Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2013-03-21 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 28), o 2014-02-19 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (b. l. 29).

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2014-02-24.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2014-02-24 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti jam 42 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, jog kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kamerose nebuvo atskiro tualeto, jam nebuvo išduota priklausanti patalynė.

Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-21, o išvyko 2014-02-19. Todėl teismas šioje byloje vertina pareiškėjo V. B. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2014-02-19, pagrįstumą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad kamerose nuolat trūko oro, nebuvo vietos visiems asmenims vienu metu valgyti prie stalo, todėl tekdavo laukti eilės ir valgyti atšalusį maistą. Matyti, kad šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trūkumu, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015). Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2014-02-19 Lukiškių TI-K praleido 335 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja HN 76:2010, kurios 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, HN 76:2010 nėra nustatytas. Tačiau Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, jog šis plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas visą ginčo laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (335 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 29 dienas, t. y. 2013-04-02, 2013-04-24 vakare, 2013-04-25, 2013-04-26 ryte, 2013-05-02 ryte, 2013-05-27 ryte, 2013-05-31 ryte, 2013-06-11 vakare, 2013-06-12–2013-06-13, 2013-06-14 ryte, 2013-06-27 ryte, 2013-07-12, 2013-07-18, 2013-07-24, 2013-09-20, 2013-09-27, 2013-10-01, 2013-10-08, 2013-10-18, 2013-10-22, 2013-10-28–2013-10-31, 2013-11-08, 2013-11-21, 2013-12-18, 2014-01-17, 2014-01-24, 2014-02-04, 2014-02-17–2014-02-18 (b. l. 22–24). Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į pakankamo dydžio kamerą, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 306 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog kamerose sanitarinį mazgą nuo patalpos atskirianti sienelė buvo mažesnė nei 1,50 m, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 1 p. patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjo teigimu, įrengta pertvara neatitiko minimalaus aukščio reikalavimo. Atsakovės atstovas teismui pateikė 2015-04-28 Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pažymą (b. l. 66), kurioje nurodyta, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K administracijos pateiktais duomenimis, taigi konstatuotina, jog nurodytu aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas nebuvo pažeista.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 7 p. būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Teismo nuomone, skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą, nes valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad dėl nuteistųjų pertekliaus Lukiškių TI-K administracija nespėdavo reaguoti į žodinius nuteistųjų prašymus, o rusų kalba surašytų skundų nepriimdavo, tačiau nedetalizavo, ar pats yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundu dėl kalinimo sąlygų, kada būtent kreipėsi ir kas atsisakė priimti jo skundą. Lukiškių TI-K pateiktos pažymos (b. l. 47–48) patvirtina, kad pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais skundais dėl jo atžvilgiu daromų pažeidimų į būrio viršininką nesikreipė. Iš esmės pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K administracija nespėdavo reaguoti į žodinius nuteistųjų prašymus, o rusų kalba surašytų skundų nepriimdavo, yra deklaratyvaus pobūdžio, gana abstraktus, lakoniškas ir nepakankamai detalizuotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su skundų nepriėmimu, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį jam buvo išduota tik viena antklodė, vienas pagalvės užvalkalas ir vienas rankšluostis, visą laiką miegojo be antklodės užvalkalo. Taip pat buvo išduota geležinė lėkštė ir puodelis be ąselės. Atkreiptinas dėmesys, kad geležinės lėkštės ir puodelio (be ąselės) išdavimas atitinka teisės aktų, kuriuose nėra detalizuota medžiaga, iš kurios privalo būti pagaminti išduodami indai, ir kitos indo savybės, reikalavimus. Pažymėtina, kad aprūpinimo patalyne normos yra nustatytos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 prieduose. 2015-04-28 Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 66) nurodyta, kad pareiškėjui patalynė buvo išduota ir keičiama (skalbiama) teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad užvalkalas antklodei nuteistiesiems (suimtiesiems) nėra išduodamas ir nėra įtrauktas į sąrašą, vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės. Be to, nurodyta, kad vietoj dviejų paklodžių gali būti (bet neprivalo būti) išduodamas užvalkalas antklodei. Todėl pareiškėjui pagrįstai kartu su visa patalyne nebuvo išduotas užvalkalas antklodei. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiu, kad pareiškėjui patalynė buvo išduota ir keičiama (skalbiama) teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl neišduotos patalynės ir netinkamų indų atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundžiasi, kad kameros lango išmatavimai taip pat neatitiko nustatytų reikalavimų. HN 76:2010 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta teisės norma, t. y. Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 1 p. patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 p., kuriame nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, šiuo atveju netaikytinas, nes pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne pataisos namuose, o Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K įrengimui taikytini reikalavimai, kuriuos nustato Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 1 p. patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Jose nėra nustatytas konkretus lango dydis, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors pareiškėjas ir teigė, jog jam suprantama kalba jis nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, jis nedetalizavo, kaip šis faktas yra susijęs su jo reikalavimu atlyginti žalą, nes matyti, kad pareiškėjo (ne)supažindinimas su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis nesutrukdė jam teisminės gynybos kreiptis per įstatymų nustatytus terminus.

Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinių sveikata.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 306 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad V. B. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K galimai pablogėjo pareiškėjo sveikata ir / ar atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto pažeidimo trukmę (306 dienas), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 2 040 Eur (7 043,71 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 2 040 Eur sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 42 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. B. (V. B.) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų) (7 043,71 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.