- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1738-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22782-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. ir atsakovo V. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovės L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo - nustatyti vaiko G. R. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti laikinąjį išlaikymą iš atsakovo po 303,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 10 mėnesio dienos, nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos ir galutinio teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu V. R. tvarką, numatant, kad: 1) atsakovas su vaiku G. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., atsakovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją sugrąžinant. Kitomis savaitėmis atsakovas su vaiku G. R. bendrauja vieną darbo dieną (šalių sutarimu) nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją sugrąžinant; 2) kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais vaikas G. R. Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su motina L. R., o Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nuo 10 val.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 10 val.) – su tėvu V. R.. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais vaikas G. R. Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su tėvu V. R., o Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nuo 10 val.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 10 val.) – su motina L. R.; 3) vaikas G. R. tėvo V. R. ir motinos L. R. gimimo dienas praleidžia kartu su gimimo dieną švenčiančiu tėvu ar motina nuo 10 val. ryto (jei vaikas yra ugdymo įstaigoje – nuo 18 val.) iki kitos dienos 10 val. ryto, nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas tuo metu yra; 4) kiekvienais metais organizuojama viena vaiko G. R. gimimo dienos šventė, kurioje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Lyginiais metais šventę pagal vaiko poreikius ir norus organizuoja tėvas V. R., nelyginiais metais – motina L. R.; 5) per vienerius kalendorinius metus tėvas V. R. su vaiku G. R. gali atostogauti 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną. Vienas nepertraukiamas atostogų laikotarpis negali trukti ilgiau nei 7 (septynias) kalendorines dienas; 6) per vienerius kalendorinius metus ne daugiau kaip 3 (tris) savaites tėvo V. R. bendravimas su vaiku G. R. gali neįvykti dėl vaiko ir motinos L. R. atostogų. Tėvas V. R. su vaiku G. R. turi teisę bendrauti kitu šalių suderintu laiku; 7) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų vaikas G. R. su tėvu V. R. gali vykti tik esant rašytiniam motinos L. R. sutikimui; 8) bendravimo su vaiku metu V. R. įsipareigoja nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
2. Ieškovė prašymą grindė tuo, jog ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnametis sūnus G. R. nuo gyvenimo skyrium pradžios, 2020 m. kovo mėn., gyvena su ieškove, šalys dažnai nesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu. Ieškovė nurodė, kad sūnus yra prisirišęs prie ieškovės, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir narkotinėmis medžiagomis. Ieškovė pakeitė darbą, su vaiku išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vaikui naujoje gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros sąlygos. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 930 Eur. Ieškovės teigimu, remdamasi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi prašė iš atsakovo priteisti laikiną 303 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. R. atsiliepimu prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė tuo, jog rūpinasi vaiku, tarp vaiko ir jo yra susiformavęs glaudus ryšys, perveda kiekvieną mėnesį ieškovei reikšmingas pinigų sumas, atsakovo manymu, ieškovė dalį pervestų pinigų išleidžia ne tik vaiko poreikių tenkinimui, nori išsaugoti šeimą. Pažymi, kad neturi žalingų įpročių, rūpinasi sūnumi.
4. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vaiko G. R. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteisti G. R. laikinąjį išlaikymą iš L. R. po 223,62 Eur mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, išlaikymą pervedant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. į V. R. banko sąskaitą; vaikui priteisto laikinojo išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. R.; nustatyti laikinąją G. R. bendravimo tvarką su motina, pagal kurią: 1) L. R. su sūnumi G. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę, pasiimdama G. R. iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba iš vaiko lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindama G. R. į tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) sekmadienį iki 19.30 val.; 2) L. R. turi teisę bendrauti su sūnumi G. R. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės darbo dienomis, ne daugiau negu dvi darbo dienas, vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir sąlygas suderinusi su tėvu V. R. trumpąja SMS žinute ar el. laišku, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir užimtumą; 3) nelyginiais kalendoriniais metais L. R. bendrauja su G. R. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas pasiimdama G. R. iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10 val. ir grąžindama G. R. į tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.; 4) lyginiais kalendoriniais metais L. R. bendrauja su G. R. per Šv. Velykas, pasiimdama G. R. iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir grąžindama G. R. į tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Šv. Velykų antrąją dieną iki 19 val.; 5) lyginiais kalendoriniais metais L. R. bendrauja su G. R. per Naujuosius metus, pasiimdama G. R. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. jei tai savaitgalis arba 17 val. jei tai darbo diena, iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžindama G. R. į tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.; 6) jeigu Šv. Velykos, Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos bei Naujieji metai sutampa su savaitgaliu, kurį pagal 1 punktą su vaiku priklauso bendrauti L. R., tokiu atveju yra taikoma bendravimo tvarkos 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka; 7) kiekvienais metais motinos dienos savaitgalį (pirmasis gegužės sekmadienis) su vaiku bendrauja L. R., pasiimdama vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) šeštadienį 10 val. ir grąžindama į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.30 val. Jeigu motinos dienos savaitgalis sutampa su 1 p. nurodyta tvarka, atitinkamai taikoma 1 punkte nurodyta motinos bendravimo su sūnumi tvarka; 8) kiekvienais metais tėvo dienos savaitgalį (pirmasis birželio sekmadienis) su vaiku bendrauja tėvas V. R.. Jeigu tėvo dienos savaitgalis sutampa su savaitgaliu, kada pagal bendravimo tvarkos 1 p. motina bendrauja su sūnumi, 1 punkte nurodyta tvarka netaikoma; 9) kiekvienais metais L. R. bendrauja su sūnumi per savo gimtadienį (lapkričio 13 d.) pasiimdama G. R. iš tėvo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 10 val. jei tai savaitgalis arba 17 val. jei tai darbo diena. Jeigu motinos gimimo diena išeina darbo diena, tokiu atveju motina su sūnumi bendrauja iki kitos dienos ryto ir palydi G. R. į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Jeigu motinos gimimo diena sutampa su savaitgaliu, kurį jai nepriklauso bendrauti su vaiku arba su savaitgaliu, kurį pagal 1 p. jai priklauso bendrauti su vaiku, taikoma 1 punkte nurodyta tvarka; 10 ) kiekvienais metais V. R. bendrauja su sūnumi per savo gimtadienį (spalio 2 d.), jeigu tėvo gimtadienis sutampa su 1 p. numatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, 1 p. nustatyta tvarka netaikoma; 11) G. R. gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nelyginiais metais tokią šventę organizuoja L. R., lyginiais metais – V. R.; 12) L. R. turi teisę su G. R. kiekvienais metais praleisti 28 kalendorines dienas atostogaudama. Atostogų laiką ir trukmę šalys suderina iš anksto trumposiomis žinutėmis arba el. laišku. Atostogų laiko pirmenybė teikiama tai iš šalių, kuri pirma kitai šaliai pranešė apie savo planus; 13) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų vaikas G. R. gali išvykti su motina L. R. gavus rašytinį tėvo sutikimą.
5. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas grindė siekiu užtikrinti mažamečio vaiko interesus ir poreikius. Nurodė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 2020 m. kovo mėn. ieškovė išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir atsakovas manė, kad toks išsikraustymas laikinas, rūpinosi tiek ieškove, tiek vaiku. 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo jų sūnaus gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu Kauno mieste. Ieškovui kilo abejonių, ar mažamečiui vaikui būnant su motina, jam būtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad gyvenamosios vietos klausimo išspręsti gražiuoju jiems nepavyksta, ieškovė į jo nuomonę neatsižvelgia, sprendimus susijusius su vaiku priiminėja vienasmeniškai, todėl, atsižvelgdamas į vaiko interesus, prašė nustatyti gyvenamąją vietą su atsakovu, kur vaikas nuo gimimo gyveno, kur taip pat sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis stabilus ir pakankamas, turi aukštąjį išsilavinimą, nuolatinį darbą, darbovietėse yra vertinamas gerai, neturi priklausomybių, nėra teistas, neserga psichinėmis ligomis. Nustačius gyvenamąją vietą su juo, atsakovas prašo sūnui priteisti iš ieškovės 223,62 Eur, t. y. pusės minimalios mėnesinės algos dydžio atskaičius mokesčius periodinį kasmėnesinį laikinąjį išlaikymą.
Šalies argumentai
6. Atsakovė L. R. pateikė atsiliepmą į atsakovo V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Ieškovė teigė, kad pateikti prašymai patvirtina, kad tarp jų ne tik egzistuoja ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, bet šalių pozicijos kardinaliai skiriasi. Ieškovei išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), šalys susitarė dėl vaiko bendravimo tvarkos. Nepaisant susitarimo, atsakovas prašė „duoti vaiką“ ir tais savaitgaliais, kai jis būna su motina, kelia konfliktines situacijas, todėl atsižvelgiant į nepilamečio vaiko interesus yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nuolat kito, todėl negalima konstatuoti, kad vaikas su kuria nors iš gyvenamųjų vietų sieja save labiausiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas yra ne kartą smurtavęs. Atsakovė nurodė, jog abejoja ar atsakovas turi pakankami įgūdžių rūpintis vaiku. Naujoje gyvenamojoje vietoje vaikui yra užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, naujoje darbovietėje gauna didesnį atlyginimą. Vaikas adaptavosi naujoje ugdymo įstaigoje. Ieškovės manymu, ieškovės ir vaiko gyvenimas Kaune neapsunkina atsakovo bendravimo su vaiku, nes šalys vienerius metus gyveno Birštone ir atsakovas nuolatos važinėjo į Vilnių. Papildomai ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė, nes iki rugpjūčio mėnesio atsakovas vaiko poreikiams tenkinti skirdavo panašią sumą.
7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas G. R. gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauti iš esmės neturi pagrindo. Tarnyba, susipažinusi su atsakovo prašymu, pateikė papildytą išvadą, kurioje nurodė, jog tarp šalių yra ginčas dėl mažamečio G. R. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir kt. Preliminariai nustačius, jog abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis mažamečiui sūnui, juo rūpintis, išlaikyti. Išvados, su kuriuo iš tėvų mažamečiui augti iš esmės bus geriau, kiek bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, nesant byloje papildomų įrodymų, tarnyba pateikti negali. Tarnyba nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai netikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atmetė ieškovės L. R. ir atsakovo V. R. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvena skyrium. Byloje nėra duomenų, jog vaikas nenorėtų matytis su vienu iš tėvų ar tėvų elgesys prieštarautų vaiko interesams. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovo ar ieškovės gyvenamosios vietos nebūtų tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui. Priešingai – tarnybos išvadoje nurodoma, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis mažamečiui sūnui, abu tėvai turi nuolatines pajamas, abu tėvai rūpinasi savo vaiku. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė netrukdo bendrauti su sūnumi, o atsakovas stengiasi bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime. Teismas nurodė, jog abi šalys teikdamos savo prašymus, juos grindė siekiu apsaugoti vaiko interesus. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad šalys gyvena skyrium ir sprendžia su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaiko laikinosios gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris neturėtų būti sprendžiamas kitomis tarpinėmis procesinėmis priemonėmis
10. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti, todėl ieškovės ir atsakovo prašymus dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su jais atmesti kaip nepagrįsti.
11. Pirmos instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko interesų, poreikių užtikrinimo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad tėvas gera valia teikė išlaikymą, pervesdamas kas mėnesį sumas, kurios net viršijo ieškovės prašomo laikino išlaikymo dydį, taip pat prisideda prie kitų sūnaus poreikių tenkinimo, o motina, su kuria faktiškai gyvena nepilnametis vaikas, užtikrina vaiko kasdienių poreikių tenkinimą. Teismas padarė išvadą, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šalys neįrodė savo teiginių dėl laikinojo išlaikymo priteisimo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikino išlaikymo priteisimas iki ieškinio padavimo yra būtinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realią nepilnamečio vaiko interesams kylančią grėsmę, neįrodė, jog nepriteisus laikinojo išlaikymo ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai šalims palankaus teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovės ar atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šalių ginčas dėl bendravimo tvarkos būtų išspręstas, neištyrus visų įrodymų ir neįvertinus visų bylos aplinkybių. Todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimas yra ieškinio dalyko nagrinėjimo dalis ir išeina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. Bendravimo tvarką teismas galės nustatyti ir įvertinti ar atitiks vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais priimdamas sprendimą ir tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas preliminariai įvertinęs byloje surinktus duomenis bei tarnybos pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad vaiko interesas bendrauti ir matytis su abiem tėvais nėra pažeidžiamas. Ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo atmesti kaip nepagrįsti.
III. Atskirųjų skundų argumentai
13. Ieškovė L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. nesutinka su teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, nes šalims pavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė atsakovui matytis su sūnumi (dažniausiai – kas antrą savaitgalį) leidžia todėl, kad neturi jokio teisinio pagrindo trukdyti tėvui įgyvendinti savo teisę, o taip pat ir pareigą matytis su sūnumi. Atsakovės teigimu, šalys nuolat pykstasi dėl bendravimo tvarkos;
13.2. tokia situacija, kai nėra nustatyta vaiko G. R. laikinoji gyvenamoji vieta ir laikina bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarka, vaikas yra priverstas patirti nesaugumą, nerimą, įtampą ne tik dėl nuolatinio tėvų konflikto, bet ir dėl nenuspėjamai besikeičiančio bendravimo laiko ir intensyvios buvimo vietos kaitos (atsakovas vaiką vežasi ne tik į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet ir į du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos neįvertintus būstus (duomenys neskelbtini));
13.3. taikant laikinąsias apsaugos priemones užtikrinami ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir sutuoktinių interesai. Abiems šalims nurodžius, kad dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos jie nesutaria ir konfliktuoja, akivaizdu, kad tokia situacija ne tik sukelia stresą ieškovei, bet ir gilina šalių ginčą ir sudaro vis didesnes kliūtis taikiam ginčo sprendimui dėl santuokos nutraukimo;
13.4. nesutinka su teismo išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta bei bendravimo tvarka turi būti išspręsta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus ieškovės būsimą ieškinį, pateiktus byloje įrodymus ir kt. Tačiau teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o privalo spręsti dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą;
13.5. teismas netinkamai ir netiksliai interpretuodamas tarnybos išvadą, priėmė nepagrįstą nutartį, nes tarnyba, priešingai nei nurodoma nutartyje, pateikia ne apibendrintą išvadą abiejų šalių prašymų atžvilgiu (kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra apskritai netikslingas), o atskirai dėl kiekvieno prašymo: L. R. prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms tarnyba neprieštarauja, jos užtikrintų vaiko gyvenamosios vietos stabilumą, vaiko turtinių interesų patenkinimą (laikinojo išlaikymo priteisimas), o V. R. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tarnybos nuomone netikslingas, nes nėra pagrindžiama, kaip šių priemonių netaikius būtų pažeidžiami vaiko interesai;
13.6. teismas priimė neteisingą ir nepilnamečio vaiko interesus pažeidžiantį sprendimą nepriteisti laikinojo išlaikymo G. R.: ne visa V. R. pervedama suma buvo skiriama vaikui išlaikyti, nes V. R. nuolatos naudojosi L. R. nuomojamu butu (adresu M. M.) ir privalėjo padengti tiek nuomos, tiek komunalinių mokesčių, tiek kitų buitinių išlaidų dalį. Po ieškovės su vaiku išsikraustymo į (duomenys neskelbtini) atsakovas jokio išlaikymo iki pat šio skundo pateikimo dienos nebeteikė (nors paprastai išlaikymą pervesdavo mėnesio pabaigoje). Teismas nepriteisdamas laikinojo išlaikymo ir dar pažymėdamas, kad toks išlaikymas, kokį sutinka mokėti atsakovas, yra pakankamas, paneigia būtinybę užtikrinti visus kitus, esminius vaiko poreikius – maitinimo, būsto, aprangos, sveikatos ir kt.
Atsiliepimas
14. Atsakovas V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovės L. R. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
14.1. kai kurias aplinkybes ieškovė nurodo neteisingai arba nutyli, taip pat dalies savo teiginių ieškovė nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, t. y. tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo nei pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo, kaip ir nepateikia jokių duomenų teikdama atskirąjį skundą. Ieškovės teigimu, atsakovas kelia konfliktus, turi įvairių žalingų įpročių, naudoja smurtą prieš ieškovę. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kuriais yra paneigiamos tokios aplinkybės, todėl ieškovės teiginiai ir vertinimai apie atsakovo negebėjimą pasirūpinti sūnaus gerove, turimus žalingus įpročius, smurto prieš ieškovę naudojimą, turėtų būti laikomi nepagrįstais;
14.2. atsakovas stengiasi nekelti konfliktų, prisitaikyti prie ieškovės siūlomos jos bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovei būsto (duomenys neskelbtini) būklė ir aplinka yra žinoma. Tuo atveju, jeigu problema, kurią bando aprašyti ieškovė yra tai, kad atsakovas bendrauja su vaiku, mano, kad ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti duomenis ir argumentus, kodėl atsakovo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas;
14.3. šiuo metu atsakovo bendravimas su vaiku vyksta pagal ieškovės diktuojamas sąlygas, t. y. kada ji leidžia atsakovui matytis su sūnumi; šiuo atveju nėra nustatyta jokia bendravimo tvarka, kaip ir nėra išspręsti bet kokie kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, dėl ko atsakovas turi teisę būti su savo vaiku tiek kiek pageidauja. Ieškovė vienašališkai pakeitė šalių mažamečio vaiko gyvenamąją vietą, nors ieškovės ir atsakovo santuoka nėra nutraukta, nėra išspręsti jokie klausimai, susiję su vaiku. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad šalims ne visada pavyksta išspręsti tarpusavio susitarimu klausimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir tarp šalių faktiškai yra susiklosčiusi ginčo situacija, kurią reikalinga sureguliuoti.
15. Atsakovas V. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. šalys kartu negyvena, ieškovė vienašališkai yra pakeitusi šalių mažamečio vaiko gyvenamąją vietą, tokią vietą deklaruodama kitame mieste, nors šalių santuoka dar nėra nutraukta ir šalių mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų. Egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atsakovui V. R. kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmos instancijos teismas turėjo imtis priemonių ginčo situacijai sureguliuoti, pirmiausia nustatydamas šalių mažamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir tuo pačiu nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką kitam iš tėvų;
15.2. nepriklausomai nuo to, kad išvadą teikianti institucija nepateikė kategoriškos išvados, byloje buvo pakankamai duomenų įvertinti, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra geresnės negu ieškovės, dėl ko siekiant užtikrinti ir nepilnamečio vaiko interesus, jo laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su tėvu (atsakovu);
15.3. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių ginčas iš esmės nesprendžiamas, tačiau, atsakovo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtino tarp šalių egzistuojantį ginčą, kas turėtų būti pagrindas tokią situaciją laikinai sureguliuoti;
15.4. teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl mažamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta negali būti nustatyta kartu su tėvu ir kodėl vaikui šiuo metu gyvenant su motina tai geriausiai atitinka vaiko interesus;
Šalies argumentai
15.5. atstumas tarp dabartinės ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų yra daugiau nei 90 km, kurie įveikiami per daugiau nei valandą važiuojant automobiliu. Tuo tarpu atstumas tarp atsakovo ir ankstesnės ieškovės gyvenamosios vietos buvo 16,5 km, kurie įveikiami vos per 15 min. Teigia, kad atstumas iš esmės netrukdo, tačiau apsunkina situaciją, nes atsiranda papildomas kelionės laikas, kurio sąskaita šiuo metu trumpinamos atsakovo galimybės bendrauti su vaiku;
15.6. teismas atmetęs prašymus dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, konstatuodamas, kad vaikas gyvena su motina, turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, kad būtų užtikrintas pakankamas tėvo bendravimas su sūnumi.
Atsiliepimas
16. Ieškovė L. R. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
16.1. sutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, jog šalys iš tiesų nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku, vaiko išlaikymo ir šių klausimų šalims nepavyksta išspręsti taikiai be konfliktų. Tiek ieškovės, tiek atsakovo atskirieji skundai patvirtina šią aplinkybę ir kartu paneigia nutartyje pateikiamą teismo vertinimą, kad šalims tarpusavio nuolaidų būdu pavyksta išspręsti su vaiko priežiūra ir išlaikymu susijusius klausimus;
16.2. iš bylos duomenų akivaizdu, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra iš esmės tapačios. Tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojasi dalimi gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso giminaičiams; abu namai turi privačius, uždarus kiemus. Atsakovo teiginys, jog jis gali sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, yra neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo atskirasis skundas atmestinas
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vienos iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
20. Pasisakydamas dėl apeliantų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tuo labiau šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą dar nepareiškus ieškinio, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytus motyvus, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nereikalingumo.
23. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
24. Kadangi įstatymas imperatyviai nurodo, kad teismas privalo vadovauti vaiko maksimalaus teisių ir interesų apsaugos prioritetu, šalių nepilnamečio sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta taikant laikinąsias pasaugos priemones šiuo nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta su asmeniu, su kuriuo jau atitinkamą laikotarpį vaikas nuolat negyvena. Byloje nėra paneigtos aplinkybės, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove skyrium nuo atsakovo nuo 2020 m. kovo mėn. ir turi tinkamas sąlygas gyventi, o atsakovui yra sudarytos galimybės bendrauti su vaiku, nors, kaip ir pripažįsta abi šalys, dėl to kyla ginčai ir nesutarimai. Pakartotinai ir pabrėžtinai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas atskirųjų skundų pagrįstumo klausimą ir pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo klausimus tik preliminariai vertina nurodytas aplinkybes, o galutinį sprendimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos teismas priims tik iš esmės ištyręs visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina laikina nepilnamečio vaiko G. R. gyvenamoji vieta su ieškove L. R.. Atsižvelgiant į abiejų šalių nurodytus nesutarimus, kylančius dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatytina laikina atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka pagal ieškovės pasiūlytą grafiką ta apimtimi, kiek yra susiję su bendravimo tvarkos nustatymu (išskyrus nutarties 1 punkte nurodytą 8 reikalavimą). Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis vaiko gyvenamosios vietos su motina bei atsakovo su vaiku bendravimo tvarkos nustatymas yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
26. Taip pat ieškovės teigimu, po jos ir vaiko išsikraustymo gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas jokio išlaikymo iki atskirojo skundo pateikimo dienos nebeteikė, nors įprastai išlaikymą pervesdavo mėnesio pabaigoje. Nors atsakovas nurodo, jog jis geranoriškai teikia vaikui išlaikymą, tačiau nėra jokių garantijų, jog jis išlaikymą teiks ir ateityje ar tas išlaikymas bus reikiamo dydžio. Be to, kaip nurodė ieškovė, atsakovo pervestos lėšos buvo susijusios su kitų paslaugų apmokėjimu. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priteisiant laikiną išlaikymą, yra pagrįstas, nes taip yra garantuojama, kad bus užtikrinami minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, t. y. jis kiekvieną mėnesį gaus vienodo dydžio pinigų sumą. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą. Pažymėtina, kad priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant ne tik laikiną, bet ir nuolatinį išlaikymą. Šiuo atveju teismas dar nėra išnagrinėjęs bylos iš esmės, skundžiama nutartimi buvo išspręstas tik laikino išlaikymo klausimas. Daugelis aplinkybių, susijusių su išlaikymu, bus išsiaiškintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima tiksliai nustatyti nei realių vaikų poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties. Priteisiant laikiną išlaikymą, turi būti užtikrinami minimalūs vaikų poreikiai. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės prašomas išlaikymas yra būtinas minimaliems šalių vaiko poreikiams tenkinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo normas, todėl priimta nutartis dalyje dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėta ir nepagrįsta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje ir klausimą išsprendžia iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartų motyvų pagrindu netenkina atsakovo atskirojo skundo ir netenkina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.
21 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį dalyje, kuria atmestas ieškovės L. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai ir šioje dalyje nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,1. Nustatyti vaiko G. R. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove L. R..
2. Priteisti nepilnamečiui vaikui G. R. laikinąjį išlaikymą iš atsakovo V. R. po 303,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 10 mėnesio dienos, nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos ir galutinio teismo sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę.
3. Nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu V. R. tvarką, numatant, kad: 1) atsakovas su vaiku G. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., atsakovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją sugrąžinant. Kitomis savaitėmis atsakovas su vaiku G. R. bendrauja vieną darbo dieną (šalių sutarimu) nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir į ją sugrąžinant; 2) kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais vaikas G. R. Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su motina L. R., o Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nuo 10 val.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 10 val.) – su tėvu V. R.. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais vaikas G. R. Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su tėvu V. R., o Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nuo 10 val.) ir Šv. Velykų antrąją dieną (nuo 10 val.) – su motina L. R.; 3) vaikas G. R. tėvo V. R. ir motinos L. R. gimimo dienas praleidžia kartu su gimimo dieną švenčiančiu tėvu ar motina nuo 10 val. ryto (jei vaikas yra ugdymo įstaigoje – nuo 18 val.) iki kitos dienos 10 val. ryto, nepaisant to, kurio iš tėvų bendravimo su vaiku laikas tuo metu yra; 4) kiekvienais metais organizuojama viena vaiko G. R. gimimo dienos šventė, kurioje turi teisę dalyvauti abu tėvai. Lyginiais metais šventę pagal vaiko poreikius ir norus organizuoja tėvas V. R., nelyginiais metais – motina L. R.; 5) per vienerius kalendorinius metus tėvas V. R. su vaiku G. R. gali atostogauti 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną. Vienas nepertraukiamas atostogų laikotarpis negali trukti ilgiau nei 7 (septynias) kalendorines dienas; 6) per vienerius kalendorinius metus ne daugiau kaip 3 (tris) savaites tėvo V. R. bendravimas su vaiku G. R. gali neįvykti dėl vaiko ir motinos L. R. atostogų. Tėvas V. R. su vaiku G. R. turi teisę bendrauti kitu šalių suderintu laiku; 7) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų vaikas G. R. su tėvu V. R. gali vykti tik esant rašytiniam motinos L. R. sutikimui; 8) bendravimo su vaiku metu V. R. įsipareigoja nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Įpareigoti ieškovę L. R. pranešti teismui apie privalomos mediacijos pabaigą.
Nustatyti ieškovei L. R. 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos ieškiniui pareikšti.