Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovams R. B. ir M. R.-B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai R. B. ir M. R.-B. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra keliamas dėl vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš R. B. ir M. R.-B.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad tai nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose LVAT bylose, kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, LVAT 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1035/2011, LVAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 10 punktas). Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis ARATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjui, kuris jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. (Nuostatų 16 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į Savivaldybės administracijos sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime (Nuostatų 17 punktas). Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 18 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai privalo laiku sumokėti apskaičiuotas vietinės rinkliavos įmokas, nurodytas mokėjimo pranešimuose (Nuostatų 27 punktas).

Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 28 d. išrašas patvirtina, kad atsakovams nuo 2008 m. liepos 31 d (pagrindas – Pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini)) priklauso 76.74 kv. m butas, (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovų komunalinės atliekos buvo tvarkomos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovai Nuostatų 3 punkto prasme turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Byloje pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai patvirtina, kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo raginami sumokėti vietinės rinkliavos skolą. Iš UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2017 m. rugsėjo 12 d. pažymos Nr. 17-R-00001562 matyti, kad atsakovams už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos skolą – 80,52 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą teismų praktiką bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojai, t. y., ginčo laikotarpiu patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojais, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovų buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, pareiškėjos skundo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkintinas – iš atsakovų pareiškėjai priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Pagal Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įstaigoms. Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 80,52 Eur suma už vietinės rinkliavos skolą turi būti priteista atsakovams solidariai.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš solidariai iš atsakovų 38,12 Eur teismo išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017 m. vasario 22 d. su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. su advokate Ina Kurauskiene pasirašytą sutartį „Dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33“, 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. CRD 005319 ir Danske Bank 2017 m. rugsėjo 28 d. operacijos išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus, pagal Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 724,19 Eur sumą, iš jų 38,12 Eur už pareiškimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo parengimą.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 817,6 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti 2 044 Eur (817,6 x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 38,12 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui solidariai iš atsakovų R. B. ir M. R.-B. 80,52 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 52 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 118,64 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 64 ct).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.