- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-665/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- UAB „Rytlangis“
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovo bankroto administratoriui Giedriui Paviloniui, atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų bankrutavusio UAB „Dalmeta“ ir UAB „Rytlangis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusio UAB „Dalmeta“ ieškinį atsakovui UAB „Rytlangis“ dėl nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, iškeldinimo iš išnuomotų patalpų ir nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Dalmeta“ prašė: 1) pripažinti, kad 2007 m. gruodžio 3 d. tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) pasibaigė 2009 m. vasario 25 d., 2) priteisti iš atsakovo 48 181,64 Lt dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 25 d., 3) iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš išnuomotų negyvenamųjų patalpų, įpareigojant įvykdyti teismo sprendimą per du mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, 4) už vėlavimą grąžinti išnuomotas patalpas priteisti iš atsakovo 5 459,72 Lt mėnesinį nuomos mokestį nuo Nuomos sutarties nutraukimo 2009 m. vasario 25 d. iki visiško išsikeldinimo iš ginčo patalpų, 5) priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. Nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui UAB „Rytlangis“ 1 240 kv. m. dydžio negyvenamąsias patalpas už 3,70 Lt/m² mėnesinį nuomos mokestį be PVM. Pagal Nuomos sutarties 3 punktą sutarties terminas yra nuo 2007 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuris šalims neprieštaraujant pratęsiamas metams. 2009 m. sausio 21 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Nuomos sutartis bankroto bylos iškėlimo momentu nebuvo pasibaigusi, todėl atsakovui 2009 m. vasario 24 d. raštu pranešta apie sutarties nutraukimą, išsiųsta 2009 m. vasario 24 d. PVM sąskaita-faktūra DAL Nr. 001, kurioje nurodyta, kad atsakovas privalo sumokėti 10 009,48 Lt dydžio skolą už patalpų nuomą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2009 m. vasario 25 d. Atsakovas PVM sąskaitą-faktūrą DAL Nr. 001 pasirašė ir tokiu būdu sutiko, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. vasario 25 d. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Nuomos sutartis pagal atsakovo 2008 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 164 nutraukta nebuvo ir galiojo iki 2009 m. vasario 25 d. Nėra patalpų priėmimo-perdavimo akto, patvirtinančio apie Nuomos sutarties nutraukimą ir patalpų grąžinimą. Atsakovas naudojasi patalpomis iki šiol, vengia mokėti nuomos mokestį, sudaryti naują nuomos sutartį arba grąžinti patalpas ieškovui, todėl turi būti iškeldintas iš nuomojamų patalpų bei sumokėti 32 758,32 Lt dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir 5 413,84 Lt dydžio skolą už 2008 m. birželio mėn. pagal 2009 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą DAL Nr. 002. Atsakovas iki patalpų atlaisvinimo turi atlyginti ieškovui nuostolius, kurių dydis yra lygus mėnesiniam nuomos mokesčio dydžiui – 5 459,72 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nusprendė išreikalauti iš atsakovo UAB „Rytlangis“ neteisėto valdymo ginčo patalpas, iškeldinti atsakovą iš jų per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo bei perduoti patalpas ieškovui BUAB „Dalmeta“, taip pat priteisė atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 11 000 Lt dydžio žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB „Dalmeta“ nuosavybės teise valdo ginčo patalpas – 4/5 dalis veršidės. Tarp šalių 2007 m. birželio 4 d. buvo sudaryta preliminari sutartis (toliau – Preliminari sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. parduoti ginčo patalpas atsakovui. Preliminarios sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad pirkėjui (atsakovui) pageidaujant turtas (ginčo patalpos) gali būti perduotas jam naudotis sudarius turto nuomos sutartį. Ieškovas neginčijo, kad atsakovas perėmė ginčo patalpas po Preliminarios sutarties sudarymo, jas pagerino ir patalpas naudoja iki šiol. Taip pat po Preliminarios sutarties sudarymo šalių susitarimu 2007 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta ginčo patalpų Nuomos sutartis, numačiusi 4 588 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio atsakovas sumokės ir už komunalines paslaugas. Tačiau atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, o mokėjo tik už komunalines paslaugas, nes, teismo nuomone, ginčo šalims galiojo kitas susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo, kuris buvo įtrauktas į Preliminarią sutartį (8.3 punktas). Tokio susitarimo pagrindu ginčo patalpų pirkėjas iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi teisę turtu naudotis neatlygintinai, mokėdamas tik už komunalines ir ryšių paslaugas. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta turto nuomos sutartis, pirkėjas turi teisę ginčo turtu naudotis neatlygintinai iki turto pirkimo-paradavimo sutarties sudarymo. Toks susitarimas dėl turto naudojimosi atitinka panaudos santykius (CK 6.629 straipsnis). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas neįgijo teisės naudotis ginčo patalpomis neatlygintinai Preliminarios sutarties 8.3 punkto pagrindu. Preliminariosios sutarties 8.3 punktas numato, kad pirkėjui pageidaujant turtas gali būti perduotas jam naudotis sudarant turto (jo dalies) nuomos sutartį; jei turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma iki 2008 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta nuomos sutartis tarp šalių, pirkėjas turi teisę raštu pranešęs pardavėjui nutraukti nuomos sutartį ir turtu iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudotis neatlygintinai, mokėdamas tik už komunalines paslaugas ir ryšių paslaugas tiekiamas turtui. Todėl teismas sutiko su atsakovo aiškinimu, kad, remiantis nurodyta nuostata, šalims iki 2008 m. gegužės 1 d. nesudarius ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas turi teisę naudotis ginčo turtu neatlygintinai, nepriklausomai nuo to, galioja nuomos sutartis ar ne. Nuomos sutarties buvimo ar nebuvimo faktas arba priežastys, dėl kurių tam tikru laikotarpiu nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ar sudaryta nuomos sutartis vienos iš šalių iniciatyva nutraukta, nedraudžia atsakovui neatlygintinai naudotis ginčo turtu. Teismo nuomone, ieškovas be pagrindo sureikšmina Nuomos sutarties nutraukimo faktą atsakovo iniciatyva, aiškindamas, kad, nesant atsakovo pasiūlymo nutraukti Nuomos sutartį, atsakovas neturi teisės neatlygintinai naudotis turtu po to, kai 2008 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva. Teismas sprendė, kad Preliminarios sutarties 8.3 punkte numatyta atsakovo teisė, o ne pareiga rašyti pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl, nutraukus Nuomos sutartį ieškovo iniciatyva, atsakovas neprarado teisės ginčo turtu naudotis neatlygintinai. Toks Preliminarios sutarties sąlygų aiškinimas atitinka šalių susitarimą dėl ginčo turto perleidimo atsakovui iki turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo siekiant įrengti patalpas, pritaikytas atsakovo verslui vystyti, taip pat faktinį patalpų naudojimą ir Preliminarios sutarties sąlygų vykdymą (CK 6.193, 6.196 straipsniai).
Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), todėl nesutiko pripažinti, kad Nuomos sutartis pasibaigė tik 2009 m. vasario 25 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad remiantis ieškovo raštu ginčo patalpų Nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. liepos 1 d. Po Nuomos sutarties nutraukimo abi šalys buvo atleistos nuo jos sąlygų vykdymo. Nėra įrodymų, kad atsakovas ginčo patalpomis naudojosi neteisėtai iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir pažeidinėjo ieškovo teises. Atsakovui nebuvo pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat ir susiję su nuomos mokesčio nemokėjimu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas naudojosi ginčo patalpomis neatlygintinai, remdamasi Preliminarios sutarties 8.3 punktu. Tad ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį ir pripažinti, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi 2009 m. vasario 25 d., yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria ieškovas pripažino, kad 2007 m. birželio 4 d. sudaryta Preliminari sutartis yra nutraukta 2009 m. vasario 25 d. (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teisė Preliminarios sutarties 8.3 punkto pagrindu neatlygintinai naudotis ginčo patalpomis pasibaigė 2009 m. vasario 25 d. Pasibaigus Preliminarios sutarties galiojimo terminui, atsakovas be teisėto pagrindo toliau naudojosi ieškovo turtu, todėl ieškovo prašymas iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas, kaip panaudos gavėjas, neturi teisės pasinaudoti daikto sulaikymo teise, todėl privalo grąžinti ginčo patalpas (CK 6.640, 6.222 straipsniai). Teismas taip pat sutiko su ieškovo prašymu iškeldinti atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi dėl ginčo patalpose atsakovo vykdomos ūkinės veiklos iškeldinimas negali būti įvykdytas per trumpą laiką.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį, nes atsakovo vadovas pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojosi ieškovo turtu neatlygintinai Preliminarios sutarties 8.3 punktu, o ši sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. vasario 25 d. Todėl ieškovo nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 25 d. laikotarpį.
Teismas nurodė, kad, ieškovo bankroto administratoriaus paaiškinimais, pagal bankroto byloje patvirtintą likvidacinį procesą ieškovas negali nuomoti jokio turto ir privalo jį parduoti. Ginčo patalpų nuomos sutartis su atsakovu nesudaryta, taip pat atsakovui neparduotos ginčo patalpos, nes atsakovas nesumoka varžytynėse paskelbtos kainos. Teismo nuomone, ieškovo argumentas, kad jis negali išnuomoti ginčo patalpų kitiems asmenims, yra nepagrįstas, nes, kaip nustatyta bankroto administratoriaus paaiškinimu, ginčo patalpų nuoma apskritai nebuvo vykdoma – vyksta įmonės likvidacija ir jokia ūkinė komercinė veikla bankroto procedūroje nenumatyta. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas atsisakė nuomoti ginčo patalpas, taip pat kad ieškovas siūlė nuomoti ginčo patalpas kitiems asmenims ir nustatė nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis.
Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 25 d. iki visiško iškeldinimo. Tarp šalių po 2009 m. vasario 25 d. nebuvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis. Byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų nustatęs nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis nuomos pagrindu. Ieškovas pripažino, kad visos sutartys, taip pat ir 2007 m. gruodžio 3 d. Nuomos sutartis, nuo 2009 m. vasario 25 d., pasibaigė, todėl nėra įstatyminio pagrindo priteisti nuomos mokestį už naudojamas patalpas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, grįsdamas reikalavimą dėl 48 181,64 Lt nuostolių, atsiradusių 2008 m. birželio 1 d. – 2009 m. vasario 25 d., nurodė, jog nuostoliai skaičiuojami pagal Nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuostoliai atsirado dėl atsakovo veiksmų, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, be kita ko, nurodė, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o žyminis mokestis už patenkintų reikalavimų dalį lygus 11 000 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas BUAB „Dalmeta“ prašo teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuomos mokesčio už 2008 m. birželio mėn., nors nurodė, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d., o atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog nuomos mokestis už aptariamą mėnesį nesumokėtas.
2. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d. Iš tikrųjų Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. vasario 25 d. ieškovo bankroto administratoriaus 2009 m. vasario 24 d. raštu. Tai įrodo faktas, kad atsakovo direktorius pasirašė 2009 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą DAL Nr. 001, patvirtindamas gautas ir priimtas paslaugas už ginčo patalpų nuomą 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 25 d. laikotarpiu. Be to, atsakovas neturėjo jokio kito teisinio pagrindo naudotis patalpomis kaip tik Nuomos sutartis. Atsakovas ir iki šios dienos faktiškai naudojasi ginčo patalpomis.
3. Teismas klaidingai aiškino Preliminarios sutarties 8.3 punktą, tariamai leidžiantį atsakovui neatlygintinai naudotis patalpomis. Nurodytos nuostatos taikymui būtinas sąlygų visetas: pirma, pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma iki 2008 m. gegužės 1 d., antra, atsakovas raštu praneša ieškovui, kad jis nutraukia Nuomos sutartį, ir, trečia, sudaroma pagrindinė ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, atsakovas turi teisę neatlygintinai naudotis patalpomis iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju nebuvo antros ir trečios sąlygų, nes atsakovas niekada raštu neinformavo, jog nutraukia Nuomos sutartį, o pagrindinė ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių. Taigi, nesant pagrindo taikyti Preliminarios sutarties 8.3 punktą, atsakovas privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki visiško išsikeldinimo. Be to, pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį Preliminari sutartis negalioja nuo 2009 m. vasario 25 d.
4. Teismas klaidingai sprendė, kad ieškovas prašė priteisti nuostolius už patalpų naudojimą 2008 m. birželio 1 d. – 2009 m. vasario 25 d. laikotarpiu, o priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos neįrodytas. Pažymėtina, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. vasario 25 d., todėl ieškovas prašė priteisti nuomos mokestį už aptariamą laikotarpį. Net laikant, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. liepos 1 d., atsakovas neturėjo teisės neatlygintinai naudotis ginčo patalpomis, todėl tokiu atveju turėtų būti priteisiamas nuomos mokestis už pavėluotą patalpų perdavimą iki išsikeldinimo dienos (CK 6.499 straipsnis).
5. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą sumokėti nuomos mokestį už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. vasario 25 d. laikotarpį. Minėta, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis neatlygintinai, o Nuomos sutartis pasibaigė 2009 m. vasario 25 d., ką patvirtino atsakovo direktorius, pasirašydamas už aptariamo laikotarpio nuomą pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje (CK 1.64 straipsnis).
Šalies argumentai
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo priteisti nuomos mokestį nuo 2009 m. vasario 25 d. iki išsikeldinimo iš ginčo patalpų. CK 6.499 straipsnis nustato, kad, nuomininkui pavėluotai grąžinus daiktą, nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota gražinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Teismas konstatavo, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario 25 d. ginčo patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo, todėl nuo šios dienos atsakovas patalpas privalėjo grąžinti ieškovui, tačiau jomis naudojasi iki šiol. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką CK 6.499 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, jog nuomotojo nuostoliai dėl patalpų negrąžinimo atitinka buvusį nuomos mokestį. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.
7. Teismas nepagrįstai aiškino, kad ieškovas negali nuomoti turto, todėl jokių nuostolių dėl atsakovo veiksmų nepatiria. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Dėl neteisėto atsakovo neišsikeldinimo iš ginčo patalpų ieškovas patiria nuostolius, nes negali patalpų išnuomoti kitiems asmenims, be to, jų pardavimas taip pat apsunkėja, nes potencialūs pirkėjai negali apžiūrėti patalpų, o jas nusipirkę dar turėtų rūpintis atsakovo iškeldinimu. Sudaryti nuomos sutartį su atsakovu nėra galimybės, nes yra pagrindas manyti, kad pastarasis nevykdys ir naujos sutarties. Atsakovas nenupirko ginčo patalpų iš varžytynių, nors jose kaina buvo mažesnė nei numatyta Preliminarioje sutartyje, todėl manytina, kad atsakovas nebūtų vykdęs ir Preliminarios sutarties.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Rytlangis“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas niekuomet nepatvirtino, kad nuomos mokestis už 2008 m. birželio mėn. yra nesumokėtas, o ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas į ginčo patalpas yra investavęs daugiau nei 100 000 Lt, buvo apgautas atsakovo vadovų, todėl būtent ieškovas yra skolingas atsakovui, o ne atvirkščiai.
2. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d. ieškovo 2008 m. gegužės 16 d. raštu, todėl faktas, kad atsakovo vadovas pasirašė 2009 m. vasario 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje DAL Nr. 001, yra teisiškai nereikšmingas. Ginčo patalpomis atsakovas naudojosi neatlygintinai Preliminarios sutarties pagrindu. Kadangi Nuomos sutartis jau buvo nutraukta, atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, neturėjo pagrindo kreiptis dėl šios sutarties nutraukimo.
3. Ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų yra nepagrįstas, nes tokie nuostoliai nebuvo patirti. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Ieškovo argumentai, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų yra patiriami nuostoliai, yra nepagrįstas. Atsakovas siekia įsigyti iš varžytynių pardavinėjamą ieškovo turtą, nes į jį jau yra investavęs lėšų.
Atsakovas UAB „Rytlangis“ prašo panaikinti teismo sprendimą dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta išreikalauti turtą, yra visiškai nepagrįsta, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat nėra jokių motyvų dėl turto išreikalavimo, todėl aptariama sprendimo dalis pažeidžia CPK 270 straipsnio reikalavimus. Ieškinys dėl turto išreikalavimo apskritai yra reiškiamas tuomet, kai ginčijamas turto priklausomybės klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokio ginčo nėra. Nusprendžiant iškeldinti atsakovą, ieškovo teisės buvo visiškai apgintos, todėl papildomai reikšti prašymą dėl turto išreikalavimo nebuvo jokio pagrindo. Be to, reikalavimas dėl iškeldinimo yra apmokestinamas fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl turto išreikalavimo – pagal turto rinkos vertę.
2. Teismui nusprendus išreikalauti turtą, iš atsakovo nepagrįstai priteistas 11 000 Lt dydžio žyminis mokestis. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė patalpų vidutinę rinkos vertę ir paskaičiavo žyminį mokestį. Tokių įrodymų byloje nebuvo ir ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo. Panaikinus sprendimo dalį dėl turto išreikalavimo, naikintina ir jo dalis dėl 11 000 Lt priteisimo.
Atsiliepimas
3. Teismo išvada, kad atsakovas patalpomis naudojasi be teisėto pagrindo, yra nepagrįsta, nes ginčo patalpomis naudojamasi Preliminarios sutarties pagrindu. Ieškovas nesugrąžino atsakovui jo įdėtų lėšų į patalpų pagerinimą, todėl, atsakovo nuomone, jis turi teisę iki pinigų grąžinimo naudotis patalpomis.
Ieškovas BUAB „Dalmeta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra svarbus ginčo šalis siejusių teisinių santykio turinio aiškinimas ir teisinis santykių kvalifikavimas.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. birželio 4 d. sudarė Preliminarią sutartį, kuria numatyta ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš ieškovo įsigyti ginčo patalpas. Rimtus šalių ketinimus sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtina tiek numatyta atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (5-6 punktai), tiek atsakovo veiksmai pagerinant ir savo ūkinei veiklai pritaikant įsigyjamas patalpas (b. l. 99, 54-55, 112). 2007 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė nurodytų patalpų Nuomos sutartį, turėjusią galioti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nei iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino, nei vėliau sudaryta nebuvo, o ieškovui 2009 m. sausio 21 d. iškelta bankroto byla.
Vienas ieškovo reikalavimų – priteisti iš atsakovo nuomos mokestį nuo 2008 m. birželio mėn. iki atsakovo išsikeldinimo iš ginčo patalpų. Atsakovas nuo ieškinio ginasi remdamasis Preliminarios sutarties 8.3 punktu, pagal kurį, jo nuomone, patalpomis buvo naudojamasi neatlygintinai, todėl pareiga mokėti nuomos mokestį neatsirado. Preliminarios sutarties 8.3 punkte įtvirtintas toks ieškovo įsipareigojimas iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo: „Pirkėjui pareikalavus, perduoti Turtą Pirkėjui su tikslu jį įrengti ir naudoti sandėliavimui. Pirkėjui pageidaujant Turtas gali būti perduotas jam naudotis sudarant Turto (jo dalies) nuomos sutartį. Šalys pareiškia ir Pardavėjas sutinka, kad jei Turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma iki 2008 m. gegužės 1 d., nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta Turto nuomos sutartis tarp šalių, Pirkėjas turi teisę raštu pranešęs Pardavėjui nutraukti sudarytą Turto nuomos sutartį ir Turtu iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudotis neatlygintinai, mokėdamas tik už komunalines ir ryšių paslaugas teikiamas Turtui“. Abi šalys nurodytą Preliminarios sutarties nuostatą aiškina skirtingai, ir, teisėjų kolegijos nuomone, lingvistinė jos išraiška priimtina tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikto interpretavimo atžvilgiu. Taigi nuostata nėra aiški ir todėl būtina vertinti faktinius tarp šalių susiklosčiusius santykius (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys). Jau minėta, po Preliminarios sutarties sudarymo patalpos buvo perduotos atsakovui, kuris jas pritaikė savo veiklai, taip pat šalys sudarė tų pačių patalpų Nuomos sutartį. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. gegužės 1 d. pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovas nuo 2008 m. birželio mėn. nuomos mokesčio nemokėjo (b. l. 112), tačiau atsiskaitydavo su komunalinių paslaugų tiekėjais (b. l. 75-76). Šiuo atveju taip pat labai svarbus ieškovo 2008 m. gegužės 16 d. raštas dėl Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2008 m. liepos 1 d. (b. l. 17). Rašto autentiškumas byloje neginčijamas (b. l. 112). Dar daugiau, ieškovo pozicija dėl Nuomos sutarties nutraukimo datos yra prieštaringa: vienu atveju teigiama, kad sutartis nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d. (b. l. 99-100), kitu atveju – nuo 2009 m. vasario 25 d. (b. l. 111). Šiuo atveju kardinaliai priešingi argumentai gali būti paaiškinami tuo, kad ieškinį pareiškęs bankroto administratorius neturėjo aptariamo rašto ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti ankstesnių šalių santykių (b. l. 7). Pažymėtina, jog byloje duomenų, kad iš atsakovo iki ieškovo bankroto būtų reikalaujam mokėti nuomos mokestį ir (ar) atlaisvinti ginčo patalpas, nėra, todėl darytina išvada, jog tokia situacija ieškovą tenkino. Be to, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės (b. l. 196). Taigi nurodytos aplinkybės ir faktinis šalių elgesys leidžia spręsti, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d. ir nuo to momento atsakovas patalpomis naudojosi Preliminarios sutarties pagrindu (CPK 185 straipsnis). Tokios išvados nepaneigia ir atsakovo vadovo parašas 2009 m. vasario 24 d. sąskaitoje (b. l. 4), nes dauguma įrodymų liudija priešingai. Be to, analogiško pobūdžio vėlesnė sąskaita pasirašyta nebuvo (b. l. 31). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl antrasis, trečiasis ir penktasis ieškovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Konstatavus, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. liepos 1 d., o atsakovo atstovei pripažinus, jog su ieškovu aptariamos sutarties pagrindu neatsiskaityta už 2008 m. birželio mėn., ieškovo skundo pirmasis argumentas laikytinas pagrįstu. Iš tiesų, nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepagrįstai nepriteisė nuomos mokesčio – 5 413,84 Lt – už aptariamą laikotarpį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis, galiojusi aptariamu laikotarpiu, Nuomos sutarties 1, 7 punktai). Šalis, kurios nurodytus faktus priešinga šalis pripažįsta, yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti pripažintus faktus, o pripažinti faktai laikomi nustatytais ir toliau neįrodinėjami (CPK 51 straipsnio 1-2 dalys, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė atsakovą neatsiskaičius už 2008 m. birželio mėn., atmestinas. Tuo tarpu teiginį, kad nurodyta aplinkybė nebuvo pripažinta, paneigia bylos duomenys (b. l. 112).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ginčo patalpomis nuo Nuomos sutarties nutraukimo naudojamasi Preliminarios sutarties pagrindu, teisingai šiuos santykius kvalifikavo teisiniais panaudos santykiais (CK 6.629, 6.636 straipsniai). Byloje nustatyta, kad Preliminari sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. vasario 25 d. Šiuo atveju sutarties nutraukimas nuo nurodytos datos gali būti siejamas tiek su teismo patvirtinta šalių taikos sutartimi (b. l. 54-55), tiek su ieškovo bankroto administratoriaus pranešimu (b. l. 33) (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Šalys neginčija, kad ir po Preliminarios sutarties nutraukimo atsakovas toliau neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b. l. 73-76). Tai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad nuo 2009 m. vasario 25 d. patalpomis naudojamasi be teisėto pagrindo, ir nuspręsti atsakovą iš jų iškeldinti. Apeliaciniu skundu atsakovas aptariamą teismo sprendimo dalį ginčija, teigdamas, kad patalpų negrąžino pasinaudodamas daikto sulaikymo teise. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Visų pirma pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai draudžia panaudos gavėjui pasinaudoti jam perduoto daikto sulaikymo teise (CK 6.640 straipsnis). Antra, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir atsakovui gavus pranešimą dėl sutarčių, įskaitant Preliminarią sutartį, pasibaigimo, atsakovas apskritai neteko teisės sulaikyti daiktą (CK 4.229 straipsnio 3 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3-4 punktai, 14 straipsnio 1 dalis, 35 straipsniai). Trečia, daikto sulaikymo teisinis pagrindas išnyko ir 2009 m. balandžio 16 d. teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, kuria, be kito ko, pripažintas ieškovo įsiskolinimas atsakovui dėl sumokėto avanso grąžinimo ir patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 4.229 straipsnio 1 dalis, CK 6.501 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis).
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.449 straipsniu, taip pat prašė priteisti iš atsakovo nuomos mokestį nuo 2009 m. vasario 25 d. iki atsakovo išsikeldinimo iš ginčo patalpų. Tačiau konstatavus, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 25 d. šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, pagrindo taikyti nurodytas nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas nėra (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, negalima sutikti, kad atsakovui toliau be teisėto pagrindo naudojant patalpas ieškovas nepatyrė nuostolių. Įmonių bankroto įstatymas suteikia teisę įmonei verstis ūkine komercine veikla ir gautas pajamas naudoti su ja susijusioms išlaidoms, jeigu vykdoma veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius (10 straipsnio 7 dalies 5 punktas). Taigi ieškovas turėjo galimybę išnuomoti patalpas kitiems asmenims, tačiau akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jų negrąžinant to padaryti negalėjo. Kita vertus, atsakovas, be teisėto pagrindo neatlygintinai naudodamasis ginčo patalpomis, gavo naudos, nes jam nereikėjo nuomotis ar kitokiu pagrindu naudotis kitomis patalpomis, taip pat išsikraustyti iš užimtų patalpų (CK6.249 straipsnio 2 dalis). Šioje vietoje dar kartą pažymėtina, kad atsakovo reikalavimai dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo ir sumokėto avanso grąžinimo yra išspręsti teismo patvirtinta taikos sutartimi, ir šie reikalavimai bus tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nors, minėta, pagrindo vadovautis CK 6.499 straipsnio nuostatomis nėra, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis yra svarbus sprendžiant ieškovo nuostolių dydžio klausimą. Aptariamą sutartį sudarė du privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, todėl laikytina, kad jų sutartas nuomos mokestis atitiko egzistuojantį rinkoje. Pokyčių šioje rinkoje šalys neįrodinėjo, o nuo Nuomos sutarties pasibaigimo 2008 m. liepos 1 d. iki Preliminarios sutarties pabaigos 2009 m. vasario 25 d. praėjo sąlyginai nedaug laiko – apie 8 mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir teise nustatyti tiksliai negalimų įrodyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius. Tačiau pažymėtina, kad būsimi nuostoliai negali būti priteisti, todėl ieškovui priteistinas nuostolių, atsiradusių nuo 2009 m. vasario 25 d. iki kreipimosi į teismą 2009 m. kovo 16 d., atlyginimas. Nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis yra 4 588 Lt plius pridėtinės vertės mokestis (1 straipsnis). Pastarasis aptariamu laikotarpiu siekė 19 procentų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), todėl visas nuomos mokestis sudaro 5 459,72 Lt. Įvertinus, kad nuo 2009 m. vasario 25 d. iki 2009 m. kovo 16 d. praėjo 19 dienų, už šį laikotarpį priteistinų nuostolių dydis sudaro 3 346,28 Lt.
Ieškiniu taip pat buvo reikalaujama iškeldinti atsakovą iš užimtų patalpų. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, tačiau rezoliucinėje dalyje greta sprendimo iškeldinti taip pat nurodė ginčas patalpas išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartyje, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl atsisakymo ištaisyti nurodytą teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, jau konstatavo, kad iškeldinimas ir išreikalavimas iš neteisėto valdymo yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas išreikalauti ginčo patalpas iš neteisėto atsakovo valdymo byloje pareikštas nebuvo (CK 4.95 straipsnis). Be to, vindikaciniam ieškiniui – daiktiniam teisių gynimo būdui – reikšti ir tenkinti net nebuvo pagrindo, nes tarp šalių dėl ginčo patalpų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Sprendimas atsakovą iškeldinti yra pakankamas jo teisėms apginti. Taigi sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo pirmuoju ir antruoju argumentais, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, be to, sprendimo dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo visiškai nemotyvavo, taip pat nepasisakė dėl turto vertės (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Nurodytas pažeidimas sąlygojo tai, kad iš atsakovo ieškovo naudai nepagrįstai priteistas 11 000 Lt dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotas kaip už vindikacinį reikalavimą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors prašymas iškeldinti turėjo būti apmokestintas paprastuoju žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu). Dėl nurodytų priežasčių aptarta atsakovo apeliacinio skundo dalis tenkintina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsniai). Teismo sprendimo dalis dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atsakovo atžvilgiu taikytų laikinų apsaugos priemonių palikimo iki sprendimo visiško įvykdymo paliktina nepakeista, o kita sprendimo dalis (inter alia bylinėjimosi išlaidų paskirstymas) naikintina ir joje priimtinas naujas sprendimas: ieškovui iš atsakovo priteistina 8 760,12 Lt, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanos; kitoje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacine tvarka priimtas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atžvilgiu vienodai tenkina abiejų šalių interesus, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant valstybės dėl ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, statuso turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2-3 dalys, 96 straipsnis).
Valstybė šioje byloje taip pat patyrė 19 Lt dydžio (b. l. 2, 172, 187) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių pusė, atsižvelgiant į ieškovo teisinę padėtį, valstybės naudai priteisiama iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas UAB „Rytlangis“ įpareigotas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo UAB „Rytlangis“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.
Likusią Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
priteisti ieškovui BUAB „Dalmeta“ iš atsakovo UAB „Rytlangis“ 8 760,12 Lt (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt litų ir 12 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Valstybės naudai iš atsakovo UAB „Rytlangis“ priteisti 9,50 Lt (devynis litus ir 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.