- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- I-2854-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui N. P., atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3, 53–55), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 000 Lt žalos, iš jų 40 000 Lt neturtinės žalos ir 10 000 Lt turtinės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis patyrė žalą dėl to, jog Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) jo neišleido į darbą, nors komisija nutarė išleisti į darbą. Dėl to jis patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocinių išgyvenimų. Skunde paaiškino, kad Vilniaus PN 2012-08-09 sprendimu buvo pritarta išleisti jį be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau iki 2013-03-05 tai nebuvo padaryta, o tai jį žlugo psichologiškai ir morališkai. Per trejus metus jis nebuvo nei karto išleistas į darbą, nors nebuvo baustas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Turi staliaus–dailidės ir bažnyčios restauratoriaus specialybes, gali dirbti protinį ir fizinį darbą. Ilgas darbo laukimas jį labai išvargino. Nurodė, kad garbę ir orumą žeidžia tai, jog atsakovas pranešė, kad vėl svarstys jo prašymą dėl išleidimo dirbti be sargybos. Dėl neišleidimo į darbą pablogėjo jo reputacija, sumažėjo ir pablogėjo bendravimo galimybės su aplinkiniais, bus sunkiau rasti darbą. Dėl patirto streso, išsivysčiusios bei progresuojančios nemigos pablogėjo sveikata, todėl turėjo kreiptis pagalbos į psichologą,
Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad nuo atvykimo į pataisos įstaigą ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl įdarbinimo galimybės suteikimo, tačiau administracija atsakė, kad laisvų darbo vietų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad atitinka įdarbinimo kriterijus, turi žinių, įgūdžių bei patirties pagal įgytą specialybę. Pagal turimą kvalifikaciją galėtų dirbti baldų gaminimo įmonėje. Per trejus metus buvo įdarbinta apie 50–60 nuteistųjų, kurie atvyko vėliau už jį. Paaiškino, kad dėl ilgalaikio bedarbio statuso nukentėjo, nes prarado kvalifikaciją, darbinių, socialinių ir bendravimo įgūdžių lavinimo galimybes, suprastėjo darbiniai įgūdžiai.
Pareiškėjas pateikė prašomos priteisti žalos pagrindimą (b. l. 59), kuriame detaliai įvardijo prašomą priteisti žalą, t. y. už trejus metus, per kuriuos jis nebuvo įdarbintas, prašo priteisti 10 000 Lt (po 300 Lt / mėn.) turtinę žalą; 20 000 Lt neturtinę žalą dėl prarastos kvalifikacijos, darbinių įgūdžių ir emocinės būklės. Dėl galimybės vykti be sargybos už pataisos namų teritorijos ribų pareiškėjas per 8 mėnesius prarado 1 600 val. laisvės, galimybę dalyvauti integraciniame procese, bendravimo, socialinių įgūdžių ugdymo, bendruomeninio gyvenimo patirtį ir pan. ir dėl to prašo priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas skundo papildyme (b. l. 100–101) teigia, kad Vilniaus PN klaidina teismą pateikdamas neteisingą informaciją apie staliaus pareigose dirbančius asmenis. Pateikė sąrašą nuteistųjų, kurie, jo teigimu, dirba ir dirbo Vilniaus PN stalių ceche. Be to, dar yra ir baldų cechas, siuvykla, garažas, pjovimo cechas. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN neatsižvelgė į tai, kad jis turėjo pirmenybės teisę dėl išleidimo be sargybos prieš S. P., O. S., O. P..
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl darbo ne kartą žodžiu kreipėsi į būrio vadą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–19, 79–81). Paaiškino, kad pareiškėjo 2012-08-09 prašymas dėl įdarbinimo nebuvo svarstomas, nes tuo metu Vilniaus PN administracija jam darbo pasiūlyti negalėjo, kadangi laisvų darbo vietų, skirtų nuteistiesiems, nebuvo. Pareiškėjo prašymas dėl įsidarbinimo 2013-03-01 buvo perduotas Pravieniškių VĮ prie pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui. Vilniaus PN 2013-03-01 pareiškėjui atsakė į jo 2013-02-08, 2013-02-26 prašymus, informuodamas jį, kad Vilniaus PN administracija gavo Lietuvos kalinių globos draugijos 2013-02-18 prašymą suteikti galimybę nuteistiesiems nuo 2013 m. balandžio mėnesio dalyvauti projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“. Dėl šios priežasties vasario mėnesį N. P. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti šiame projekte bei teisė išeiti be sargybos už pataisos namų teritorijos. Pažymėjo, kad nuo 2013-04-02 pareiškėjas yra išleistas išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kiekvieną dieną dalyvauja minėto projekto užsiėmimuose, kurie vyksta Lietuvos Kalinių globos draugijoje, nuo 8.00 val. iki 18.00 val. Nurodė, kad iš pareiškėjo N. P. medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki dabar N. P. nusiskundimai ir nustatytos diagnozės nesusiję su skunde įvardintomis aplinkybėmis. Pareiškėjas dėl psichologinių problemų į Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Vilniaus PN administracija pareiškėjui neturėjo galimybės pasiūlyti staliaus–dailidės pareigų, nes jos buvo užimtos. Šį darbą dirba 2 nuteistieji: N. A. dirba nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki dabar, A. U. staliaus pareigose dirbo nuo 2010-01-04 iki 2013-01-14, o nuo 2013-04-16 į staliaus pareigas paskirtas S. G.. Akcentavo, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki dabar pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos ir nustatytos diagnozės nesusiję su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Jam nebuvo nustatyta jokių adaptacinių psichologinių problemų ir nebuvo skirta psichologinė terapija.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ galėjo dalyvauti tik asmenys, gyvenantys Vilniaus m., todėl pareiškėjui deklaravus gyvenamąją vietą Vilniaus m., jis buvo įtrauktas į projekto dalyvių sąrašą.
Teismo posėdyje, kaip liudytoja apklausta, Vilniaus PN vyr. specialistė – psichologė E. B. parodė, kad pareiškėjas pas ją lankėsi tris kartus: pirmas pokalbis buvo pažintinis, antras – dėl pažymos dėl darbo už įstaigos ribų be sargybos ir trečias – dėl lygtinio paleidimo. Pareiškėjas minėjo, kad nori dirbti, bet stiprių išgyvenimų dėl to nustatyta nebuvo ir joks gydymas ar vaistai nebuvo skirti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl žalos (turtinės ir neturtinės), atsiradusios dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. dėl pareiškėjo neišleidimo be sargybos ir jo neįdarbinimo, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų įtraukimą į darbą reglamentuoja BVK 125 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus anksčiau aptartas BVK nuostatas, matyti, kad Vilniaus PN administracijai suteikta teisė siūlyti darbą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, atsižvelgiant į laisvas darbo vietas bei prievolė, siūlant darbą, atsižvelgti į nuteistųjų darbingumą bei specialybę. Vilniaus PN teigia, kad pareiškėjui pasiūlyti darbo negalėjo, nes nebuvo laisvų darbo vietų.
Vilniaus PN 2008 m. buvo patvirtintas 1 staliaus etatas (b. l. 85), 2011 ir 2012 m. – 1,5 etato (b. l. 86, 87). Iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-01-05 įsakymo Nr. 7-1 „Dėl nuteistųjų atleidimo, skyrimo į pareigas ir atlyginimų nustatymo“ (b. l. 88) matyti, kad nuo 2010-01-04 nuteistasis A. U. jo prašymu buvo skirtas staliumi. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-14 įsakymu Nr. 7-16 „Dėl nuteistojo atleidimo iš pareigų“ nuo 2013-01-14 A. U. jo paties prašymu buvo atleistas iš staliaus pareigų (b. l. 89). Vilniaus PN direktoriaus 2013-04-16 įsakymu Nr. 7-105 „Dėl nuteistojo skyrimo į pareigas“ nuo 2013-04-16 nuteistasis S. G., jo prašymu buvo skirtas staliumi 0,5 etato (b . l. 90).
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN pateikia neteisingą informaciją apie asmenis dirbančius staliais. Pareiškėjas pats teismui pateikė sąrašą asmenų, kurie, pasak pareiškėjo, dirba (dirbo) staliais (b. l. 100–101), tačiau šie pareiškėjo duomenys prieštarauja Vilniaus PN pateiktiems duomenims, t. y. kad buvo patvirtintas 1,5 staliaus etatas, bei, kad šiose pareigose dirba Vilniaus PN nurodyti du nuteistieji. Vilniaus PN atstovė patvirtino, kad pareiškėjo sąraše išvardyti asmenys dirba ne Vilniaus PN, bet Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateikta informacija, kuri laikytina oficialia institucijos informacija. Pareiškėjas teismui nenurodė ir nepaaiškino, kuo remdamasis sudarė sąrašą asmenų, kurie, jo teigimu, dirba (dirbo) staliais.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad su prašymu įdarbinti žodžiu ne kartą kreipėsi į būrio viršininką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su prašymu dirbti į Vilniaus PN administraciją būtų kreipęsis raštu, išskyrus atsakovo minimą raštą, kuris buvo perduotas spręsti Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 192 punkte nustatyta, kad nuteistieji prašymus (pareiškimus) ir skundus pateikia raštu. Iš Vilniaus PN 2013-03-01 rašto (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjo 2013-02-28 prašymas įsidarbinti buvo perduotas Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui. Taigi, šį jo prašymą turi spręsti Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktorius. Kaip minėta anksčiau, nuteistųjų įtraukimas į darbą yra vykdomas pataisos įstaigos administracijos siūlymu. Taigi, tik atsakovas turi teisę spręsti, kuriam nuteistajam, atsižvelgiant į turimas laisvas darbo vietas, į nuteistojo specialybę bei jo darbingumą, parinkti darbą. Šiuo atveju pareiškėjas neginčijo konkrečių Vilniaus PN administracijos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta jį įdarbinti, o jokių kitų duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymus (skundus) ir atsakovas nepagrįstai būtų atsisakęs jį įdarbinti, nei pareiškėjas, nei atsakovas teismui nepateikė. Iš Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2013-05-17 pažymos Nr. R3-194 matyti, jog pareiškėjas 1998-06-26 baigė Vilniaus 2-ąją statybininkų mokyklą (dabar Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla) ir įgijo staliaus trečios kategorijos kvalifikaciją (b. l. 47). Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2013-05-17 pažyma Nr. R3-195 patvirtina, kad pareiškėjas 1999-07-01 baigė Vilniaus 2-ąją statybininkų mokyklą (dabar Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla) ir įgijo staliaus ketvirtosios kategorijos kvalifikaciją (b. l. 48). Taigi, pareiškėjas turi staliaus–dailidės kvalifikaciją ir nurodė, kad pageidavo įsidarbinti Vilniaus PN staliumi. Nustatyta, kad Vilniaus PN 2007-12-11 buvo patvirtintas 1 staliaus etatas, o nuo 2011-01-07 – 1,5 staliaus etato. Atsakovas nurodė, kad 1 staliaus etatas yra užimtas, nes nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki dabar staliumi dirba N. A., o 0,5 etato nuo 2010-01-04 iki 2013-01-14 dirbo A. U.. Šis etatas nuo 2013-01-14 iki 2013-04-16 buvo laisvas, kol į jas nebuvo paskirtas S. G..
Taigi, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dirbti raštu, kuris buvo perduotas Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui. Atsakovo atstovės paaiškinimu pareiškėjo įdarbinimo klausimas staliumi Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2013-04-16 nebuvo svarstytas dėl to, jog buvo sprendžiama dėl jo išleidimo išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, kas ir buvo įvykdyta nuo 2013-04-02.
Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į psichologus dėl psichologinių problemų, kurios atsirado dėl to, kad jis nebuvo paskirtas dirbti. Teismo posėdyje, kaip liudytoja apklausta Vilniaus PN namų psichologė E. B. parodė, kad pareiškėjas pas ją lankėsi tris kartus. Šiuos jos parodymus patvirtina ir byloje pateikti įrašai iš kurių matyti, kad N. P. pas psichologę lankėsi 2012-08-13 dėl išleidimo be sargybos, 2012-10-11 - dėl lygtinio paleidimo, 2012-10-16 - konsultacija (b. l. 93–95). Be to, N. P. pas kitą psichologą lankėsi 2012-05-18 dėl lygtinio paleidimo (b. l. 96), 2012-05-11 dėl lygtinio paleidimo ir PCL: SV metodikos (b. l. 97) bei 2013-01-31 dėl psichologinės būsenos, nusiskundimų savijautos (2 pokalbiai, b. l. 92). Įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas pas psichologą lankėsi dėl lygtinio paleidimo, dėl be sargybos ir dėl konsultacijos iš viso 5 kartus ir tik vieną kartą (du pokalbiai) kreipėsi dėl psichologinių problemų, darytina išvada, kad tai negali patvirtinti jo teiginių dėl pablogėjusos psichologinės būsenos susietos su tuo, kad jis nebuvo įdarbintas. Be to, medicininių dokumentų išrašas (b. l. 49) ir asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 28–34) irgi patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo diagnozuoti psichologiniai sutrikimai ir dėl to skirtas gydymas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, kad jam pablogėjo sveikata ir jis buvo priverstas kreiptis į psichologus dėl to, kad nebuvo įdarbintas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepažeidė BVK 125 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų teisę į darbą.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš neteisėtų atsakovo veiksmų, neleidžiant išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
BVK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, dirbamo darbo pobūdžio arba dalyvavimo vienos iš šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų formų socialinėje reabilitacijoje. BVK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistajam teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikiama pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu. BVK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė išvykti be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam tikru maršrutu.
Įvertinus anksčiau aptartas BVK normas, matyti, kad teisė spręsti, ar leisti nuteistajam išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų nustatyta pataisos įstaigos direktoriui, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas ir tikslus.
Iš Vilniaus PN drausmės komisijos 2012-08-09 protokolo Nr. 41-2-92 matyti, kad buvo nuspręsta tarpininkauti dėl nuteistojo N. P. išvykimo be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (b. l. 20–22). Lietuvos kalinių globos draugija 2013-02-18 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad įgyvendinant projektą „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ numatyti projekto dalyvių profesiniai mokymai bus vykdomi Lietuvos kalinių globos draugijos socialinės priežiūros centre ir prašė paruošti 16 nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN ir turinčių teisę išeiti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos dalyvauti dviejuose profesinių mokymų kursuose po aštuonis nuteistuosius: aštuonių nuteistųjų grupė dalyvaus profesiniuose mokymuose, vyksiančiuose 2013 m. balandžio–gegužės mėnesiais, kitų aštuonių nuteistųjų grupė – 2013 m. birželio–liepos mėnesiais (b. l. 23)
Pareiškėjas 2013-02-08 pateikė prašymą (registracijos Nr. 29-96(2), prašydamas paaiškinti, kodėl neišleidžiamas be sargybos į laisvę, nors buvo pažadėta, kad vasario mėn. bus išleistas (b. l. 27). Pareiškėjas 2013-02-08 pateikė prašymą Vilniaus PN (registracijos Nr. 29-97(2), prašydamas atšviesti iš bylos įsakymo kopiją, kad 2012 m. rugsėjo mėn. buvo paleistas vaikščioti be sargybos (b. l. 26). Pareiškėjas 2013-02-26 pateikė prašymą Vilniaus PN (registracijos Nr. 29-223(2), prašydamas atsakyti, kodėl nuo atvykimo į pataisos namus – 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. vasario mėn. nebuvo įdarbintas. Atvykęs į įstaigą nurodė, kad turi staliaus–dailidės ir bažnyčių restauratoriaus specialybes (b. l. 25).
Vilniaus PN 2013-03-01 rašte Nr. 42-57(2) „Dėl Jūsų prašymų“ atsakė į pareiškėjo 2013-02-08 prašymą Nr. 29-96(2), 2013-02-08 prašymą Nr. 29-97(2) ir 2013-02-26 prašymą Nr. 29-223(2), kuriame informavo N. P., kad Vilniaus PN administracija gavo Lietuvos kalinių globos draugijos 2013-02-18 prašymą suteikti nuteistiesiems galimybę dalyvauti projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Dėl šios priežasties šių metų vasario mėnesį N. P. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti minėtame projekte bei teisė išeiti be sargybos už pataisos namų teritorijos. Rašte nurodė, kad Vilniaus PN administracija 2013-02-28 suteikė pareiškėjui leidimą dirbti Pravieniškių VĮ prie pataisos namų su galimybe išeiti be sargybos už pataisos namų teritorijos ribų. 2013-03-01 pareiškėjo prašymas buvo perduotas Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui (b. l. 24).
Taigi, projekto „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ dalyvių profesiniai mokymai yra organizuojami 2013 m. balandžio–2013 m. gegužės mėn., todėl atsakovė neturėjo pagrindo pareiškėjo išleisti be sargybos vasario mėnesį, nes jokie profesiniai mokymai ar projektas, kuriame dalyvautų pareiškėjas, nevyko. Pareiškėjas nuo 2013-04-02 yra išleistas išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tai patvirtino ir pats pareiškėjas bei tabelyje užfiksuoti duomenys (b. l. 50). Pareiškėjas dalyvauja projekto užsiėmimuose ir jam neribojama teisė išvykti be sargybos. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir nepagrįstai netenkinęs tokio pareiškėjo prašymo.
Pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą – 10 000 Lt dėl nesuteikto darbo Vilniaus PN bei 20 000 Lt moralinę žalą dėl to, kad jis prarado kvalifikaciją, darbinius įgūdžius ir suprastėjo emocinė būsena bei 20 000 Lt neturtinę žalą dėl to, kad jis už apribotą galimybę išvykti be sargybos 8 mėnesius, prarado 1 600 val. laisvės, galimybę bendrauti integraciniame procese ir dėl to sumažėjo bendravimo, socialinių įgūdžių ugdymas ir bendruomenės gyvenimo patirtis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų, t. y. Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 201-06-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-897-13).
CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-757-13).
Pareiškėjas N. P., reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį pergyvenimą, sumažėjo ir pablogėjo bendravimo galimybės su aplinkiniais. Iš pareiškėjo N. P. medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki dabar jo nusiskundimai ir nustatytos diagnozės nesusiję su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų psichologinių problemų į Vilniaus PN Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė ir gydymas nebuvo skirtas. Liudytoja E. B. pareiškėjo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtino. Pareiškėjo nurodyti išgyvenimai abstraktaus pobūdžio, įrodymų, kad būtent dėl minėtos priežasties pareiškėjui atsirado sveikatos problemų, byloje nėra. Pareiškėjo teiginys, kad būtent dėl šių patirtų išgyvenimų jam pablogėjo sveikata, teko kreiptis ne kartą paspsichologą, jam buvo skiriamas gydymas, nepagrįstas įrodymais.
Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2013-04-16, t.y. kuomet Vilniaus PN buvo laisvas 0,5 staliaus etato, įdarbintas nebuvo, tačiau atsižvelgtina į atsakovės nurodytas tokio pasirinkimo priežastis bei į tai, kad nuo 2013-04-02 pareiškėjas jau buvo išleistas be sargybos kaip projekto „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ dalyvis. Sutiktina su atsakove, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas dėl tokios savo teisinės padėties galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, tačiau šie išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Atsakovas atsakingas už BVK 125 ir 154 straipsniuose įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą, tačiau nėra imperatyviai įpareigotas tenkinti visus nuteistųjų prašymus.
Nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises, iš kurių jis kildina prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas šiuo metu dalyvauja projekte, taigi, atsakovas neriboja jo teisės vykti be sargybos. Atsakovas pareiškėjo įdarbinti staliumi negalėjo dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjo prašymą dėl įsidarbinimo perdavė Pravieniškių VĮ prie Pataisos namų Vilniaus filialo direktoriui. Taigi, atsakovas pareiškėjui nesudarė kliūčių, siekiant realizuoti jo teisę dirbti. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, būtinų jo nurodytoms aplinkybėms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui atsakovas būtų apribojęs galimybę rinkti ir teikti teismui įrodymus, siekiant pagrįsti jo skunde nurodytas aplinkybes.
Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą, todėl jo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.