- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- ATP-512-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00175-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria buvo netenkintas M. V. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2015-04-09 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2015-04-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71N-28767227-15 M. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d. bei jam paskirta nuobauda – 11 Eur bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 6 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su dygliuotomis padangomis, tačiau automobilio gale nebuvo skiriamojo ženklo – balto lygiakraščio trikampio su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje, šiais veiksmais M. V. nesilaikė KET IV priedo 5 p. reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015-07-16 nutartimi M. V. skundo dėl netenkino bei Institucijos 2015-04-09 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas neigia savo kaltę bei tvirtina, jog policijos pareigūnai apkalba jį ir tam turi motyvą. Nurodo, kad yra apskundęs J. J. dėl netinkamo, negerbtino elgesio, tačiau, apelianto vertinimu, tyrimas buvo užglaistytas, o jo kolega galimai padėjo melagingai apkaltinti apeliantą nebūto teisės pažeidimo padarymu. Taip pat tvirtina, kad policijos pareigūnai automobilio kėbulą nufotografavo, tačiau padangų ne, tai yra ar jos buvo dygliuotos ar nedygliuotos, nors ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės bylai ištirti. Taigi, dėl policijos pareigūnų kaltės nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Taip pat tvirtina, jog teismas neužtikrino nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimo, kadangi jis turėjo įrodinėti savo nekaltumą. Policijos pareigūnai apie tai, kad jis filmavo telefonu papasakojo teismo posėdžio metu, nors jis nefilmavo ir todėl tikrai negali pateikti jokios filmuotos medžiagos, teismas tai palaikė jo nesąžiningumu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vaizdo įrašas buvo daromas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei nutarimą priėmusi Institucija nurodo mananti, jog apylinkės teismas byloje esančius duomenis išnagrinėjo nuosekliai ir objektyviai, todėl prašo M. V. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes – įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 str., nebuvo pažeisti, ir visiškai pagrįstai bei motyvuotai atmetė M. V. skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas analogiškais motyvais kaip ir skundas apylinkės teismui, tai yra dėstoma pozicija apie apelianto apkalbėjimą, policijos pareigūnų suinteresuotumą bei duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvimą. Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, atliko įrodymų tyrimą bei pirmiau minėtą apelianto versiją skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė. Su šios nutarties motyvais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas bei jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Pažymėtina, jog pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų, paneigiančių apylinkės teismo išvadas bei argumentus, aplinkybių o vien tai, kad M. V. nepripažįsta savo kaltės negali būti pagrindu skundui tenkinti.
Taigi, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad M. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymo. Padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga, o apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutartį ar Institucijos nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.