Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-18 · Civilinė byla Nr. 2S-732-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-18
Bylos Nr.
2S-732-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39637-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas
AB „Lithun“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-732-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39637-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos 129.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas AB „Lithun“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė:1) panaikinti 2013-10-21 patvarkymą areštuoti AB “Lithun” priklausančias lėšas, esančias ir būsiančias įmonės kasoje vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00921, 2) leisti mokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams bei vykdyti pasirašytas taikos sutartis darbo bylose. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-3230-262/2013, sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0013/13/00921. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio patvarkymas areštuoti kasoje esančias lėšas yra neteisėtas ir neatitinkantis teisingumo, proporcingumo principų, nes pati Vilniaus miesto savivaldybė daugiau kaip dešimt metų yra skolinga pareiškėjui. Neturėdamas galimybės disponuoti atsiskaitomosiomis sąskaitomis, į kasą įplaukiančios lėšos yra vienintelė bendrovės galimybė vykdyti veiklą, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, todėl jas areštavus, sutriktų įmonės veikla, įsiskolinimai darbuotojams dar labiau padidėtų. Šioje vykdomojoje byloje jau yra areštuotos AB „Lithun“ piniginės lėšos ir nekilnojamasis turtas, todėl bendrovės kasos areštas, nenumatant jokių išimčių, yra neproporcingai griežta priemonė, nesuteikia galimybės vykdyti jokių atsiskaitymų, prieštarauja numatytam atsiskaitymų eiliškumui, protingumo ir teisingumo principams. Be to, pažymėjo, kad daliai darbuotojų darbo užmokesčio įsiskolinimas yra priteistas pagal įsiteisėjusius darbo ginčų komisijos sprendimus ir atsiskaitymas privalo būti vykdomas.

Antstolis 2013-11-27 patvarkymu pareiškėjo 2013-10-21 skundo netenkino. Nurodė, kad per raginime nustatytą terminą skolininkas AB „Lithun“ įsiskolinimo nesumokėjo, todėl 2013-07-24 areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios AB SEB banke, AB „Swedbank“, taip pat nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi piniginių lėšų įplaukų iš areštuotų sąskaitų nebuvo, 2013-10-21 priimtas patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Lithun“ kasoje, kuriuo skolininkas įpareigotinas pinigines lėšas, neviršijant 53 914,09 Lt apimties, nedelsiant pervesti į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą, o jei esamų lėšų nepakanka visiškam patvarkymo įvykdymui, visų per savaitę sukauptų lėšų pavedimas turi būti daromas paskutinę savaitės darbo dieną. Antstolis nurodo, kad skolininkas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, jam priklausantis registruotas turtas yra areštuotas įvairių antstolių net po keletą kartų, informacijos apie kitą skolininkui priklausantį turtą, kuris nėra areštuotas (kilnojamasis turtas, pagaminta produkcija ir kt.) skolininkas antstoliui nepateikė, todėl realiausias ir efektyviausias būdas įvykdyti teismo sprendimą yra piniginių lėšų, esančių ir būsiančių skolininko kasoje, areštas. Nurodo, kad CPK 668 straipsnyje nėra numatyta, kad išieškojimo negalima nukreipti į pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, priešingai CPK 665 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, pirmiausia išieško iš skolininkui priklausančių pinigų. Įstatyme nėra numatyta galimybė antstoliui areštuoti pinigines lėšas ir numatyti tam tikras išlygas. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad pridėtos taikos sutartys yra patvirtintos darbo ginčų komisijos sprendimais, taip pat nepateikta informacija, kad pagal šiuos sprendimus nėra atsiskaityta. Taip pat skolininkas nepateikė kasos knygų išrašų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek piniginių lėšų yra skolininko kasoje. Darbuotojai turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurių reikalavimai (2 eilės išieškojimas) turėtų prioritetą prieš antstolio V. M. vykdomą vykdomąjį raštą (3 eilės išieškojimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkino ir panaikino antstolio V. M. padėjėjo G. N. 2013-10-21 patvarkymą Nr. 0013/13/00921 areštuoti AB „Lithun“ priklausančias lėšas, esančias kasoje.

Teismas konstatavo, kad antstolis neatliko įstatyme numatytų reikalavimų, nesiaiškino išieškotojų eiles kitose vykdomosiose bylose (CPK 754 str.), kas jam leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šioje byloje esančio trečios eilės išieškotojo reikalavimai negalėtų būti patenkinami dėl pirmos ar antros eilės išieškotojų, nurodytų CPK 754 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reikalavimų patenkinimo kitose bylose, realizuojant areštuotą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, o nustatęs, kad kiti antstoliai jau yra areštavę turtą, minėto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ar jo dalies neareštavo, tokiu būdu vėliau jo realios turto rinkos vertės nenustatė (nevertino galimos turto vertės esamu metu, sprendžiant klausimą dėl tolimesnio turto, tarp jų iš kasoje esančių piniginių lėšų, arešto, nesvarstė ekspertizės skyrimo tikslingumo ir pan.). Teismas nurodė, kad nors areštuoto turto – 1/3 dalies Inžinerinių tinklų – Šilumos tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), vertės visiško teismo sprendimui įvykdymui gali ir nepakakti, tačiau tai nereiškia, kad antstolis, esant kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, nesvarstęs galimybės areštuoti jį ar jo dalį, nepagrįstai ėmėsi piniginių lėšų, esančių kasoje, kaip labiausiai varžančios įmonės ekonominę veiklą priemonės, arešto.

Teismas atmetė antstolio argumentus, kad CPK 665 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, pirmiausia išieško iš skolininkui priklausančių pinigų, nurodydamas, kad šios nuostatos neįtvirtina privalomumo visų pirma areštuoti ir išieškojimą vykdyti iš piniginių lėšų. Teismas laikė, kad šiame etape pareiškėjo piniginių lėšų, esančių kasoje, areštas itin apsunkintų pareiškėjo, kaip veikiančio juridinio asmens, ūkinę – komercinę veiklą, tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymui areštavus nurodytą kilnojamąjį turtą ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ne tik būtų mažiau apsunkinama pareiškėjo veikla, tačiau kartu galimai būtų visiškai užtikrintas teismo sprendimo realus įvykdymas. Teismas sprendė, kad areštavus kitą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį (atsižvelgiant į turto arešto mastą, nustatytą turto rinkos vertę, galimus kitus išieškotojus iš minėto turto) būtų užtikrinti ne tik išieškotojo interesai, tačiau nepažeistos ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Pažymėjo, kad antstolio argumentai, kad visų pirma yra išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų taikytini tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis (CPK 664 str.), o ne juridinis asmuo, kaip kad yra nagrinėjamu atveju (CPK 665 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CPK 665 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų taikytinas tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Suinteresuotas asmuo nėra įkaito turėtojas, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 665 straipsnio 2 dalimi pagrįstai areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kasoje. Nei teismas, nei skolininkas nenurodė, kokiu būdu piniginių lėšų, esančių kasoje, areštas apsunkintų pareiškėjo ūkinę-komercinę veiklą. Skolininkas geranoriškai neįvykdė privalomo teismo sprendimo, todėl jis turi prisiimti visą galimą riziką dėl galimų nuostolių priverstinai vykdant teismo sprendimą. Šiuo atveju turi būti užtikrinami kreditoriaus interesai, teisingumo principo laikymasis. Skolininkas piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, visas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas po kelis kartus, dėl ko apsunkinamas realus sprendimo įvykdymas. Skolininko nekilnojamasis turtas yra sunkiai realizuojamas, o atsižvelgus į areštų kiekį, kreditoriaus reikalavimas būtų tenkinamas tik po pirmos ir antros eilės išieškotojų bei patenkinus visus kitus reikalavimus dėl kurių yra taikyti kitų antstolių turto areštai skolininko turtui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolio V. M. padėjėjas G. N. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog antstolis pirmiausiai privalėjo į pareiškėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turto, o tik po to į pinigines lėšas, esančias skolininko kasoje, nevertino realių galimybių išieškoti skolą iš šio turto, o rėmėsi tik formaliais pagrindais, kad esant turtui, išieškojimas iš piniginių lėšų yra negalimas, nes varžoma skolininko ūkinį-komercinė veikla. Skolininkui priklausančios transporto priemonės yra 20 metų senumo, inžinieriniai tinklai yra areštuoti po keletą kartų kitų antstolių, teismų. Antstolis patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto surašymo metu, neturėjo jokios realios pradėti šio turto realizavimo. Skolininkui priklausančio turto analizė buvo atlikta, tačiau dėl objektyvių priežasčių šio turto negalint realizuoti, nuspręsta išieškojimą nukreipti į skolininko pinigines lėšas kasoje. Teismas neatsižvelgė, kad vykdomosios bylos užvedimo metu skolininkas turėjo 133 vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo, kurių tik dalis yra pilnai įvykdyta. Išieškant skolą iš skolininko teismo nurodytu būdu, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi skolos išieškojimas vyktų neprognozuojamą laiko tarpą. Pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį ir CPK 665 straipsnio 2 dalį, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB „Lithun“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog piniginių lėšų areštas kasoje yra itin varžanti juridinio asmens ekonominę veiklą priemonė, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, interesų derinimo principus, pirmiausiai turi būti areštuojamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, o tik po to piniginių lėšų areštas įmonės kasoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 str. 2 d. yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo 2013-06-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-9075-811/2012 dėl 46 245,70 Lt skolos, 343,15 Lt išlaidų, susijusių su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-27 nutarties vykdymu ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 46 245,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko AB „Lithun“ išieškotojai Vilniaus miesto savivaldybei. Antstolis 2013-07-02 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (v. b. l. 19-21). Raginimas skolininkui įteiktas 2013-07-11 (v. b. l. 22). Kadangi įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, antstolis, nustatęs skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas (v. b. l. 23-24), 2013-07-24 patvarkymais areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas esančias jo banko sąskaitose AB SEB banke ir AB „Swedbank“ (v. b. l. 26-29). Antstolis nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – dvi transporto priemonės, nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: Inžineriniai tinklai – Lietaus kanalizacijos vamzdynas – ilgis 58,50 m, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Inžineriniai tinklai – Šilumos trasa – ilgis 144,3 m, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Inžineriniai tinklai – Vandentiekio vamzdynas – 90,70 m, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 14), Susisiekimo komunikacijos – Kolektorius, ilgis 134,50 m, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Inžineriniai tinklai – Šilumos tinklai, ilgis – 235,50 m, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10,12-17). Antstolio padėjėjas (duomenys neskelbtini)2013-07-24 13 val. 34 min. turto arešto aktu areštavo Inžinerinius tinklus – Šilumos tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto vertė – 161 000 Lt, turto arešto mastas – 53 528,71 Lt (v. b. l. 31-33). Pareiškėjui pateikus skundus dėl to, kad daikto vertė ženkliai viršija turto arešto mastą (v. b. l. 38-41, 45-46), antstolis 2013-09-04 patvarkymu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino 2013-07-24 13 val. 34 min. turto arešto aktą (v. b. l. 50). Antstolio padėjėjas G. N. 2013-09-04 16 val. 13 min. turto arešto aktu areštavo 1/3 dalį Inžinerinių tinklų – Šilumos tinklų, ilgis – 235,50 m, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad daikto vertė – 53 667 Lt, turto arešto mastas – 53 528,71 Lt (v. b. l. 47-49, 53, 58-59). Antstolis 2013-10-21 patvarkymu areštavo skolininkui AB „Lithun“ priklausančias pinigines lėšas 53 914,09 Lt sumai, esančias ar būsiančias skolininko AB „Lithun“ kasoje, uždraudžiant atlikti mokėjimus iš kasos bet kokiems tretiesiems asmenims, tuo pačiu įpareigojant areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 54-55). Pareiškėjui AB „Lithun“ pateikus skundą dėl 2013-10-21 patvarkymu areštuotų pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių ar būsiančių įmonės kasoje, pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, jog antstolis nesiaiškino išieškotojų eiles kitose vykdomosiose bylose (CPK 754 str.), o nustatęs, kad kiti antstoliai jau yra areštavę turtą, kito kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ar jo dalies neareštavo, tokiu būdu vėliau jo realios turto rinkos vertės nenustatė ir esant kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, nesvarstė galimybės areštuoti jį ar jo dalį, dėl ko nepagrįstai ėmėsi piniginių lėšų, esančių kasoje, kaip labiausiai varžančios įmonės ekonominę veiklą priemonės, arešto. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CPK 665 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad išieškojimas visų pirma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų taikytinas tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad panaikindamas antstolio V. M. padėjėjo G. N. 2013-10-21 patvarkymą Nr. 0013/13/00921 areštuoti AB „Lithun“ priklausančias lėšas, esančias kasoje, vadovavosi CPK 665 straipsniu, kuris reglamentuoja išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilę. CPK 665 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos, taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Minėta teisės norma neįtvirtina imperatyvios skolininko turto išieškojimo eilės tvarkos, o numato alternatyviai pasirenkamą turtą, iš kurio galimas skolininko turto išieškojimas antrąją eile, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atvejis, kai pirmiausiai išieškoma iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų taikytinas tai atvejais, kai išieškoma iš skolininko fizinio asmens, o ne iš juridinio asmens, CPK 664 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra įkaito turėtojas, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 665 straipsnio 2 dalimi pagrįstai areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kasoje. CPK 665 str. 2 d. nuostatos neįtvirtina privalomumo visų pirma areštuoti ir išieškojimą vykdyti iš piniginių lėšų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog ši įstatymo nuostata nors nenumato draudimo visų pirma areštuoti pinigines lėšas, o paskui nekilnojamąjį ar kitą turtą ar atvirkščiai, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl priemonių taikymo eiliškumo ir masto konkrečioje byloje atsižvelgia į bylai reikšmingas aplinkybes. Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog be vienos areštuoto skolininkui turto dalies, kito – kilnojamojo turto ir/ar nekilnojamojo turto ar jo dalims antstolis arešto netaikė. Nors antstolis savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kitas skolininkui turtas taip pat yra areštuotas bei menkavertis, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Susisiekimo komunikacijos – Kolektorius, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 15) vidutinė rinkos vertė yra 955 000 Lt. Antstoliui nenustačius išieškotojų eilės kitose vykdomosiose bylose (CPK 754 str.), taip pat realios skolininkui priklausančios turto rinkos vertės, jam neleido daryti pagrįstos išvados, jog Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai negalėtų būti patenkinami dėl pirmos ar antros eilės išieškotojų reikalavimų patenkinimo kitose bylose, realizuojant areštuotą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo lėšų, esančių įmonės kasoje areštas itin apsunkintų pareiškėjo, kaip veikiančio juridinio asmens, ūkinę – komercinę veiklą, tuo tarpu teismo sprendimo įvykdymui areštavus kitą skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, ne tik būtų mažiau apsunkinama pareiškėjo veikla, tačiau kartu būtų pilnai užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog nei teismas, nei skolininkas nenurodė, kokiu būdu piniginių lėšų, esančių kasoje, areštas apsunkintų pareiškėjo ūkinę-komercinę veiklą, kadangi AB „Lithun“ nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl tokio patvarkymo negali mokėti atlyginimų įmonės darbuotojams, o skundžiamojoje nutartyje išdėstė nuoseklius argumentus, dėl kurių padarė išvadą, jog lėšų, esančių įmonės kasoje areštas itin apsunkintų AB „Lithun“ ūkinę – komercinę veiklą. Be to pažymėtina, kad areštavus įmonės turtą kelis kartus, įskaitant ir pinigines lėšas kredito įstaigose bei papildomai areštavus įmonės kasoje esančias ar būsiančias įmonės kasoje, uždraudžiant atlikti mokėjimus iš kasos bet kokiems tretiesiems asmenims, tuo pačiu įpareigojant areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 54-55), akivaizdžiai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apsunkinama įmonės ūkinė-komercinė veikla, kadangi įmonė netenka galimybės atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog skolininko nekilnojamasis turtas yra sunkiai realizuojamas, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog AB „Lithun“ priklausantis turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, galimai yra nelikvidus, naudojamas išimtinai AB „Lithun“ veikloje (CPK 178 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininko turtui nėra nustatyta hipoteka, taigi realizuojant šį turtą, nė vienas kreditorius neturėtų pirmenybės teisės į reikalavimo iš areštuoto turto patenkinimą (CPK 754 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, suinteresuotas asmuo nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis