- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- A-858-1157-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- N. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą pareiškėjai N. U. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. U. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją ir nurodė, kad ji nesutinka su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), kadangi ji nori ginti savo teises, paduodant kasacinį skundą dėl priimto procesinio dokumento, tačiau pati negali įgyvendinti savo teisių, todėl jai būtina teisinė pagalba. Teisinės pagalbos ji kreipėsi į Tarnybą, tačiau Sprendimu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė suteikti jai teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo pareiškėjos N. U. skundą atsakovui ir 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 (b. l. 11–12) pripažino Tarnybos Sprendimą neteisėtu bei įpareigojo Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skundu (b. l. 5–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313 panaikinimo ir įpareigojimo teikti pareiškėjai N. U. antrinę teisinę pagalbą ir palikti galioti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas skundžiamoje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnyba Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės normomis ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgusi į advokato patikslintą išvadą, kurioje konstatuota, jog pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus. Sprendimu Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą N. U. civilinėje byloje parengti kasacinį skundą. Komisija šį sprendimą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsiliepimas
Pareiškėja N. U. atsiliepimu į skundą (b. l. 26–27) prašė atsakovo skundą atmesti, Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas vilkino sprendimo dėl teikimo priėmimą, pareiškėja dėl to prarado pusę kasacinio skundo termino. Pareiškėja dėl to patyrė didelę neturtinę žalą, sukėlė jai nepasitikėjimą Tarnyba. Ypač nepareigingas buvo Tarnybos advokatas. Pareiškėja nebuvo užregistruota nei vienai konsultacijai, todėl nepateikė svarbių dokumentų. Tarnyba taip pat neatliko savo pareigos. Pagal Aplinkos ministerijos raštą kasacinis skundas turi būti teikiamas. Kasacijai pritarė ir Žmogaus teisių gynimo komiteto pirmininkas, Valstybės kontrolė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai turi būti suteikta antrinė teisinė pagalba ir advokatas, kuris paruoštų kasacinį skundą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 61–64) atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Komisijos sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Teisinės pagalbos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 pagrindu. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tiek advokatas, teikdamas išvadas, tiek ir Tarnyba, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą remiantis tik Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties analize. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas akivaizdus nepagrįstumas yra pateikto prašymo (jo turinio) vertinimo kategorija. Tokiam vertinimui atlikti pakanka asmens pateiktos informacijos, kuri akivaizdžiai parodo prašymo nepagrįstumą, ir tai turi būti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. Šiuo atveju atsakovas tokio vertinimo neatliko ir atitinkamų motyvų nenurodė, o apsiribojo nuorodomis į faktines aplinkybes, dėl kurių anksčiau pasisakė Kauno apygardos teismas. Akivaizdu, kad nuspręsti ar yra pagrindai kasacijai, ir kokie gali būti kasacinio skundo argumentai, tik peržiūrėjus ketinamą skųsti nutartį, objektyviai neįmanoma. Tai, kad nei Tarnyba, nei advokatas nenagrinėjo jokių papildomų dokumentų, sprendžiama pagal tai, kokius dokumentus Tarnyba pateikė Komisijai. Todėl toks sprendinio motyvavimas negali būti pagrindu pareiškėjos atžvilgiu taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies l punktą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnyje nurodyti apribojimai pateikti kasacinį skundą, t. y. kasacijos negalimumo pagrindai. Pareiškėjos atveju nurodytų pagrindų nėra. Skundą dėl Tarnybos neveikimo pareiškėja padavė 2009 m. balandžio 16 d. 2009 m. balandžio 17 d. Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą. 2009 m. balandžio 22 d. pareiškėja padavė skundą Komisijai dėl Sprendimo teisėtumo. Komisijos sprendimo priėmimo momentu yra praėję beveik du trečdaliai laiko pateikti kasaciniam skundui. Tiek laiko, nepriėmus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, po kurio seka ginčai, pažeidžia teisinio saugumo principą.
III.
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 93–98) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 2009/28-(25-30/33)-32 bei priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-N-633-1313. Atsakovas be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas laikantis VGTPĮ nustatytos tvarkos ir terminų. Tarnyba kreipėsi į advokatą dėl išvados, po jos gavimo nedelsiant priėmė Sprendimą, nepraleisdama VGTPĮ 18 straipsnyje numatytų terminų. Tarnyba nesukėlė jokių lūkesčių pareiškėjai dėl to, kad jai bus suteikta antrinė teisinė pagalba. Vien prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nereiškia, kad antrinė teisinė pagalba tikrai bus suteikta. Tarnyba turi įvertinti, ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, tą Tarnyba ir padarė.
Atsiliepimas
Pareiškėja N. U. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 74–75) prašo atmesti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėja pažymi, kad Tarnybos vilkinimas sukėlė reikšmingas pasekmes. Pareiškėjos padėtis, ginant teisę į būstą byloje, kurioje antrinės teisinės pagalbos prašė pareiškėja, yra išskirtinė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kyla dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareigos suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT).
Tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad ji teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, o 136 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis turi pareigą patikrinti visą bylą.
Analizuojant šioje byloje taikytiną teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (bylai aktuali 2008 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Kaip matyti iš minėtos teisės normos turinio, ji apima ir antrinės teisinės pagalbos teikimą rengiant kasacinius skundus ir atstovaujant asmenis kasacinės instancijos teisme. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, pageidaujančio gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir (ar) administracinėse bylose, teisė gauti šią pagalbą nėra absoliuti. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti, jei jie atitinka Teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas ir nėra jame išvardytų aplinkybių, kurias nustačius antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Taigi esant bent vienam iš VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų pagrindų asmenys neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Be to, šiai bylai reikšminga ir tai, kad VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta Tarnybos teisė prašyti advokato išvados, ar konkrečiu atveju nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, kaip teisinį ginčijamo sprendimo pagrindą nurodė VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje nėra perspektyvus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino teisinius bei faktinius bylos aspektus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriame vertinamas Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nurodyta, jog Tarnyba skundžiamu sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu – t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Analogiškas teiginys yra Komisijos sprendime, kurio teisėtumą vertino pirmosios instancijos teismas. Be to, ir pirmosios institucijos teismo sprendime, ir Komisijos sprendime konstatuota, kad pareiškėjos atveju nėra LR CPK 341 straipsnyje nurodytų kasacijos negalimumo pagrindų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo Tarnybos sprendimo rezoliucinėje dalyje yra expressis verbis nurodyta, jog šio sprendimo teisinis pagrindas yra ne tik VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas, bet ir 2 punktas – t. y. Tarnyba nusprendė, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra atskiri (savarankiški) (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1411/2008). Minėtų pagrindų atskyrimas ypač svarbus šioje byloje, kadangi ginčas kyla dėl kasacinio skundo surašymo. Kaip matyti iš LR CPK 346 straipsnio nuostatų, kasacijos pagrindai yra riboti, ji iš esmės įmanoma tik tais atvejais, kai galima identifikuoti materialinės ar procesinės teisės pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba tais atvejais, kai iškyla LAT praktikos formavimo poreikis ir/ar abejonės, jog žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo jau suformuotos LAT praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai). Taigi kasacinio skundo objektu iš esmės gali būti tik teisės aiškinimo ir taikymo, bet ne faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimai.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos, ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarnyba, priimdama sprendimą nesuteikti antrinės teisinės pagalbos, negalėjo remtis VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, savaime nereiškia, jog nėra pagrindo taikyti VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą. Akivaizdu, kad priimant sprendimą nesuteikti antrinės teisinės pagalbos pakanka konstatuoti bent vieno VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodyto pagrindo buvimą, tuo tarpu klausimo, ar ginčijamas Tarnybos sprendimas buvo teisėtai ir pagrįstai priimtas remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės netyrė nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo ištirti ir įvertinti taip pat ir šį aspektą, juo labiau, kad Tarnyba savo skunde dėl Komisijos sprendimo (b.l. 8) rėmėsi LAT praktika ir teikė savo argumentus dėl to, kad Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą įvertinusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Šiuo atveju pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog konkrečiu atveju nėra CPK 341 straipsnyje nurodytų kasacijos negalimumo pagrindų, savaime nereiškia, kad byla yra perspektyvi, t. y. kad egzistuoja CPK 346 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuomet kasacija galima.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas aiškus imperatyvas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, kiek tai susiję su ginčijamo Tarnybos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, savo vertinimo neatliko, o rėmėsi tik Komisijos pateiktu ginčijamo Tarnybos sprendimo vertinimu. Tuo tarpu, kaip minėta, klausimo, ar Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai remdamasi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neišsamiai ištyrė ir įvertino teisinius bei faktinius bylos aspektus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.