Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-311-527/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-02
Bylos Nr.
2S-311-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Atsakovas
UAB „Variteksas“
Ieškovas
V. D.
Civilinė byla Nr. 2S-311-527/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;
procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.3; 121.14; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Variteksas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-17544-638/2008 dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6205-638/2008 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei UAB „Variteksas“ dėl akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu bei darbo sutarties nutraukimo, peržiūrėjimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 3 dalį, kuria ieškovas neatleistas iš direktoriaus pareigų, negaliojančia ir pripažinti, kad šalių sudaryta darbo sutartis yra nutraukta (b. l. 18-19). Ieškovas nurodė, kad jis pagal 1999-12-01 su juo sudarytą darbo sutartį buvo priimtas atsakovės generaliniu direktoriumi. 2007-12-27 ieškovas pateikė atsakovės akcininkų susirinkimui prašymą atleisti jį iš direktoriaus pareigų nuo 2008-01-15, prašymas buvo apsvarstytas 2008-01-14 atsakovės visuotiniame akcininkų susirinkime, bet dauguma akcininkų balsų buvo nutarta jo iš darbo neatleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6205-638/2008 (b. l. 62-64) ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia atsakovės 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria ieškovas neatleistas iš direktoriaus pareigų; pripažino, kad 1999-12-01 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 5 yra pasibaigusi 2008-01-15 pagal DK 127 str. 1 d.; įpareigojo atsakovę įforminti darbo sutarties su ieškovu pasibaigimą; priteisė iš atsakovės ieškovui 271,30 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 118 Lt žyminio mokesčio ir 28,10 Lt pašto išlaidų. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės dalyviams, nepateikusiems atsiliepimo į ieškinį, tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą bei netenkinęs akcininko V. G. prašymo posėdį atidėti, ieškovui prašant priėmė sprendimą atsakovei už akių (CPK 230 str. 2 d.), motyvuodamas tuo, kad DK 127 str. nenumato jokių išimčių, dėl kurių būtų galima darbuotojo neatleisti iš darbo, todėl atsakovės akcininkų susirinkimui buvo privaloma nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir įforminti darbo santykių pasibaigimą.

Šalies argumentai

2008-09-24 atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-02 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 55 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų ar steigimo dokumentus. CPK 55 str. 1 d. nuostata, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų dalyviai, neturėtų būti aiškinama išplėstai. Atsakovės įstatuose nenumatyta, kad kuris nors atsakovės akcininkas vienasmeniškai galėtų vesti bendrovės bylas teisme. Pagal ABĮ 19 str. 1 d., kitas uždarosios akcinės bendrovės valdymo organas, be direktoriaus, yra visuotinis akcininkų susirinkimas. ABĮ 20 ir 21 str. įtvirtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra kolegialus bendrovės valdymo organas, sprendimus priimantis nustatyta tvarka susirinkus akcininkams. Nei vienas akcininkas neturi teisės spręsti su bendrove susijusių klausimų ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Todėl CPK 55 str. 1 d. nuostata, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų dalyviai, netaikytina uždarosioms akcinėms bendrovėms, turinčioms daugiau kaip vieną akcininką, jei kuriam nors iš akcininkų bendrovės įstatais nėra pavesta atstovauti bendrovei teisme. Nors CPK 123 str. 4 d. numato, kad tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas juridinio asmens valdymo organo nariams, tačiau pripažintina, jog atsakovės akcininkai, gavę ieškinį ir kitus procesinius dokumentus su teismo pranešimu, įpareigojančiu pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimo pateikti negalėjo. Jei kiekvienas iš atsakovės akcininkų būtų pateikęs teismui atsiliepimą į ieškinį, ir kelių akcininkų pozicijos dėl ieškinio būtų išsiskyrusios, teismas nebūtų galėjęs įvertinti, kuria būtent pozicija vadovautis. Todėl atsiliepimui į ieškinį pateikti turėjo būti priimta bendra akcininkų pozicija, ir tai turėjo būti realizuojama ABĮ 23 str. nustatyta tvarka sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą. Dėl tų pačių priežasčių nei vienas iš bendrovės akcininkų negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Pažymėtina, jog daugumos akcijų savininkas 2008-09-01 raštu informavo teismą, kad yra nuspręsta 2008-09-22 17 val. sušaukti visuotinį atsakovės akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl bendrovės atstovavimo teisme, todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, turėjo parengiamąjį teismo posėdį atidėti ir sudaryti galimybę atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, įskaitant CPK 55 str. 1 d. įtvirtintą teisę vesti bylą teisme per valdymo organą, t. y. visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio pozicija dėl pareikšto ieškinio būtų aiški po 2008-09-22. Be to, atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad nuo ieškinio įteikimo dienos (2008-07-25 ir 2008-07-31) praėjo pakankamai laiko, kurio apdairiam ir sąžiningam asmeniui turėjo pakakti paskirti byloje atstovą ir paruošti atsiliepimą. Pažymėtina, jog daugumos akcijų savininkas, sužinojęs apie teisme iškeltą bylą, vadovaudamasis ABĮ 23 str. 1 d., nusprendė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą,, ir apie tai informuodamas išsiuntė 2008-08-02 paraišką bendrovės direktoriui ir jos nuorašą teismui. ABĮ 23 str. 4 d. numato, kad visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės akcininkas turi teisę sušaukti pats tik po to, jei bendrovės direktorius nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Todėl daugumos akcijų savininkas 2008-08-14 priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą tik po to, kai bendrovės direktorius per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė sprendimo jį sušaukti. Atsižvelgdamas į tai, kad ABĮ 26 str. 3 d. numato, jog apie sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą visiems bendrovės akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos, bei įvertinęs pranešimo įteikimo paštu trukmę, daugumos akcijų savininkas nusprendė susirikimą sušaukti 2008-09-22. Matyti, jog su teismu buvo bendradarbiaujama, ir tai daroma operatyviai, atsižvelgiant į ABĮ nustatytus terminus, imamasi visų galimų priemonių, kad atsakovei būtų paskirtas atstovas. Be to, teismas, nuspręsdamas įteikti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus bei teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu, pažeidė CPK 130 str. 1 d. nuostatas, nes nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti visų bendrovės akcininkų gyvenamąją ar darbo vietą (pavyzdžiui, apie tai užklausti Gyventojų registro tarnybą ar VSDFV), todėl laikytina, kad atsakovei apie parengiamąjį teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta (CPK 329 str. 3 d. 1 d.). Teismas CPK 130 str. 1 d. nuostatas pažeidė ir tuo, kad nesvarstė galimybės byloje paskirti kuratorių. Jei teismas CPK 39 str. nustatyta tvarka byloje būtų paskyręs kuratorių, atsakovė turėtų atstovą ir būtų galėjusi realizuoti savo procesines teises, ko negalėjo iki 2008-09-22 visuotinio akcininkų susirinkimo. Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovės 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir jo, kaip bendrovės valdymo organo, atleidimo iš darbo, vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., bendrovės akcininkai turėjo būti įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, kad tokiu būdu kiekvienas iš jų asmeniškai galėtų išsakyti savo poziciją. Jų į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukus, atsižvelgiant į CPK 329 str. 2 d. nuostatas ir taikant CPK 288 str. 3 d. 2 p., teismo sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismas, laikydamasis CPK 55 str. 1 d. nuostatos, kad bendrovė gali bylą vesti per akcininkus, bei turėdamas duomenis, kad dalis bendrovės akcijų buvo perleistos kitam asmeniui, naujam bendrovės akcininkui apie parengiamąjį teismo posėdį nepranešė (CPK 329 str. 3 d. 1 d.).

Be to, atsakovės prieštaravimuose nurodyta, kad daugumos atsakovės akcijų savininkas ieškovo 2007-12-27 prašymo atleisti iš darbo (b. l. 58) iki 2007-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo gavęs, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šį prašymą DK 127 str. 1 d. nustatytu terminu būtų įteikęs ir kitiems bendrovės akcininkams. Ieškovas savo iniciatyva priėmė sprendimą sušaukti 2007-01-14 visuotinį akcininkų susirinkimą, apie kurį ieškovas, pažeisdamas ABĮ 26 str. nuostatas, daugumos akcijų savininką informavo likus vos kelioms dienoms iki susirinkimo dienos. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad apie šį visuotinį akcininkų susirinkimą ABĮ 26 str. nustatytais terminais būtų pranešęs kitiems bendrovės akcininkams. Tokiu būdu akcininkams nebuvo sudaryta galimybė parinkti kitą direktoriaus kandidatūrą ir išspręsti ieškovo atleidimo klausimą. Kadangi nė vienas bendrovės akcininkas likus 14 dienų iki susirinkimo negavo ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo, akcininkų susirinkimas pagal DK 127 str. 1 d. nuostatas neprivalėjo priimti sprendimo atleisti ieškovą iš darbo. Visiems bendrovės akcininkams apie ieškovo pageidavimą nutraukti darbo sutartį buvo pranešta 2007-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo metu, todėl DK 127 str. 1 d. nurodytas 14 dienų terminas turėtų turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, o ieškovas galėtų būti atleistas iš darbo nuo 2008-01-29. ABĮ 37 str. 3 d. numato, kad bendrovės direktorių atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau po 2007-01-14 visuotinis akcininkų susirinkimas šiuo klausimu nebuvo sušauktas. Pažymėtina, kad bendrovės direktoriui, kuris yra ne tik darbuotojas, bet ir bendrovės valdymo organas, DK 127 str. 1 d. nuostatos taikomos ribotai, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Lietuvos apeliacinis teismas 2007-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-385/2004 išaiškino, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykių ypatumai sudaro pagrindą pripažinti, kad net ir tuo atveju, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu sąlygoja tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, vadinasi, administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš šios pareigybės tvarką reglamentuoja ABĮ. Esant ginčui dėl neteisėto atleidimo ar atleidimo tvarkos, būtent pagal ABĮ nuostatas teismas patikrina, ar tinkamas organas ir tinkamu būdu atšaukė bei atleido administracijos vadovą. DK ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai administracijos vadovo atleidimo atveju taikytini tik galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, užtikrinimo aspektu ir reguliuoja tik darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti administracijos vadovą ir svarbu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedūros reikalavimų. Visuotiniam akcininkų susirinkimui realizavus minėtą teisę, su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Todėl administracijos vadovo atsistatydinimo atveju taip pat taikoma nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka. Administracijos vadovui kaip darbuotojui įstatymas nustato griežtesnius reikalavimus dėl teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo. Ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai negali būti pripažinti pasibaigusiais nuo 2007-01-15, nes ieškovas neįvykdė 2007-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimo atlikti bendrovės auditą, negrąžino bendrovei jai priklausančių materialinių vertybių, dokumentų, ir su ja iki šiol neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-27 nutartimi (b. l. 19-21) netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 str. 4 d. ir atsižvelgiant į 2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas gali panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu yra bent viena iš sąlygų: šalis neatvyko į posėdį dėl svarbių priežasčių ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovei skirtas patikslinto ieškinio pareiškimas ir kiti procesiniai dokumentai su teismo pranešimu, įpareigojančiu pateikti atsiliepimą į ieškinį, buvo išsiųsti atsakovės dalyviams: akcininkams V. G., K. B., V. A. ir Š. K. (CPK 55 str. 1 d.). Atsakovės dalyviai V. A. ir Š. K. gavo ieškinį su priedais, tačiau atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė. Atsakovės akcininkams patikslinto ieškinio pareiškimas ir jo priedai įteikti bei apie parengiamąjį posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitinka CPK 130 str. Be to, teismo šaukimai į parengiamąjį posėdį atsakovės akcininkams Š. K., K. B. ir V. A. įteikti asmeniškai. Akcininkas V. G. apie 2008-09-02 posėdį taip pat žinojo, ir prašė posėdį atidėti. Teismas konstatavo, kad visiems atsakovės dalyviams apie pradėtą teismo procesą buvo pranešta asmeniškai, taip pat tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. Akcininko V. G. prašymas atidėti posėdį nebuvo patenkintas, nes akcininkas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atidėti posėdį. Nuo ieškinio įteikimo viešu paskelbimu dienos (2008-07-25 ir 2008-07-31) praėjo pakankamai laiko, kurio apdairiam ir sąžiningam asmeniui turėjo pakakti paskirti byloje atstovą ir paruošti atsiliepimą. Po ieškinio ir jo priedų įteikimo akcininkas V. G. padovanojo 7 akcijas O. V.. Darytina išvada, kad akcininkas V. G., žinodamas apie teisme iškeltą bylą, turėjo apie tai informuoti naują akcininkę, o ši savo ruožtu turėjo pateikti atsiliepimą ir atvykti į posėdį. Laikyti, kad O. V. yra atsakovės dalyvis, kuriam nepranešta apie bylą, būtų neprotinga ir neteisinga, nes tai leistų prieš kiekvieną posėdį daryti nedidelės dalies akcijų perleidimus, kurie nuolat keistų atsakovės dalyvių skaičių, ir nebūtų įmanoma pradėti nagrinėti ginčo. Teismas nesutiko su teiginiu, kad akcininkai negali patys atstovauti byloje bendrovei, nes toks teiginys prieštarauja CPK 55 str. 1 d. nuostatai, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai. Kadangi bendrovėje veikiančių valdymo organų nebelikę, ką pripažįsta ir pats akcininkas V. G., todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, dalyviai ir turi vesti bylą teisme. Argumentas, kad dalyvių nuomonės gali išsiskirti, todėl teismas negalės nuspręsti, šiuo atveju nėra prasmingas, nes šioje byloje nė vienas iš atsakovės dalyvių nepareiškė jokios nuomonės, taigi nebuvo ir jokių tarpusavio prieštaravimų. Akcininko prašymas atidėti posėdį vertintinas kaip bylos vilkinimas. Ieškovas šioje byloje gina savo darbines teises, darbo bylose teismas turi būti aktyvus, operatyviai spręsti darbo ginčus. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių. Esant tokioms aplinkybėms, buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 153 str. 1 d., 230 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.). Be to, teismo nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. DK 127 str. nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Pacituota norma nenumato jokių išimčių, dėl kurių būtų galima darbuotojo neatleisti iš darbo, todėl, teismo nuomone, atsakovės akcininkų susirinkimui buvo privaloma nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir įforminti darbo santykių pasibaigimą. Teismas nesutiko su tuo, kad stambiausias bendrovės akcininkas nežinojo apie ieškovo prašymą atleisti iš darbo. Iš atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad 2008-01-14 susirinkimas svarstė ieškovo prašymą atleisti jį iš darbo (b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pareiškimo padavimo dieną ir ginčijamo akcininkų susirinkimo dieną akcininkas V. G. turėjo 54 balsus, vadinasi, jis vienas turėjo pakankamai balsų priimti sprendimą (ABĮ 27 str. 8 d.). Akcininkui tokio sprendimo nepriėmus darbuotojas turėjo teisę nutraukti darbą praėjus 14 dienų po pareiškimo padavimo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2008-01-15 jis nebedirba atsakovės direktoriumi. Teismas laikė, kad darbo sutartis tarp šalių pasibaigė 2008-01-15 DK 127 str. 1 d. pagrindu, o darbdavys šiuo atveju turi pareigą įforminti darbo santykių pasibaigimą.

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 24-26) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2008-09-02 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

Teismas neįvertino ir neišnagrinėjo visų atsakovės pareiškimo argumentų, o iš esmės perrašė prašomo peržiūrėti sprendimo už akių argumentus. Teismas nurodė, kad atsakovei skirtas patikslinto ieškinio pareiškimas ir kiti procesiniai dokumentai su teismo pranešimu, įpareigojančiu pateikti atsiliepimą į ieškinį, pagal CPK 55 str. 1 d. buvo išsiųsti atsakovės akcininkams, o kadangi siųsti procesiniai dokumentai visiems atsakovės akcininkams nebuvo įteikti, patikslinto ieškinio pareiškimas ir jo priedai įteikti bei apie parengiamąjį posėdį pagal CPK 130 str. buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 55 str. 1 d. nuostatas, kur numatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų ar steigimo dokumentus. CPK 55 str. 1 d. nuostata, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų dalyviai, neturėtų būti aiškinama išplėstai. Atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taikant šią nuostatą būtina išsiaiškinti, ar pagal įstatymus ir steigimo dokumentus juridinio asmens dalyviai turi teisę vesti juridinių asmenų bylas. Atsakovės įstatuose nenumatyta, kad kuris nors atsakovės akcininkas vienasmeniškai galėtų vesti bendrovės bylas teisme. Pagal ABĮ 19 str. 1 d. kitas uždarosios akcinės bendrovės valdymo organas, be direktoriaus, kuris yra ieškovas, yra visuotinis akcininkų susirinkimas. ABĮ 20 ir 21 str. įtvirtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra kolegialus bendrovės valdymo organas, sprendimus priimantis nustatyta tvarka susirinkus akcininkams. Nei vienas akcininkas neturi teisės spręsti su bendrove susijusių klausimų ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Todėl CPK 55 str. 1 d. nuostata, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų dalyviai, netaikytina uždarosioms akcinėms bendrovėms, turinčioms daugiau kaip vieną akcininką, jei kuriems nors iš akcininkų bendrovės įstatais nėra pavesta atstovauti bendrovei teisme. Tačiau teismas šių atsakovės pareiškimo argumentų nevertino. Remiantis nurodytais argumentais manytina, kad CPK 55 str. 1 d. nuostata, jog juridinių asmenų bylas teisme veda jų dalyviai, netaikytina uždarosioms akcinėms bendrovėms, turinčioms daugiau kaip vieną akcininką. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas šią teisės normą aiškintų priešingai, turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog ji netgi nebuvo tinkamai pritaikyta, nes teismas, turėdamas duomenis, kad dalis bendrovės akcijų buvo perleistos kitam asmeniui, apie parengiamąjį teismo posėdį naujam bendrovės akcininkui nepranešė, nurodydamas, kad naujam akcininkui apie tai turėjo pranešti akcijų dalį perleidęs akcininkas. Tačiau ar šis akcininkas apie tai naujam akcininkui pranešė, teismas net nesiaiškino. Be to, teismo išvados, kad akcijų dalis naujam akcininkui buvo perleista bylos vilkinimo tikslu, nepagrįstos jokiais įrodymais, o paremtos prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiama nutartimi taip pat nevertino atsakovės pareiškimo argumento, kad prieš taikant CPK 130 str. nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, net nebuvo svarstoma galimybė paskirti byloje kuratorių, todėl buvo pažeistos CPK 130 str. 1 d. nuostatos.

Teismas skundžiama nutartimi nevertino atsakovės pareiškimo argumentų, kad daugumos akcijų savininkas nusprendė 2008-09-22 17 val. sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl bendrovės atstovavimo teisme, ir apie tai teismui buvo pranešta, todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, turėjo parengiamąjį teismo posėdį atidėti ir sudaryti galimybę atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.

Teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl atsakovės pareiškimo argumentų, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pozicijai šioje byloje išsiaiškinti ABĮ 23 str. 1 d. nustatyta tvarka nedelsiant buvo nuspręsta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Pagal ABĮ 23 str. 4 d. nuostatas visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės akcininkas turi teisę sušaukti pats tik po to, kai bendrovės direktorius nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Todėl daugumos akcijų savininkas sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą priėmė tik praėjus šiam terminui, t. y. 2008-08-14. Be to, ABĮ 26 str. 3 d. numato, jog apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą visiems bendrovės akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos. Todėl daugumos akcijų savininkas sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą 2008-09-22 priėmė atsižvelgdamas į šį terminą bei įvertinęs pranešimo bendrovės akcininkams įteikimo paštu trukmę. Tuo tarpu teismo argumentas, kad nuo ieškinio įteikimo dienos (2008-07-25 ir 2008-07-31) praėjo pakankamai laiko, kurio apdairiam ir sąžiningam asmeniui turėjo pakakti paskirti byloje atstovą ir paruošti atsiliepimą, yra visiškai nemotyvuotas ir neparemtas jokiais terminų skaičiavimais.

Teismas skundžiama nutartimi nevertino atsakovės pareiškimo argumento, kad ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, remiantis CPK 47 str. 1 d., bendrovės akcininkai turėjo būti įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Įvertinus šį esminį procesinių normų pažeidimą, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d., 288 str. 3 d. 2 p., teismo sprendimas už akių turėjo būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas;

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

Teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau CPK 287 str. 2 d. 4 p. įtvirtintas reikalavimas ne pateikti naujus įrodymus, o nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokias aplinkybes atsakovė nurodė teismui, tačiau teismas skundžiama nutartimi jų taip pat neišnagrinėjo ir nevertino.

Teismas, taikydamas DK 127 str., nurodė, kad darbuotojas turi teisę nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Toliau teismas pats nurodo, kad 2008-01-14 visuotiniam akcininkų susirinkimui neatleidus ieškovo iš darbo, jis turėjo teisę nutraukti darbą praėjus 14 dienų. Tačiau teismas pripažino, kad darbo sutartis yra pasibaigusi 2008-01-15. Kodėl teismas netaikė nurodyto 14 dienų termino, nėra motyvuota. 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo metu ieškovas pateikė 2007-12-27 prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2008-01-15. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2007-12-27 prašymą būtų įteikęs anksčiau nei 2007-01-14, todėl taikant DK 127 str. nuostatas, 14 dienų terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007-01-14, o ieškovas atleistas iš darbo nuo 2008-01-29. Be to, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-385/2004 nurodytais išaiškinimais, direktoriui, kuris yra ne tik darbuotojas, bet ir bendrovės valdymo organas, DK 127 str. 1 d. nuostatos turėtų būti taikomos ribotai, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai negali būti pripažinti pasibaigusiais, nes ieškovas neįvykdė 2008-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimo atlikti bendrovės auditą, negrąžino bendrovei jai priklausančių materialinių vertybių, dokumentų ir su ja iki šiol neatsiskaitė. Kaip išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje, net ir tuo atveju, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos, todėl esant ginčui dėl neteisėto atleidimo ar atleidimo tvarkos, pagal ABĮ nuostatas teismas patikrina, ar tinkamas organas ir tinkamu būdu atšaukė bei atleido administracijos vadovą, o DK ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai administracijos vadovo atleidimo atveju taikytini tik galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, užtikrinimo aspektu ir reguliuoja tik darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką.

Ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

CPK 288 str. 4 d. numatyta, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripažino, jog CPK 288 str. 4 dalis (2002-02-28 redakcija) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Lietuvos teismai yra suformulavę praktiką, jog teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 str. 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 230 str. 2 d., 2008-09-02 priėmė sprendimą atsakovei už akių, nes atsakovės dalyviai (akcininkai), kurie apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti viešo paskelbimo spaudoje būdu, neatvyko į posėdį, o akcininko V. G. prašymas atidėti posėdį nebuvo patenkintas dėl nenurodytų svarbių priežasčių. Iš byloje esančio V. G. 2008-09-01 prašymo atidėti 2008-09-02 Kauno miesto apylinkės teismo parengiamąjį posėdį (b. l. 53-54) matyti, kad jis, kaip pagrindinis įmonės akcininkas, 2008-08-04 priėmė sprendimą 2008-09-22 sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl atstovavimo bendrovei teisme. Akcininko nuomone, tokia procedūra buvo būtina, kadangi CPK 55 str. 1 d. numato, jog juridiniai asmenys bylas teisme veda per organus ar dalyvius, veikiančius pagal įstatymų ar steigimo dokumentų jiems suteiktas teises ir pareigas, o atsakovės įstatuose nenumatyta, kad kuris nors atsakovės akcininkas vienasmeniškai galėtų vesti bendrovės bylas teisme. Pagal ABĮ 19 str. 1 d,. kitas uždarosios akcinės bendrovės valdymo organas, be direktoriaus, kuris yra šios bylos ieškovas, yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Todėl tik visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktas atstovas galėtų tinkamai atstovauti įmonei teisme. Taip pat prašyme nurodoma, kad pagrindinis akcininkas šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, vadovaudamasis ABĮ nustatytais terminais, todėl iki parengiamojo teismo posėdžio, t. y. 2008-09-02, akcininkų susirinkimas dar nebus sušauktas, ir tai yra priežastis teismo posėdžiui atidėti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė svarbia ir parengiamojo teismo posėdžio neatidėjo, o į jį neatvykus atsakovės atstovams priėmė sprendimą atsakovei už akių. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, remdamasis tais pačiais argumentais, nurodė, kad atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma pažymėtina tai, kad sprendimo už akių institutas taikomas tais atvejais, kai šalis pasyviai reaguoja į jai pareikštą ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis, taip vilkindama bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovės pagrindinis akcininkas V. G. į atsakovei pareikštą ieškinį, apie kurį jis teigia sužinojęs tik iš 2008-07-25 skelbimo dienraštyje ,,Kauno diena“, į teismą kreipėsi net du kartus: 1) 2008-08-05 pareiškimu, prašydamas pratęsti atsakovei terminą atsiliepimui pateikti iki 2008-10-03 ir perkelti parengiamąjį teismo posėdį vėlesniam laikui, nes ABĮ numatytais terminais turi būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kad būtų įgaliotas konkretus asmuo atstovauti atsakovei (b. l. 49-50); 2) 2008-09-01 pareiškimu, informuodamas apie jo šaukiamą 2008-09-22 akcininkų visuotinį susirinkimą ir dar kartą prašydamas parengiamąjį teismo posėdį atidėti (b. l. 53-54). CPK 55 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, neperžengdami įstatymų ar steigimo dokumentų jiems suteiktų ribų. Tik tokiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Kadangi juridiniai asmenys steigiami laikantis įstatymų, jeigu juridinių asmenų organų ar dalyvių įgaliojimai tiesiogiai nenumatyti įstatyme, tai įstatymų nustatyta tvarka yra įtvirtinama juridinių asmenų steigimo dokumentuose. Kolegija pritaria atskirojo skundo argumentui, kad ABĮ 15 str. nėra numatyta pavienio akcininko teisė atstovauti įmonei teisme. Šią teisę akcininkas galėtų įgyvendinti tik tokiu atveju, jeigu tokios teisės akcininkui būtų suteiktos juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kolegija pažymi, kad byloje nėra atsakovės steigimo dokumentų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų spręsti apie specialiąsias akcininkų teises, nenumatytas ABĮ. ABĮ 19 str. 1 d. nustato, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Kadangi įmonės vadovas šiuo atveju yra ieškovas ir atstovauti atsakovės byloje negali, kolegija daro išvadą, kad atsakovė yra visiškai teisi, teigdama, jog buvo būtina šaukti kitą kolegialų valdymo organą – visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio atstovo dalyvavimas teisme būtų pripažintas tinkamu. Teismas skundžiama nutartimi be pagrindo nevertino atsakovės pareiškimo argumentų, kad daugumos akcijų savininkas nusprendė 2008-09-22 17 val. sušaukti visuotinį atsakovės akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl bendrovės atstovavimo teisme, ir apie tai teismui buvo pranešta, todėl teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, turėjo parengiamąjį teismo posėdį atidėti ir sudaryti galimybę atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.

Teismas skundžiama nutartimi nepasisakė dėl atsakovės pareiškimo argumentų, kad visuotinio akcininkų susirinkimo pozicijai šioje byloje išsiaiškinti ABĮ 23 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo nuspręsta sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Pagal ABĮ 23 str. 4 d. nuostatas visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės akcininkas turi teisę sušaukti pats tik po to, kai bendrovės direktorius nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Todėl daugumos akcijų savininkas sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą priėmė tik praėjus šiam terminui, t. y. 2008-08-14. Be to, ABĮ 26 str. 3 d. numato, jog apie sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą visiems bendrovės akcininkams turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos. Todėl daugumos akcijų savininkas sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą 2008-09-22 priėmė atsižvelgdamas į šį terminą bei įvertinęs pranešimo bendrovės akcininkams įteikimo paštu trukmę. Atsižvelgdama į tai, kolegija nepritaria teismo argumentui, kad nuo ieškinio įteikimo dienos (2008-07-25 ir 2008-07-31) praėjo pakankamai laiko, kurio apdairiam ir sąžiningam asmeniui turėjo pakakti paskirti byloje atstovą ir paruošti atsiliepimą.

Taigi atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. G. prašyme nurodytas neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir nesudarančiomis pagrindo atidėti teismo posėdį.

Kolegija pritaria atskirojo skundo argumentui, jog teismas skundžiama nutartimi taip pat nevertino atsakovės pareiškimo argumento, kad prieš taikant CPK 130 str. nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu net nebuvo svarstoma kuratoriaus paskyrimo byloje galimybė, todėl teismui nusprendus apie parengiamąjį teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo spaudoje būdu, buvo pažeistos CPK 130 str. 1 d. nuostatos.

Kaip jau buvo minėta, vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, jeigu nekonstatuojama antra svarbi aplinkybė - jog šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Jeigu nurodyti įrodymai leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vadovavosi DK 127 str., kuris nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pacituota norma nenumato jokių išimčių, dėl kurių darbuotojo būtų galima neatleisti iš darbo, todėl atsakovo akcininkų susirinkimui buvo privaloma nutraukti darbo sutartį su ieškovu ir įforminti darbo santykių pasibaigimą. Kolegija pažymi, jog bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos bendrovės vadovų sudaromų darbo sutarčių išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir ABĮ nustatytais pagrindais (DK 124 str. 1 punktas, ABĮ 34 str. 2 dalis, 37 str. 3, 4 dalis). Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą negali būti nulemta jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Bendrovės ir administracijos vadovo santykių ypatumai leidžia teigti, kad net tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; 2001-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių bei skundžiamą nutartį motyvavo išimtinai tik DK 127 str. 1 d., reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, kolegija priimto sprendimo už akių bei skundžiamos nutarties negali pripažinti pagrįsta ir teisėta. Kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje privalėjo įvertinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai negali būti pripažinti pasibaigusiais nuo 2007-01-15, nes ieškovas neįvykdė 2007-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimo atlikti bendrovės auditą, negrąžino bendrovei jai priklausančių materialinių vertybių, dokumentų ir su ja iki šiol neatsiskaitė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė motyvus ir įrodymus, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl, kolegijos nuomone, buvo pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-02 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Remiantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-02 sprendimą už akių panaikinant ir atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 str. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 2 p.,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Rūta PalubinskaitėArvydas Žibas