- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- eI-4164-790/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O., V. Č., I. P., K. Z., V. D., J. Ž., P. K., R. Ž., V. G., A. J., Z. G., Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., R. V., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O., V. Č., I. P., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V., V. G., A. J., Z. G. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, vaikų socializacijos centrui ,,Širvėna“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi priimti nagrinėti pareiškėjų skundo (t. 1, b. l. 1–17) reikalavimai, kuriais prašoma 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-341 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų Bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ dalį, kuria numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti vaikų socializacijos centrą „Širvėna“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“; 3) panaikinti vaikų socializacijos centro „Širvėna“ (toliau – ir Centro) 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais; 4) įpareigoti Centrą grąžinti pareiškėjus į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną kalendorinę dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atimant išmokėtų kompensacijų sumas. Pareiškėjai nurodo, kad jie buvo ar yra Centro darbuotojai. Pareiškėjų manymu, Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija), tvirtindama Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų bendrąjį planą (toliau – ir bendrasis planas), neįgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 35.1 (pagal prasmę turėtų būti 35.3 papunktis) ir 35.4 papunkčių sąlygų. Ministerija neatsižvelgė į 2017 m. kovo 15 d. pateiktus Centro tarybos motyvus. Ministerija neatliko Taisyklių 35.4 papunktyje nurodytų veiksmų, nes projektas nebuvo derinamas su Biržų rajono savivaldybe, Centro bendruomene. Bendrojo plano 1 priede numatyti Centro pertvarkos planai, t. y. likviduoti Centrą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., yra neteisėti ir nepagrįsti. Šie planai remiasi bendrojo plano 9 ir 13.3 papunkčiuose išdėstytais duomenimis, tačiau jie neobjektyvūs. Ministerija nėra atlikusi jokių vaikų socializacijos centrų statybinių ekspertinių vertinimų pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, todėl išvada, kad Centro pastatų būklė yra prasčiausia, nėra pagrįsta. Ministerija neatliko kiekvieno vaikų socializacijos centro pastatų remontui reikalingų kaštų vertinimo. Bendrajame plane numatyta Gruzdžių vaikų socializacijos centrą pertvarkyti įsteigiant du skyrius (Gailių ir Kunionių). Kunionių skyrius būtų steigiamas renovuojant apleistą mokyklą, kurios būklė yra labai bloga, blogesnė, nei Centro. Tačiau Ministerija nepateikė jokios analizės, kiek kainuos biudžetui renovuoti Kunionių mokyklą, o kiek Centrą. Bendrojo plano 9 punkte neatliktas Kunionių mokyklos būklės vertinimas, kuris buvo atliktas kitų centrų atžvilgiu. Pareiškėjams nesuprantami bendrajame plane pateikti motyvai, kad investuoti į vaikų socializacijos centrų, išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro, pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli. Pareiškėjai nurodo, kad Centras veiklą vykdo per du pastatus (mokyklą ir bendrabutį), todėl renovacija gali būti vykdoma bet kuriame iš šių pastatų, jie inžinerine prasme nesusieti. Pareiškėjai pažymi, kad bendrojo plano 9 ir 13.3 papunkčiuose išdėstyti duomenys yra neobjektyvūs, nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ministerija nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nesiunčia mokinių į Centrą, o nuo 2016 m. gruodžio 22 d. be jokio aiškaus pagrindo sumažino mokinių skaičių nuo 24 iki 12. Todėl dabartinė mokyklų tinklo finansavimo analizė turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme. Centras pajėgus prižiūrėti 24 vaikus. Tokiu atveju Centro finansavimas būtų 17,7 tūkst. Eur vienam mokiniui (skaičiuojant nuo 24 mokinių) ir jis būtų mažesnis, nei Vėliučionių vaikų socializacijos centrui skiriamas finansavimas. Bendrojo plano 13.3 papunktyje nepagrįstas kitų vaikų socializacijos centrų finansavimas, neaišku, kaip jis apskaičiuotas, kuriuo laikotarpiu, nevertinant, ar darbuotojų skaičius yra efektyvus, atitinkantis mokinių skaičių. Centras yra ekonomiškai pranašesnis, nei kiti centrai, todėl turėtų būti likviduojamas ne anksčiau, nei kiti centrai. Bendrajame plane neatliktas socialinis, ekonominis vertinimas, kaip nukentės regionas uždarius Centrą ir atleidus darbuotojus, neatliktas žmogiškųjų išteklių vertinimas, ar Kunionyse atsiras specialistų, galinčių kvalifikuotai teikti paslaugas. Pareiškėjai mano, kad bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams. Vadovaujantis neteisėto ir nepagrįsto bendrojo plano nuostatomis 2017 m. gegužės 24 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 372 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos nutraukimo“, todėl šis nutarimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai, neteisėtas ir 2017 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ bei šio įsakymo pagrindu priimti Centro įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, siekiant atkurti iki neteisėto bendrojo plano, Vyriausybės nutarimo ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo panaikinimo buvusią padėtį, pareiškėjai prašo panaikinti įsakymus, kurių pagrindu buvo nutraukti darbo santykiai, ir juos grąžinti į buvusį darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 372 ,,Dėl Vaikų socializacijos centro ,,Širvėna“ veiklos nutraukimo“ teisėtumo ištyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepimu į skundą (t. 4, b. l. 1–10) su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bendrojo plano projektą patvirtino nepažeisdama Taisyklių 35.3 ir 35.4 papunkčių. 2017 m. vasario 22 d. Ministerijos atstovai susitiko su Centro bendruomene, dalyvavo 35 Centro darbuotojai, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkai, buvo išdėstyti Centro likvidavimo motyvai ir priežastys. Bendrojo plano projektas buvo apsvarstytas 2017 m. kovo 3 d. vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarime, direktoriai buvo supažindinami su pagrindinėmis bendrojo plano projekto nuostatomis, diskutuota dėl tolesnės vaikų socializacijos centrų perspektyvos, atsakyta į visus iškilusius klausimus ir paprašyta kitame direktorių pasitarime pateikti siūlymus dėl centrų tolesnės veiklos, pasitarime dalyvavo ir Centro direktorė. Bendrojo plano projektas 2017 m. kovo 7 d. buvo paskelbtas Ministerijos tinklapyje, pateiktas derinti visoms bendrojo ugdymo mokykloms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija. Bendrojo plano projektą svarstė Centro taryba. Ministerija Centro tarybos sprendimą įvertino ir pateikė motyvuotus paaiškinimus Centro tarybos pirmininkei. Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. SN-527 neišreiškė prieštaravimo dėl Centro likvidavimo, tačiau nurodė, kad jei Centras bus likviduotas, ieškos būdų padėti darbo netekusiems asmenims. 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus vaikų socializacijos centre vyko vaikų socializacijos centrų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija, direktorių pasitarimas, kurio metu buvo aptarti centrų tinklo pertvarkos klausimai: centrų direktorių pasiūlymai dėl tolesnės centrų veiklos galimybių bei darbuotojų įdarbinimo. Todėl Ministerija tinkamai vykdė pareigą konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo ir derinti su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra mokyklos. Tinkamai įvykdžius konsultavimo ir derinimo procedūras, bendrasis planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-341, kuris 2017 m. gegužės 9 d. buvo paskelbtas Ministerijos interneto tinklalapyje. Ministerija kreipėsi į Biržų rajono ir kitas aplinkines savivaldybes, prašydama pagal galimybes padėti spręsti klausimą dėl darbuotojų įdarbinimo. Bendrajame plane numatyta vaiko socializacijos centrų pertvarka grindžiama objektyviais duomenimis: duomenys apie pastatų būklę pateikti iš Švietimo informacinės sistemos, duomenis teikė pats Centras. 2014-2015 metais Ministerijos ir Švietimo aprūpinimo centro atstovai apvažiavo visus veikiančius vaikų socializacijos centrus, apžiūrėjo jų pastatus, bendravo su administracijos atstovais, centrai pildė anketas apie materialinius išteklius, tai paneigia pareiškėjų teiginius, kad nebuvo atlikta vaikų socializacijos centrų lyginamoji analizė pastatų būklės aspektu. Teisės aktai neįpareigoja rengiant bendrojo plano projektą atlikti visų mokyklų pastatų detalų statybinį ekspertinį vertinimą. Vaikų socializacijos centrą vaikams parenka Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761 patvirtintą Vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja vaikų socializacijos centro parinkimo kriterijus ir tvarką. Pagal galiojantį Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą vaikų socializacijos centras tuo pačiu metu yra ir valstybinė bendrojo lavinimo mokykla, ir specialioji auklėjimo įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Į vaikų socializacijos centrą vaikai siunčiami Baudžiamajame kodekse ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais teismo sprendimu. Ši įstaiga nėra vietos bendruomenės vaikus ugdanti bendroji mokykla, joje resocializuojami atsiųsti vaikai iš visos šalies. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, teisės aktų nuostatomis nėra garantuojama absoliuti asmens teisė reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktūra, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarka vykdoma įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. vasario 30 raštu Nr. (S-(50-2942)-1873 „Dėl valstybinio audito ataskaitos“ pateiktas rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2015 m. sausio 29 d. ataskaitos Nr. 2014/1-60(30) išvadas ir rekomendacijas, remiantis Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų / centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 metų tarpinstituciniu veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1325, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naujosios redakcijos, įsigaliojančios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., nuostatomis, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarka vykdoma atsižvelgiant pastaraisiais metais mažėjantį į vaikų socializacijos centrus skiriamų asmenų skaičių, šis skaičius dar mažės, todėl galimas spartesnis vaikų socializacijos centrų tinklo optimizavimas. Pagrindinės priežastys, nulėmusios, kad būtent Centras likviduojamas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., yra šios: 1) pagal turimą mokinių skaičių reikėjo optimizuoti vaikų socializacijos centrus berniukams; berniukai, atsižvelgiant į amžių, skiriami į Kauno vaikų socializacijos centrą, Vėliučionių, Gruzdžių vaikų socializacijos centrą ir Centrą; vienodas programas vykdo Kauno vaikų socializacijos centras ir Centras; 2) įvertinta, kad Centras yra valstybės pakraštyje, sunkiai pasiekiamas tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams; 3) įvertinti pasikartojantys teisės aktų pažeidimai Centro administracijos veikloje. Ministerija, vykdydama vaiko socializacijos centrų tinklo pertvarką, vadovavosi viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principais. Nevykdant vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarkos mažėjant vaikų skaičiui ir išlaikant iš valstybės biudžeto lėšų pustuščius vaikų socializacijos centrus, minėti principai būtų pažeisti, nes valstybės biudžeto ištekliai būtų naudojami neracionaliai ir neefektyviai. Įstaigos likvidavimas leis sutaupyti apie pusę milijono eurų valstybės biudžeto kasmet, šios lėšos bus skiriamos ugdymo kokybei užtikrinti kitose mokyklose ugdomiems vaikams, tai atitinka bendrojo plano tikslą – sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui ir veiksmingesniam išteklių paskirstymui. Kadangi pareiškėjai nepagrindė bendrojo plano neteisėtumo ir nepagrįstumo, atsakovo nuomone, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 372 ,,Dėl Vaikų socializacijos centro ,,Širvėna“ veiklos nutraukimo“ teisėtumo ištyrimo ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-439 „Dėl Vaikų socializacijos centro „Širvėna” likvidavimo“ yra nepagrįstas.
Atsakovas Centras atsiliepime į skundą (t. 3, b. l. 1–5) prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsakovas nurodo, kad įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo su darbuotojais priėmė ne savo iniciatyva ir sprendimu, vykdė savininko teises įgyvendinančios institucijos sprendimus. Centras neturi pagrindo paneigti pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad funkcijos, kurias vykdė Centras, tebėra aktualios, reikšmingos ir reikalingos valstybei ir visuomenei. Į Centro infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius investuota daug valstybės lėšų, sukurtos darbo vietos, sukurta gera gyvenamoji aplinka vaikams, galimybės užsiimti ugdomąja veikla. Centras turi galimybes toliau tęsti savo veiklą su visais darbuotojais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylai aktualus teisinis reglamentavimas.
Švietimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti <...> visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį švietimo teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, švietimo teikėjų tinklas kuriamas, be kita ko, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Pagal šio straipsnio 5 dalį kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Remiantis šio straipsnio 8 dalimi, mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.
Remiantis Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Ministerija prireikus gali steigti bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi Taisyklėmis <...>. Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį valstybinės <...> bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Pagal šio straipsnio 6 dalį savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija <…> mokyklą <…> reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 19, 20 straipsnius vaikų socializacijos centro paskirtis – užtikrinti vaikų socializacijos centre apgyvendinto vaiko tinkamą ugdymą, jam teikiamą kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas, kurios padėtų siekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdytų jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius. Vaikų socializacijos centras padeda vaikui tęsti mokymąsi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Vaikų socializacijos centras užtikrina tinkamą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Taisyklių 3 punktas numato, kad mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Pagal Taisyklių 5 punktą mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai: analizuojami švietimo poreikiai, tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo mokyklų situacija, su kitais mokyklų savininkais ar savininkų teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais) derinama mokyklų perspektyva, analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, bendrojo ugdymo mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė. Siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą ir tolygesnį mokinių pasiskirstymą bendrojo ugdymo mokyklose, reguliuojami mokinių srautai, organizuojamas saugus mokinių vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas; sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, sukuriama mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė, planuojama mokyklų statyba, mokyklų pastatų atnaujinimas, pritaikymas mokyklų paskirčiai ir laisvų patalpų naudojimas, šie darbai atliekami.
Taisyklių 33 punktas numato, kad valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą rengia Švietimo ir mokslo ministerija. Remiantis Taisyklių 34 punktu mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.
Pagal Taisyklių 35 punktą inicijavimo stadijoje: 1) rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas; 2) mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, o kai dėl mokyklų tinklo pertvarkos reikia spręsti mokytojų įdarbinimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas, kai reikia spręsti mokinių vežiojimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas; 3) konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą; valstybinių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planus švietimo ir mokslo ministras derina su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra mokyklos; 4) mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms; 5) švietimo ir mokslo ministras tvirtina mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą ir jo priedų projektus.
Pagal Taisyklių 36 punktą įgyvendinimo stadijoje Ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą, jeigu tokie planai rengiami.
Taisyklių 37 punktas numato, kad įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis; toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami; vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas.
Dėl galimybės reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl bendrojo plano dalies panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, Centro esami ir buvę darbuotojai, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-341 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų Bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ dalį, kuria numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti Centrą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje savivaldybių tarybų patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrieji planai yra vertinami kaip programinio pobūdžio dokumentai, kuriuose yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, t. y. šie dokumentai vertinami kaip tarpiniai aktai, priimami mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procedūros metu, todėl skundo reikalavimai panaikinti tokius bendruosius planus vertinami kaip nenagrinėtini administracinių teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 30, 2015, kt.).
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl bendrojo plano patvirtinimo savo pobūdžiu yra analogiškas dokumentas, kaip ir savivaldybių tarybų tvirtinami bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrieji planai, tai yra programinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, kuris pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Taigi, pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti šio dokumento dalį, kurioje numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti Centrą, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl bylos dalis dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Bendrojo plano 1 priede „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ numatytas sprendimas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti Centrą buvo realizuotas antrojoje bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stadijoje. Vykdant bendrojo plano sprendinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą Nr. 372 nutraukti Centro veiklą (t. 1, b. l. 53), o švietimo ir mokslo ministras priėmė 2017 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ likvidavimo“ (t. 1, b. l. 54-55). Pastarąjį įsakymą pareiškėjai skundžia administraciniam teismui. Pareiškėjai nurodo, kad priimant sprendimą likviduoti Centrą: 1) nebuvo įvykdytos Taisyklių 35.3 ir 35.4 papunkčių sąlygos; 2) bendrojo plano 9 ir 13.3 papunkčiuose išdėstyti duomenys buvo neobjektyvūs ir nepagrįsti; 3) bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams. Šiuos pareiškėjų argumentus teismas išnagrinės vertindamas bendrojo plano sprendinius realizavusio, švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ likvidavimo“, t. y. galutinio sprendimo dėl Centro likvidavimo, pagrįstumą ir teisėtumą.
Dėl konsultavimosi ir derinimo procedūrų taikymo rengiant bendrąjį planą.
Kaip minėta, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Pagal Taisyklių 35.3 papunktį inicijavimo stadijoje konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą; planus švietimo ir mokslo ministras derina su savivaldybėmis. Pagal Taisyklių 35.4 papunktį mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis; projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms.
Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnis numato, kad viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje.
Iš aptartų nuostatų matyti, kad konsultavimosi procedūros tikslas – suinteresuotų asmenų nuomonės išsiaiškinimas atitinkamu klausimu, o bendrojo plano projekto derinimo su interesų grupėmis tikslas – šių grupių pateiktų pastabų, pasiūlymų ar informacijos išsamus išnagrinėjimas, siekiant būsimame sprendime kuo labiau įvertinti ir atsižvelgti į grupių interesus.
Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį mokyklos bendruomenę sudaro mokytojai, mokiniai, jų tėvai, kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų. Pareiškėjai, būdami Centro darbuotojais (daugelis jų pedagogais), yra viena iš mokyklos bendruomenę sudarančių interesų grupių.
Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad rengiant ir priimant bendrąjį planą, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reikalaujančios konsultuotis ir derinti bendrojo plano projektą su mokyklos bendruomene ir pareiškėjais kaip viena iš mokyklos bendruomenę sudarančių interesų grupių ar jų interesus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis.
Aptariamu atveju Centro tolesnės veiklos klausimas buvo svarstomas 2017 m. vasario 22 d. darbuotojų pasitarime, kurio protokolas (t. 4, b. l. 12-13) patvirtina, kad Ministerijos atstovai, dalyvaujant net dviejų profesinių sąjungų atstovams, Centro darbuotojus informavo apie planus likviduoti Centrą, šio planuojamo sprendimo motyvus, išklausė Centro darbuotojų, profesinių sąjungų atstovų nuomonę dėl Centro galimo likvidavimo, numatomų steigti vaikų socializacijos centrų parinkimo, darbuotojų parengimo ir kt., informavo darbuotojus, kad bus tęsiamas plano svarstymas, vyks susitikimas su visų vaikų socializacijos centrų direktoriais. Bendrojo plano projektas buvo apsvarstytas 2017 m. kovo 3 d. vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarime, kuriame dalyvavo ir Centro direktorė (t. 4, b. l. 14-18). Taigi, tokiais veiksmais iš esmės buvo pasiektas konsultavimosi tikslas – Centro darbuotojai informuoti apie numatomą sprendimą, jo motyvus, išsiaiškinta Centro darbuotojų ir jiems atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų nuomonė dėl siūlomo sprendimo.
Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu ir Taisyklių 35.4 papunkčiu, 2017 m. kovo 3 d. išsiuntė bendrojo plano projektą derinti Centro bendruomenei, kartu prašydama projektą bendruomenei paskelbti viešai ir organizuoti plano projekto svarstymą (t. 4, b. l. 19-60). Bendrojo plano projektas buvo paskelbtas Ministerijos tinklapyje 2017 m. kovo 7 d. Iš Centro tarybos 2017 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo Nr. V2-3 (t. 4, b. l. 62-65) matyti, kad Centro bendruomenė susipažino su bendrojo plano projektu ir jį nagrinėjo: Centro direktorės įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri apibendrino Centro savivaldos organizacijų nesutikimo dėl bendrojo plano projekto motyvus, o Centro taryba nutarė nepritarti bendrojo plano projektui ir teikti Ministerijai nesutikimo motyvus. Pagal Švietimo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams ir vietos bendruomenei, už savo veiklą atsiskaitanti ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Į Centro tarybos nesutikimo su plano projektu motyvus Ministerija atsakė 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-1459 (t. 4, b. l. 67-70). Teismas, susipažinęs su šiuo Ministerijos raštu, pažymi, kad jame išsamiai pagrįstas siūlomas sprendimas likviduoti Centrą, motyvuotai ir detaliai atsakyta į visus Centro tarybos išreikštus argumentus. Pavyzdžiui, Centro tarybos nutarime nepritarti bendrojo plano projektui buvo išreikšta kritika bendrojo plano projekte numatytam sprendimui likviduoti Centrą ir pertvarkyti Gruzdžių vaikų socializacijos centrą, įsteigiant Gailių ir Kunionių skyrius, bei pateiktas siūlymas apsvarstyti galimybę vietoje numatomo steigti Gruzdžių vaikų socializacijos centro Kunionių skyriaus veiklą toliau vykdyti Centre ar kitame dabar veikiančiame vaikų socializacijos centre. Ministerijos 2017 m. kovo 30 d. rašte Nr. SR-1459 šis Centro tarybos siūlymas buvo išsamiai išnagrinėtas ir nurodyta, kodėl Centras ar kiti vaikų socializacijos centrai negalėtų pakeisti siūlomo naujai steigti Gruzdžių vaikų socializacijos centro Kunionių skyriaus, t. y. kad siekiama įrengti modernius, veiklos specifikai pritaikytus, namų aplinką primenančius centrus, kurie nebūtų uždari, kad tik Gruzdžių vaikų socializacijos centras apsieina be ypatingos apsaugos, o kiti centrai turi stiprią apsaugą, lėšos kitų centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui neduoda rezultatų, Kunionių skyriaus geografinė padėtis būtų palankesnė tam, kad tėvai galėtų lankyti vaikus, Centro pastatai per dideli, vieną pastatą tektų griauti, pastatų remontas labai brangus ir kt. 2017 m. kovo 21 d. Ministerija organizavo vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarimą dėl bendrojo plano projekto (t. 4, b. l. 102-105). Bendrojo plano projektas buvo siunčiamas Biržų rajono savivaldybei derinti (t. 4, b. l. 71-100), o šios savivaldybės meras 2017 m. kovo 31 d. neprieštaravo šiam plano projektui (t. 4, b. l. 101).
Teismas vertina, kad aptartais Ministerijos veiksmais iš esmės tinkamai atlikta projekto derinimo procedūra, kadangi Centro bendruomenei plano projektas išsiųstas derinimui, Centro tarybos pateiktos pastabos, pasiūlymai, minėta, išsamiai įvertinti. Tai, kad į Centro bendruomenės pasiūlymus neatsižvelgta, nereiškia, kad derinimas nebuvo tinkamas, kadangi nei Švietimo įstatymas, nei Taisyklės nenumato, jog visais atvejais švietimo teikėjų tinklą formuojanti institucija privalo atsižvelgti į interesų grupių pateiktas pastabas ar pasiūlymus. Teisės aktais kompetencija priimti programinius sprendimus dėl švietimo teikėjų tinklo formavimo suteikta būtent Ministerijai, kuri turi įgaliojimus, tinkamai įgyvendinusi informavimo, konsultavimosi, derinimo procedūras bei motyvuotai pagrindusi priimamus sprendimus, savarankiškai spręsti dėl švietimo teikėjų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, tinklo formavimo. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų skundo argumentus, kad prieš tvirtinant bendrąjį planą nebuvo įvykdytos Taisyklių 35.3 ir 35.4 papunkčių sąlygos.
Dėl bendrajame plane nurodytų duomenų objektyvumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjai nesutinka su sprendimu likviduoti Centrą ir tuo pagrindu, kad, jų manymu, bendrojo plano 9 ir 13.3 papunkčiuose išdėstyti duomenys buvo neobjektyvūs ir nepagrįsti.
Reikalavimai bendrųjų planų turiniui sietini su švietimo teikėjų tinklo formavimo tikslais, t. y. bendrajame plane turi būti pagrįsta, kaip siūlomi sprendiniai leis geriau pasiekti švietimo prieinamumą, jo įvairovę, sudarys sąlygas plėtoti geros kokybės švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Kadangi pagal Taisyklių 5 punktą mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai, tai bendrajame plane turi būti analizuojami švietimo poreikiai, mokyklų situacija, analizuojamas tam tikro tipo ir paskirčių mokyklų išsidėstymas savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė, analizuojami duomenys apie mokinių srautus, mokyklų pastatus, sprendžiama dėl planuojamų mokyklų statybos, mokyklų pastatų atnaujinimo ar pritaikymo mokyklų paskirčiai, laisvų patalpų naudojimo ir kt. Pagal Taisyklių 35 punktą rengiant bendrojo plano projektą pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas.
Vienas iš bendrajame plane vertinamų aspektų yra duomenys apie mokyklų pastatus ir sprendimų dėl mokyklų pastatų statybų, atnaujinimo ar pritaikymo mokyklų paskirčiai pagrindimas.
Bendrojo plano 9 punkte pateikta išvada, kad prasčiausia pastatų būklė Centre, nurodyta, kad kapitalinis remontas reikalingas pastatų išorinėms sienoms, pamatams, stogams, sanitariniams mazgams, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, elektros sistemoms, investuoti į vaikų socializacijos centrų, išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro, pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli, patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal tuo metu galiojusio švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus, vien tik pastatų remontui reikėtų virš 6 mln. Eur, neskaičiuojant vidinių erdvių pertvarkos, aprūpinimo nauja įranga, mokymo priemonėmis.
Pareiškėjai, teigdami, kad bendrojo plano 9 punkte nurodyti duomenys neobjektyvūs ir nepagrįsti, nurodo, kad Ministerija nėra atlikusi jokių vaikų socializacijos centrų statybinių ekspertinių vertinimų pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, kiekvieno vaikų socializacijos centro pastatų remontui reikalingų kaštų vertinimo, analizės, kiek kainuos biudžetui renovuoti Kunionių mokyklą, kurioje bus steigiamas Gruzdžių vaikų socializacijos centro Kunionių skyrius, išvada, kad investuoti į vaikų socializacijos centrų, išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro, pastatų renovaciją neracionalu, nėra motyvuota.
Tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjų skundo argumentais. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrajame plane informacija apie Centro ir kitų vaikų socializacijos centrų pastatų būklę ir jiems atnaujinti reikalingus statybos darbus remiasi objektyviai surinktais duomenimis, visų pirma, paties Centro (ir kitų centrų) teiktomis ataskaitomis švietimo informacinėje sistemoje (t. 4, b. l. 110-115), Centro pateikta ataskaita apie reikalingus kapitalinio ir paprasto remonto darbus Centro pastatams (t. 4, b. l. 122). Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad neatliktas kiekvieno vaikų socializacijos centro pastatų remontui reikalingų kaštų vertinimas. Teismui pateikti duomenys, kad Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro, rengiančio ES paramos projektą „Vaikų socializacijos centrų infrastruktūros modernizavimas“, atstovai kartu su Ministerijos atstovais, tarp jų inžinieriais, 2014 – 2015 m. apvažiavo visus veikiančius vaikų socializacijos centrus, apžiūrėjo jų pastatus, bendravo su administracijos atstovais, ir, vadovaudamiesi gautais duomenimis, pagal UAB „Sistela“ bendruosius ekonominius statinių statybos kainų normatyvus apskaičiavo preliminarias centrų patalpų atnaujinimui reikalingas lėšas (t. 4, b. l. 123-138). Taigi, bendrajame plane duomenys apie Centro ir kitų centrų būklę bei reikalingas lėšas jų atnaujinimui yra pagrįsti Ministerijos surinkta informacija ir atliktais skaičiavimais. Iš bendrojo plano 9 punkto matyti, kad išvada, jog investuoti į vaikų socializacijos centrų pastatų renovaciją neracionalu, motyvuota, kadangi nurodyta, jog centrų pastatai yra per dideli (išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centrą), taip pat nurodyta, kad patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Ministerija privalėjo atlikti vaikų socializacijos centrų statybinius ekspertinius vertinimus pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus. Pastebėtina, kad tokio reikalavimo teisės aktai nenumato, šiuo atveju Ministerija rėmėsi Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro specialistų atliktais skaičiavimais bei kitais surinktais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė. Taigi, teismas sutinka su atsakovu, kad rengiant bendrąjį planą buvo atlikta vaikų socializacijos centrų lyginamoji analizė pastatų būklės aspektu, duomenys apie centrų pastatų būklę buvo iš kelių šaltinių, sistemiškai išanalizuoti ir pakankami centrų informacijai apie pastatų būklę bendrajame plane konstatuoti. Antra vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimo dėl Centro likvidavimo priėmimui duomenys apie pastatų būklę nebuvo lemiantys, nes sprendimo priėmimas buvo motyvuojamas ir kitais, ne mažiau svarbiais, argumentais, reikšmingais efektyvaus švietimo teikėjų tinklo formavimui.
Bendrojo plano 13.3 punkte pateikti duomenys, kad 2017 m. Centre vienam mokiniui metams vidutiniškai skirta 35,5 tūkst. Eur, Kauno vaikų socializacijos centre 22,9 tūkst. Eur, Vilniaus vaikų socializacijos centre – 23,2 tūkst. Eur, Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“ 22,9 tūkst. Eur, Gruzdžių vaikų socializacijos centre – 20 tūkst. Eur, Vėliučionių vaikų socializacijos centre – 20,7 tūkst. Eur. Pareiškėjai, teigdami, kad bendrojo plano 13.3 punkte išdėstyti duomenys neobjektyvūs ir nepagrįsti, nurodo, jog Ministerija nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nesiunčia mokinių į Centrą, o nuo 2016 m. gruodžio 22 d. be jokio aiškaus pagrindo sumažino mokinių skaičių nuo 24 iki 12. Todėl, jų manymu, mokyklų tinklo finansavimo analizė turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme. Pareiškėjai nurodo, kad Centras pajėgus prižiūrėti 24 vaikus, tokiu atveju Centro finansavimas būtų 17,7 tūkst. Eur vienam mokiniui (skaičiuojant nuo 24 mokinių).
Tačiau atsakovas teismui pateikė duomenis, kad didžiausio mokinių skaičiaus sumažinimą Centre nuo 24 iki 12, įformintą švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1150, kuriuo buvo pakeisti Centro nuostatai (t. 4, b. l. 139), lėmė vaikų, skiriamų į vaikų socializacijos centrus, bendras skaičiaus mažėjimas: 2015 metais mokinių skaičius sumažėjo nuo 206 iki 176, 2016 nuo 176 iki 148. 2016 m. rugsėjo 5 d. duomenimis, visuose centruose buvo žymiai mažiau mokinių, nei juose nustatytas maksimalus skaičius, šią dieną Centre buvo 15 mokinių iš 24 maksimalaus mokinių skaičiaus (t. 4, b. l. 222). 2016 m. gruodžio 19 d. duomenimis, Centre buvo 12 mokinių, toks pat skaičius išliko ir 2017 m. sausio 2 d. (t. 4, b. l. 223-224). 2016 m. gruodžio 19 d. ir kituose berniukų vaikų socializacijos centruose mokinių skaičius buvo faktiškai ženkliai mažesnis, nei nuostatuose nustatytas maksimalus skaičius. Pažymėtina, kad švietimo ir mokslo ministras 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymais pakeitė ne tik Centro, bet ir kai kurių kitų centrų nuostatus bei juose nustatė mažesnį maksimalų mokinių skaičių, pavyzdžiui Kauno vaikų socializacijos centre nuo 32 iki 24. Pažymėtina, kad vaikų socializacijos centrą parenka Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761 patvirtintą Vaikų socializacijos centro tvarkos parinkimo tvarkos aprašą. Šiame apraše įtvirtinti centro parinkimo kriterijai ir tvarka.
Aptartos aplinkybės rodo, kad Ministerija sumažino Centre maksimalų mokinių skaičių nuo 24 iki 12 dėl objektyvių priežasčių, t. y. vaikų, skiriamų į socializacijos centrus, skaičiaus mažėjimo tendenciją, faktinį Centre besimokiusių mokinių skaičių. Maksimalus mokinių skaičius buvo sumažintas ne tik Centre, bet ir kituose vaikų socializacijos centruose. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjų skundo argumentų, kad mokyklų tinklo finansavimo analizė bendrajame plane turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme, t. y. pagal 24 mokinių skaičių. Jei sutikti su pareiškėjų siūlomu skaičiavimu, bendrajame plane finansavimo analizė neatitiktų nei galiojančių Centro nuostatų, nei realios situacijos, nei bendros mokinių, skiriamų į centrus, skaičiaus mažėjimo tendencijos. Taigi, teismas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad bendrojo plano 13.3 papunktyje išdėstyti duomenys buvo neobjektyvūs ir nepagrįsti.
Dėl bendrajame plane numatytos pertvarkos prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymui ir plane nurodytiems tikslams.
Pareiškėjai teigia, kad bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, o efektyvumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3, 6 punktai). Bendrojo plano 14 punkte nurodytas plano tikslas – sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui ir veiksmingam išteklių naudojimui.
Teismas pažymi, kad vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarką atsakovas inicijavo atsižvelgęs į Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. (S-(50-2942)-1873 pateiktas rekomendacijas (t. 4, b. l. 170-200). Valstybės kontrolė audito metu, be kita ko, nustatė, kad nepakankamas vaikų socializacijos centrų veiklos efektyvumas, neužtikrinamas individualizuotas vaiko ugdymas, švietimo pagalba ir kitos teikiamos paslaugos, vaikų socializacijos centrų pastatai, fizinė aplinka nepritaikyti vaiko resocializacijai, šildomi didžiuliai tušti plotai, centruose dirbantis personalas nėra tinkamai paruoštas dirbti su elgesio sutrikimų turinčiais vaikais.
Vaikų socializacijos centrų pertvarka inicijuota ir Ministerijai gavus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2015 m. sausio 29 d. ataskaitos Nr. 2014/1-(60(30) išvadas (t. , b. l. 210-221), kuriose nustatyta, kad centruose taikant patalpinimo į nusiraminimo kambarį priemonę (Centras ją taikė) ne visuomet laikomasi teisės aktų reikalavimų, o dviejų socializacijos centrų praktika (Gruzdžių ir Saulutės) rodo, kad pakanka kitų alternatyvių priemonių vaikui nusiraminti.
Be to, atsakovas nurodė, kad centrų pertvarka buvo vykdoma įgyvendinant Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų/centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 metų tarpinstitucinį veiksmų planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1325 ir suderintą su kitomis ministerijomis, kuriame numatyta, kad įgyvendinant vaikų socializacijos centrų struktūrinius pokyčius bus mažinamas vaikų skaičius centruose, pasirengta naujo tipo vaikų socializacijos centro steigimui, laipsniškai vykdoma esamų centrų pertvarka, prireikus, steigiami naujo tipo vaikų socializacijos centrai.
Ministerija taip pat atsižvelgė į nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naują redakciją, kurios 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į vaiko interesus. Centrų tinklo pertvarka buvo vykdoma atsižvelgiant į jau aptartą vaikų, skiriamų į socializacijos centrus, skaičiaus mažėjimo tendenciją.
Iš tokių duomenų spręstina, kad Ministerija pagrįstai inicijavo vaikų socializacijos tinklo pertvarką, kadangi šių centrų veikla buvo nepakankamai efektyvi, šiuose centruose nebuvo užtikrinamas tinkamas vaikų ugdymas, jų resocializacija, centrų pastatai, fizinė aplinka nepritaikyti vaiko resocializacijai. Antra vertus, pagal objektyvius duomenis vaikų, skiriamų į vaikų socializacijos centrus skaičius nuolat mažėja. Be to, tiek pagal naujai nustatytą teisinį reglamentavimą, tiek pagal programinius dokumentus yra numatytas siekis toliau mažinti vaikų šiuose centruose skaičių. Todėl teismas vertina, kad, esant tokiai situacijai, Ministerija bendrajame plane pagrįstai nusprendė sumažinti centrų skaičių ir iki 2019 m. įsteigti modernius vaikų socializacijos centrus naujai steigiamuose Gruzdžių vaikų socializacijos centro Gailių ir Kunionių skyriuose.
Taigi, teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams. Priešingai, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Ministerija, esant aptartai faktinei situacijai, nevykdydama vaikų socializacijos centrų pertvarkos, išlaikydama iš valstybės biudžeto lėšų neužpildytus, neefektyvius vaikų socializacijos centrus, pažeistų viešojo administravimo efektyvumo principą.
Kaip minėta, teisės aktais kompetencija priimti programinius sprendimus dėl švietimo teikėjų tinklo formavimo suteikta būtent Ministerijai, kuri turi įgaliojimus, tinkamai įgyvendinusi informavimo, konsultavimosi, derinimo procedūras bei motyvuotai pagrindusi priimamus sprendimus, savarankiškai spręsti dėl švietimo teikėjų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, tinklo formavimo. Teismo vertinimu, Ministerija bendrajame plane ir 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-1459 atsakydama Centro tarybai, pakankamai išsamiai pagrindė bendrojo plano sprendimą likviduoti būtent Centrą. Kaip matyti, šį sprendimą atsakovas grindė objektyviais duomenimis apie prastą šio centro patalpų būklę, reikalingas lėšas renovacijai, netikslingumą pastatų renovuoti, santykinai didžiausiais išlaidas vienam mokiniui išlaikyti šiame Centre, Centro geografinę padėtį, menkas galimybes pasirinkti kompetentingus reikiamus švietimo pagalbos specialistus, Centro taikomą vaikams stiprią apsaugą. Ministerija teismui pateikė ir duomenis apie tai, kad Centre nustatyti pasikartojantys teisės aktų pažeidimai (t. 4, b. l. 229-236). Ministerijos 2017 m. kovo 30 d. rašte Nr. SR-1459 motyvuotai nurodyta, kokie sprendiniai numatyti kitų veikiančių vaikų socializacijos centrų atžvilgiu. Dėl šių argumentų teismas vertina, kad Ministerija bendrajame plane numačiusi likviduoti būtent Centrą, nepažeidė efektyvumo ir proporcingumo viešojo administravimo principų, sprendimą pagrindė objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taigi nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. Atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas likviduoti Centrą prieštarauja bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams.
Teismas papildomai pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą kompetenciją nevertina ginčijamo teisės akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Šiuo atveju teismas nenustatė Viešojo administravimo įstatymo, Švietimo įstatymo, Taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimų Ministerijai patvirtinus bendrąjį planą, Ministerija, priimdama sprendimą dėl Centro likvidavimo, neviršijo kompetencijos ir įgyvendino jai priskirtus uždavinius formuoti švietimo teikėjų tinklą. Kadangi pareiškėjai reikalavimą panaikinti 2017 m. birželio 1 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ grindžia jų nurodytais pažeidimais tvirtinant bendrąjį planą ir jame numatant sprendimą likviduoti Centrą (dėl šių pareiškėjų argumentų teismas pasisakė), o kitų savarankiškų ginčijamo įsakymo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų nenurodo, konstatuotina, kad pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti ginčijamą švietimo ir mokslo ministro įsakymą nėra, šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalį savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija <…> mokyklą <…> reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens likvidavimo pagrindu gali būti šio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklą. Ministerijai bendrajame plane numačius likviduoti Centrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 372 ,,Dėl Vaikų socializacijos centro ,,Širvėna“ veiklos nutraukimo“ nutarė nutraukti Centro veiklą. Taigi, tokiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu realizuotas bendrajame plane numatytas sprendimas dėl Centro likvidavimo, toks nutarimas priimtas pagal Civiliniame kodekse ir Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Kadangi teismas nustatė, kad Ministerija bendrajame plane numačiusi sprendimą likviduoti Centrą nepažeidė teisės aktų nuostatų, o pareiškėjai kitų argumentų, keliančių abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 372 ,,Dėl Vaikų socializacijos centro ,,Širvėna“ veiklos nutraukimo“ teisėtumo, nenurodė, pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šio nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai iš Centro buvo atleisti pagal 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 124 straipsnio 2 punktą (darbo sutartis baigiasi, likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo). Pareiškėjai reiškia reikalavimus panaikinti Centro 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymus dėl darbo sutarčių su jais nutraukimo ir įpareigoti Centrą grąžinti juos į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Iš skundo turinio matyti, kad šiuos reikalavimus pareiškėjai grindžia vien tik tuo, kad, jų nuomone, švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“, t. y. darbdavio likvidavimą nustatantis teisės aktas, yra neteisėtas. Tačiau teismas nustatė, kad minėtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Vadinasi, negalima vertinti, kad Centras darbo sutartis su pareiškėjais nutraukė be teisėto pagrindo ar pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką ir tenkinti minėtų skundo reikalavimų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo iš dalies tenkino, uždraudė atsakovams atlikti atitinkamus veiksmus. Kadangi teismo sprendimu pareiškėjų skundas atmetamas, įsiteisėjus teismo sprendimui, taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-341 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų Bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ dalies, kuria numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti vaikų socializacijos centrą „Širvėna“, panaikinimo.
Pareiškėjų S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., R. V., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O., V. Č., I. P., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V., V. G., A. J., Z. G. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos skundą atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir likviduojamam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ surašyti vaikų socializacijos centro „Širvėna“ likvidavimo aktą bei teikti Juridinių asmenų registrui vaikų socializacijos centro „Širvėna“ likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų socializacijos centro „Širvėna“ išregistravimui iš juridinių asmenų registro.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.