Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nortana“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2019 m. gruodžio 12d. priimtas nagrinėti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Nortana“. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. lapkričio 27 d. buvo 9764,64 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų – 495,90 Eur delspinigių. Įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu yra registruotos 3 transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto neturi. Kadangi įmonė neturi pakankamai turto ir pajamų, neatsiskaito su kreditoriais, ieškovo nuomone, yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nortana“ keltina bankroto byla

Sprendžiant pateiktą pareiškimą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminė bankroto proceso stadija, tiek teisminis bankroto procesas inicijuotas vadovaujantis iki naujojo įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis, todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registre registruota nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovės vadovas G. L. pateikė teismui UAB „Nortana“ dokumentus, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, kuriam, kaip valstybės institucijai, įpareigotai surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš teismui pateiktų atsakovės finansinių atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad atsakovės 2018 m. balanse apskaitomo turto vertė buvo 69 708 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 31 822 Eur vertės, trumpalaikis turtas – 35 275 Eur vertės. 2018 metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 154 030 Eur. 2019 gruodžio 20 d. sudaryto balanso duomenimis, bendrovės turto vertė 2019 metais buvo 45 510 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 12 311 Eur vertės, trumpalaikio turto – 30 588 Eur vertės, kurio didžiąją dalį (29 883 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. 2019 m. per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 153 793 Eur. 2019 metų pabaigoje atsakovė patyrė 84 761 Eur dydžio nuostolius. Teismo vertinimu, tokia įmonės būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovės skolos kreditoriams keletą kartų viršija turimo turto vertę.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, atsakovės tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra. VSDFV duomenimis, atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. lapkričio 27 d. buvo 9 764,64 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų – 495,90 Eur delspinigių. Apdraustų socialiniu draudimu asmenų įmonėje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto registro duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų UAB „Nortana“. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgių yra užvestos 6 vykdomosios bylos. Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turto atžvilgiu yra galiojantys apribojimai.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Nortana“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo, nes įmonėje dirbančių asmenų nėra, atsakovės atžvilgiu vykdomi skolų išieškojimai. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Nortana“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nagrinėjamu atveju nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinktas V. G., kuris ir skirtinas UAB „Nortana“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Nortana“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, teismas

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Nortana“ (juridinio asmens kodas 302840134, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Veiverių g. 150) bankroto bylą.

Bankrutuojančios UAB „Nortana“ administratoriumi paskirti V. G. (sąrašo Nr. B-FA553).

Areštuoti UAB „Nortana“ (juridinio asmens kodas 302840134) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Nortana“ kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Nortana“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus, taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.