiau to nepadarė ir liko skolingas ieškovui 55,94 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris valdo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą patikėjimo teise, yra tinkamas atsakovas byloje.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė skirti ieškovui 1 000 Lt už nepagrįstai pareikštą ieškinį. Nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kokius paskaičiavimus atliko pastatų esančių Kauno g. 8 ir Liepkalnio g. 22, Vilniuje, administratorius, kaip jis paskirstė šių pastatų bendroms reikmėms patiektą elektros energiją daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams ir (ar) nuomininkams, ar pateikė nurodytus duomenis ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo AB LESTO naudai 16,20 EUR (55,94 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (16,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad iš teismui pateiktų UAB „Rasų valda“ 2014 metais ieškovui deklaruotų skaitiklių duomenų ir informacijos apie priskaitymus už elektros energiją lentelės, matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 butui, esančiam Kauno g. 8-8, Vilniuje, priskaičiuota 19,80 Lt už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, o 71/100 daliai buto, esančio Liepkalnio g. 22-16, Vilniuje, priskaičiuota 36,14 Lt. Nustatė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos sąskaitos ar pretenzijos atsakovui nebuvo siunčiamos. Pagal CK 4.82 str. 3 d., buto ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkte išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti yra suskirstytos į kelias atskiras grupes, t. y. išlaidas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, mokestį už liftą, jo priežiūrą, kaupiamąsias įmokas, už kitas suteiktas paslaugas, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją ir vandenį (vadovaudamasis sutartimis su energijos (vandens) tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad butas, esantis Kauno g. 8-8, Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis atsakovui laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 nebuvo išnuomotas, todėl atsakovas, remiantis CK 4.82 str. 3 d., turėjo pareigą proporcingai savo daliai atsiskaityti už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 71/100 dalies buto, esančio Liepkalnio g. 22-16, Vilniuje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui, rašytinė nuomos sutartis buvo sudaryta 2013-08-05, tačiau ieškovo teigimu, rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis iki 2014-02-23 sudaryta nebuvo. Taigi prievolė atsiskaityti už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28 tenka ne buto nuomininkui, bet jo savininkui, t. y. atsakovui (CK 4.82 str. 3 d.). Aplinkybė, jog nurodytus atsakovui nuosavybės teise priklausančius butus, už kuriuos susidarė skola už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės ir savaime nepašalina atsakovo, kaip minėto turto savininko, pareigos proporcingai savo daliai atsiskaityti už patiektą elektros energiją. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ginčo butų savininku, yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje (CPK 45 str.). Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „Rasų valda“ būtų sudariusi sutartį su ieškovu ir sulygusi, jog būtent namo administratorius rinks mokesčius už elektros energiją, sunaudotą namo bendroms reikmėms, todėl teismas trečiojo asmens argumentus, kad ieškinį turi reikšti namo administratorius, o AB LESTO yra netinkamas ieškovas, atmetė kaip nepagrįstus. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas nesiuntė sąskaitų ar pretenzijų atsakovui, ragindamas ją apmokėti susidariusią skolą. Taigi teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įtvirtinančių pareigą užtikrinti, jog paslaugos gavėjui praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 3 d. ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48.4 p.). Kadangi ieškovas pats netinkamai vykdė savo prievolę, t. y. nesiuntė apskaitos dokumentų ar pretenzijų dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, ir pažeidė šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) principą, įtvirtintą CPK 8 str., teismas sprendė, kad pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą dalyje kur teismas priteisė ieškovui AB LESTO iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 16,20 Eur. skolos, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo AB LESTO ieškinį atmesti visiškai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, teismas priėjo nepagrįstų išvadų, tinkamai nemotyvavęs priimto skundžiamo sprendimo, tinkamai neįsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bei neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų svarumo. Ieškovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimų pagrindą ir dydį, o būtent pastarasis nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės rėmėsi ieškovo pateikta lentele. Minėti dokumentai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo reikalavimą bei reikalavimo dydį, nes pateikti dokumentai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Šiuo atveju ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai gali būti įrodyti tik finansinės veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie parengti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne dokumentais, kurie neatitinka jokių buhalterinės apskaitos dokumentams įstatyme keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-517/2011), pabrėžtina ir tai, kad minėti dokumentai, kuriais iš esmės rėmėsi pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nėra pirminiai privalomi apskaitos dokumentai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtina, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12 str. 3 d. įtvirtina, jog nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d. įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita – faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas, jo teigimu, suteiktas paslaugas, nurodytas ieškovo pateiktoje lentelėje privalėjo įforminti tinkamu buhalterinės apskaitos dokumentu, t.y. PVM sąskaita – faktūra, to nepadarius, darytina išvada, kad jokių paslaugų ieškovas atsakovui nesuteikė, nes nėra jokių įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkančių dokumentų, kurie patvirtintų ūkinę operaciją, ieškovo nurodomų paslaugų suteikimą. Iš lentelių, visiškai neaišku kokioms patalpos ieškovas teikė nurodomas paslaugas, nenurodytas patalpų plotas, nenurodyti jokie atlikti skaičiavimai, todėl kyla klausimas ir dėl ieškovo nurodytų sumų skaičiavimo, nesuprantama ir skaičiavimo metodika.

Trečiasis asmuo SĮ „Viniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo pateikta lentelė nėra tinkamas įrodymas skolai pagrįsti.

Atsiliepimas

Ieškovas AB LESTO atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad ieškovas susipažinęs su atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimais į ieškinį pateikė papildomus įrodymus – daugiabučių namų skaitiklių rodmenis už kiekvieną mėnesį. Taip pat ieškovas papildomai paaiškino kaip apskaičiuojamos įmokos už elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms: per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertė dalinama iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m). Be to, PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių arba paslaugų tiekimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 punktas). Tai, kad apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas–faktūras, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos elektros energijos vartotojo pareigai atsiskaityti už gautą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Atmetami apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksčiau nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo. Kas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tas pats reikalavimas yra įtvirtintas ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančiame CPK 178 straipsnyje, kuris taip pat įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad ieškovas nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovo skolą, nesant skolos faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų. Apeliantai neteisingai nurodo, kad ieškovas skolą grindė tik vieninteliu įrodymu – skolos lentele. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė daugiabučių namų, Kauno g. 8 ir Liepkalnio g. 22 administratoriaus UAB „Rasų valda“ paskaičiavimus, kuriuose nurodytas kiekvieną mėnesį atsakovui priklausančioms patalpoms tenkantis mokestis už elektros energijos suvartojimą bendrojo naudojimo reikmėms (b.l. 9). Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė mokesčių už suvartotą elektros energijos paskaičiavimo metodą, pagal kurį įmokų dydis gautas per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto sumos (kv. m) bei dauginant iš konkretaus buto ploto (kv. m) (b.l. 49-51). Ieškovas taip pat pateikė daugiabučių namų Kauno g. 8 ir Liepkalnio g. 22 elektros energijos skaitliukų rodmenis (b.l. 53-66). Atsakovas ir trečiasis asmuo, ginčydami skolą, nepateikė jokių įrodymų ir priešingų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomą priteisti skolą. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai į ieškinį šiuo atveju neparemti jokiais įrodymais. Apeliantų argumentai, kad ieškovas neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nepateikė jų atsakovui, nepaneigia skolos, nes toks dokumentas nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti tokį faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skola yra įrodyta leistinų įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą ir aukščiau paminėtas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas teisingai nustatė skolos faktą ir jos dydį bei pagrįstai šioje dalyje patenkino ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius